Remiantis NABU skelbiama informacija, per 2024 metus į teismus buvo perduota daugiau nei 110 baudžiamųjų bylų dėl korupcijos, tarp įtariamųjų – parlamentarai, ministerijų vadovai, teisėjai ir valstybinių įmonių vadovai.
Aukščiausias antikorupcinis teismas (HACC) tais metais paskelbė net 77 nuosprendžius 112 asmenų – tai vienas didžiausių rodiklių nuo šių institucijų įkūrimo.
Korupcijos indeksas Ukrainoje: progresas lėtas, bet matomas
Tarptautiniai vertinimai išlieka dvejopi. „Transparency International“ 2024 m. korupcijos indekse Ukraina surinko 35 balus iš 100.
Analitikai pažymi, kad vien formalių reformų nepakanka – būtini sisteminiai pokyčiai ir realūs nuosprendžiai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Tuo pat metu „Global Organized Crime Index 2025“ ataskaitoje Ukraina vertinama kaip viena labiausiai pažeidžiamų šalių pagal ginklų kontrabandą, finansinius nusikaltimus ir valstybės struktūrose įsitvirtinusius interesus.
Tai rodo, kad karas atveria naujas nišas ne tik gynybai, bet ir šešėlinei ekonomikai.
Ekspertai sutaria, kad tikrieji išbandymai laukia dar priešakyje. Ukraina ruošiasi valdyti šimtus milijardų eurų, skirtų pokario atstatymui.
Būtent infrastruktūros, gynybos pirkimų ir savivaldybių projektai laikomi didžiausios korupcijos rizikos zonomis.
Europos Komisijos 2025 m. ataskaitoje pažymima, kad nors Ukraina padarė pažangą teisės ir antikorupcijos srityse, kol kas bandymas silpninti NABU ar specializuotų prokurorų nepriklausomumą kelia rimtą susirūpinimą Briuseliui.
Pradėtos bylos Ukrainoje – tik pradžia
Pati Ukrainos valdžia pripažįsta, kad kova su korupcija – viena pagrindinių sąlygų siekiant narystės Europos Sąjungoje.
Vakarų partneriai vis dažniau pabrėžia, kad parama Kyjivui priklausys ne tik nuo padėties fronte, bet ir nuo to, ar valstybė sugebės užtikrinti skaidrumą.
Kaip teigiama NABU ataskaitose, karo metu pradėtos bylos ir nuosprendžiai – tik pradžia.
Ar Ukraina sugebės išlaikyti šį tempą, kai karas baigsis, parodys artimiausi metai.
Kratos „Batkivščyna“ partijoje
Pastarosiomis dienomis Ukrainos viešąją erdvę sudrebino žinia apie kratas partijos „Batkivščyna“ biure. Apie tai, remdamasi savo šaltiniais, pranešė „Ukrainska Pravda“.
Šiai politinei jėgai vadovauja buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko.
Ukrainos Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) kartu su Specializuotąja antikorupcine prokuratūra (SAP) anksčiau paskelbė demaskavę vienos iš Aukščiausiosios Rados frakcijų vadovą dėl korupcijos, o netrukus buvo pranešta ir apie įtarimus pačiai J. Tymošenko.
Pasak tyrėjų, byla susijusi su galimu kyšininkavimu parlamentarams už „teisingą“ balsavimą.
Kaip skelbia „Kanal 24“, mokėjimai esą buvo planuojami iš anksto ir apskaičiuojami ilgam laikotarpiui.
Tuo tarpu pati J. Tymošenko įtarimus atmetė, tvirtindama, „kad tai politinė byla“.
Karo metu – milijonai už neegzistuojančius dronus
Tuo metu kitas skandalas Ukrainoje atskleidė nusikalstamumo mastą tiesiogiai kariuomenėje.
Valstybinis tyrimų biuras (DBR) pranešė Donecko srityje išaiškinęs nusikalstamą organizaciją, kuriai vadovavo vienos karinės dalies vadas.
Pasak DBR, vadas kartu su trimis pavaldžiais kariais ir civiliniu asmeniu sukūrė schemą, per kurią biudžeto lėšos buvo konvertuojamos į grynuosius pinigus.
Valstybė dėl šių veiksmų patyrė daugiau nei 47 mln. grivinų (apie 950 tūkst. eurų) nuostolių.
Pinigai buvo pervedami tariamam dronų pirkimui, tačiau realiai – fiktyvioms įmonėms už techniką, kurios arba neegzistavo, arba neatitiko kovos sąlygų reikalavimų.
Iš viso dokumentuose buvo nurodyta, kad įsigyti net 1815 dronų, tačiau nė vienas jų į karinę dalį taip ir nebuvo pristatytas.
Siekdamas nuslėpti dronų nebuvimą, karinės dalies vadas, anot tyrėjų, nurodė parengti melagingus dokumentus apie tariamą jų naudojimą kovos veiksmuose.
Energetikos skandalas ir 100 mln. dolerių schema
Korupcijos skandalai neaplenkė ir strateginio energetikos sektoriaus.
Lapkričio 10 d. NABU paskelbė apie specialią operaciją, kurios metu buvo atskleista didelio masto nusikalstama schema, dariusi poveikį valstybinėms įmonėms, tarp jų ir „Energoatom“.
Tyrėjų duomenimis, keli aukšti pareigūnai per šią schemą galėjo pasisavinti apie 100 mln. JAV dolerių (apie 85,4 mln. eurus).
Skandalas baigėsi politinėmis pasekmėmis – atsistatydino Ukrainos teisingumo ministras ir energetikos ministrė.
Šie atvejai parodo, kad Ukraina kovoja su korupcija realiais veiksmais – net kai tai paliečia įtakingus politikus, kariuomenės vadus ar tam tikrus sektorius.
Tačiau kartu jie atskleidžia ir didžiulę riziką, su kuria susiduria kariaujanti valstybė, valdanti finansinius srautus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
