JAV kariuomenės Kosmoso vadavietė „gali patvirtinti, kad Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) „Long March 5B“ (CZ-5B) vėl įskrido [į Žemės atmosferą] virš Indijos vandenyno liepos 30 dieną apie 10 val. 45 min.“, sakoma jos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.
„Dėl išsamesnės informacijos apie grįžimo į atmosferą techninius aspektus, pavyzdžiui, apie galimą nuolaužų pasklidimą bei vietą, kreipkitės į KLR“, – priduriama pranešime.
Vėliau savo oficialiame „WeChat“ profilyje paskelbtame pareiškime Kinijos kosmoso agentūros atstovai nurodė raketą nukritus Sulu jūroje, maždaug už 57 km nuo rytinės Filipinams priklausančios Palavano salos pakrantės.
„Dauguma jos prietaisų nukrito ir sunyko grįžtant į atmosferą“, – agentūra sakė apie raketą nešėją, kuri praėjusį sekmadienį išgabeno antrą iš trijų modulių jos naujai kosminei stočiai „Tiangong“.
Malaizijos kosmoso agentūra savo ruožtu pranešė, kad užfiksavo judėjimą raketos nuolaužų, kurios, prieš nukrisdamos į Sulu jūrą į šiaurės rytus nuo Borneo salos, užsidegė.
„Raketos nuolaužos užsidegė įskrisdamos į Žemės atmosferą, o degančių nuolaužų taip pat pateko į Malaizijos oro erdvę ir buvo užfiksuota keliose vietovėse, įskaitant Saravako valstijos oro erdvę“, – teigiama pranešime.
NASA kritika
NASA vadovas Billas Nelsonas kritikavo Pekiną tviteryje, sakydamas, kad sprendimas nesidalinti informacija apie nekontroliuojamą raketos sugrįžimą į Žemę buvo neatsakingas ir rizikingas.
Pasak jo, „visos kosminę erdvę naudojančios šalys turėtų laikytis nustatytos geriausios praktikos ir iš anksto dalytis tokio pobūdžio informacija, kad būtų galima patikimai prognozuoti galimą nuolaužų keliamą riziką, ypač sunkiųjų nešančiųjų priemonių, tokių kaip „Long March 5B“, kurios kelia didelę riziką žmonių gyvybėms ir turtui“.
„Tai labai svarbu siekiant atsakingai naudoti kosmosą ir užtikrinti žmonių Žemėje saugumą“, – pridūrė B. Nelsonas.
„Tiangong“ kosminė stotis, kurios pavadinimas reiškia „dangaus rūmai“, yra vienas svarbiausių projektų Pekino ambicingoje kosmoso programoje.
Kinija, kylanti tarptautinė galybė, savo kosminei programai jau išleido milijardus JAV dolerių.
Per pastaruosius du dešimtmečius Pekinas šioje srityje pasiekė daug laimėjimų: buvo surengta pirmųjų pilotuojamų kosminių skrydžių, įvyko pirmasis visų laikų valdomas nusileidimas iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, taip pat sėkmingai nuskraidintas marsaeigis.
2003 metais Kinija pirmąkart pasiuntė žmones į kosmosą ir tapo trečia savarankiškai tai padariusia valstybe po Sovietų Sąjungos ir JAV.
Per kelias ankstesnes misijas Kinija išbandė technologijas, reikalingas nuolat gyvenamai kosminei stočiai ir planuoja vėliau šiais metais baigti įrengti „Tiangong“.
Naujasis modulis, atgabentas „Long March 5B“, pirmadienį sėkmingai prisijungė prie pagrindinio „Tiangong“ modulio, o trys astronautai, kurie nuo birželio mėnesio gyveno pagrindiniame skyriuje, sėkmingai pateko į naująją laboratoriją.
Kai 2021 metų balandį Kinija paleido pirmąjį „Tiangong“ modulį, kilo panašus ažiotažas dėl galimos žalos, kurią galėjo sukelti neprognozuojamas raketos nešėjos grįžimas į Žemės atmosferą.
Į atmosferą patekę objektai dėl didėjančios temperatūros ir trinties gali sudegti ir suirti. Tačiau didesni objektai, tokie kaip „Long March 5B“, gali būti nevisiškai sunaikinti.
2020 metais kitos Kinijos raketos nuolaužų nukrito ant kaimų Dramblio Kaulo Krante. Jos padarė žalos pastatams, bet aukų pavyko išvengti.
