Tiesa, uostamiesčio meras siekia, kad rekonstrukcijos finansinė našta gultų ant savo nuodėmes išpirkti turinčios bendrovės „Grigeo Klaipėda“.
Klaipėda po kiekvieno gausesnio lietaus visada kupina vandens, tad nuotekų tinklus administruojanti bendrovė pasišovė pertvarkyti visą nuotekų sistemą.
„Potvyniai yra dėl aibės priežasčių. Pirmiausia, kietų dangų atsiradimas, žalių plotų mažinimas ir visos kitos priežastys. Natūralu, viena iš tų priežasčių, kas mums kaip paviršinių nuotekų tinklų eksploatuotojams yra svarbu, kad daugelį metų tie tinklai nebuvo rekonstruojami ir neatnaujinami. Tai natūraliai priaugę tinklai medžių šaknų, natūralus nusidėvėjimas“, – sako „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus perėmė iš uostamiesčio savivaldybės tik kiek mažiau nei prieš porą metų. Tada ir paaiškėjo valdininkų aplaidumas, šokiruotas net naujasis miesto meras.
„Deja, per 30 metų nepriklausomybės turim šiandien iš 360 kilometrų lietaus nuotekų sistemų inventorizuotą tik 50 procentų – 180 kilometrų. Visa kita dalis yra nežinoma. Ir tai yra labai liūdna. Todėl kartais būna taip, kad fekalinės nuotekos patenka į vandens nuotekas ir žmonės siuntė tokias indikacijas iš Rumpiškės kvartalo kuris yra sutvarkytas ir toliau yra apsemiamas“, – tvirtina Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Maža to, paaiškėjo, kad kai kurie uostamiesčio kiemai iš viso neturi nuotekų tinklų. Todėl Klaipėdos valdžia įpareigojo nuotekų sistemas administruojančią bendrovę „Klaipėdos vanduo“ paruošti planą, kaip štai tokiems potvyniams užkirsti kelią. Šie paruošė Hidraulinį modelį.
„Tai yra, kad apskaičiuojama inžineriškai, kiek lietaus gali ištekėti potvynių ir liūčių metu ir koks tas pralaidumas. Kad investicijos, būtent sprendžiant užtvenkiamų kiemų, kaip Reikjaviko gatvės ir kitos, padėtų mums inžineriškai teisingai išspręsti tuos klausimus ir apsemiamų teritorijų problemas“, – teigia „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Kitaip sakant, vendentiekininkai suplanavo, kaip pertvarkyti nuotekų sistemą, kad į įvairius po žeme esančius vandens kolektorius subėgtų visas vanduo. Dabartinė sistema tokia, jog į vienas surinkimo talpas nuvesta daugybė vamzdžių iš didelio ploto, o kiti net per liūtis lieka pustuščiai.
Taip pat bendrovė planuoja palaipsniui tinklus atnaujinti bei plėsti jų diametrą, tiesti naujus, atnaujinti siurblines. Tiesa, tam pakeisti prireiks ne vienerių metų, tad bendrovės atstovai žada ir greitesnius sprendimus.
„Šiuo metu yra daromi tam tikri darbai Debreceno, Baltijos prospekto kai kuriuose kiemuose, kur tikimės po vieno kito sprendinio, tai yra po papildomo grotelių įrengimo ir tinklo nutiesimo, tame kieme problema išsispręs“, – sako „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Tektų sumokėti daugiau už vandenį
Bendrovės analitikai apskaičiavo ir kiek visi šie sprendimai atsieis – kiek daugiau nei devynis milijonus eurų. Du milijonus šiai sumai skirs miesto biudžetas, septynis – bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Kitaip tariant, norėdami gyventi sausuose kiemuose ir važinėti neužtvindytomis gatvėmis, už tai susimokėti turės visi klaipėdiečiai didesnėmis sąskaitomis už vandenį.
„Nenorėčiau gąsdinti nieko, klaipėdiečių ypatingai. Išgirdau dar sykį patikinimą iš „Klaipėdos vandenų“ vadovo, kad apie vieną centą galėtų galbūt, vieną – du centus, brangti už vieną kubinį metrą, tai nėra labai dideli pinigai“, – tvirtina Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Tad klaipėdiečiai diskutuoja, kas geriau – sausos gatvės ir kiemai, bet didesnės sąskaitos, ar tebesitęsiantys potvyniai, tačiau pilnesnė piniginė:
„Dėl vieno cento nenubiednėsim. Manau. Tikriausia geriau būtų, kad nebūtų tų potvynių.“
„Po vieną, du, o kai reikės mokėti, bus ne po viena ir po du. Čia tik akis muilina visiems. Sutvarkys. Ne šiandien reikėjo tvarkyti.“
Tiesa, yra ir alternatyva, jog klaipėdiečiams vanduo nebrangtų. Ne vienerius metus nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovas yra ne kartą viešai pažadėjęs atlyginti žalą gamtai prisidedant prie miesto ekologinio gerbūvio. Įmonės atstovai planavo nemokamai iškirsti pakrančių meldus, tačiau uostamiesčio meras tokį siūlymą kategoriškai atmetė ir pasiūlė kitą nuodėmių išpirkimo būdą.
„Viena iš galimybių spręsti tai yra gauti lėšas iš „Grigeo“ kompanijos ir investuoti jas, kad būtų mažiau teršalų tiek Klaipėdos mieste, tiek Kuršių mariose, aš manau, kad yra prasminga“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Kasmet kritulių vis daugėja, liūtys darosi intensyvesnės, potvynių mastas nuolat auga, o ypač pajūryje.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Bet kaip pasakoma gyvenam kapitalizmo laikais tai įmonė paprastai kai trūksta lėšų - ima paskolą ir niekam nerūpi iš kur...
