Pokalbio proga – rugsėjo 26 dieną prie Kuršėnų vyksiantis „Liqui Moly Drift Matsuri“. Tačiau netrukus kalba nuo paties renginio nukrypo į tai, kas vyksta drifto užkulisiuose.
Vienas pirmųjų skaičių, privertusių suklusti laidos vedėjus, buvo 300 AG. Pasirodo, drifto pasaulyje tokios galios automobilį jau galima vadinti gana kukliu.
„Dažniausiai chebra važiuoja su negalingomis mašinomis. Kas yra negalinga? Kokie 250–300 AG“, – juokėsi L. Ramoška.
Tiesa, šį savaitgalį trasoje bus ir gerokai piktesnės technikos. Šeštą kartą Lietuvos drifto čempionu tapęs Andrius Vasiliauskas ketina atsivežti bandymams skirtus automobilius, kurių galia siekia apie 1000 AG. Naują techniką ruošiasi mėginti ir daugiau patyrusių sportininkų.
Turi pasiekti 180 km/val.
Kalbai pasisukus apie greitį, paaiškėjo, kad drifte jis gali būti visai ne toks, kokį įsivaizduoja šį sportą tik iš šono stebintys žmonės.
Pasak L. Ramoškos, prieš kelias savaites vykusiame „Vittur Hill Drift“ renginyje greičiausi sportininkai šoninį slydimą pradėdavo pasiekę 180 km/val. greitį.
„Ketvirta pavara ir ribotuvas“, – taip trumpai jis apibūdino važiavimą automobiliu, turinčiu 700, 800 ar net 900 AG.
Vis dėlto „Matsuri“ esmė kiek kitokia. Čia nėra įprastų porinių kovų – į trasą vienu metu leidžiasi ištisi automobilių „traukiniai“.
Šeši, aštuoni, dešimt ar dar daugiau automobilių važiuoja beveik vienas prie kito, o nauja grupė į trasą gali būti išleidžiama maždaug kas pusę minutės.
Kiek kainuoja pradėti driftinti?
Natūralu, kad ilgainiui buvo užduotas visiems įdomus klausimas – kiek pinigų reikia žmogui, kuris pats norėtų išbandyti driftą? L. Ramoškos teigė, kad automobilį galima rasti ir už maždaug 1,5 tūkst. eurų, tačiau tada tikėtina, kad nemažai laiko teks praleisti po juo.
Realistiškesnė pradžia – maždaug 3,5 tūkst. eurų už jau šiek tiek paruoštą automobilį. Už maždaug 5 tūkst. eurų, jo teigimu, galima ieškoti jau normalesnio varianto.
Ir kuo daugiau galios – nebūtinai tuo geriau: „Su 400 AG ilgiau bandysi su automobiliu susitarti, negu kažką išmoksi“, – sakė jis.
Todėl pradedantiesiems L. Ramoška pataria nepraleisti pirmųjų laiptelių ir pradėti nuo paprastesnės technikos arba kelių pamokų su instruktoriumi.
„Gatvių chuliganai“ tapo džentelmenais
Laidoje „Šok į kelnes“ netrūko ir klausimų, kurie su profesionaliu sportu turi kiek mažiau bendro. Ar drifteriai geriau vairuoja žiemą? Ką sakyti policininkui, jeigu automobilis netyčia slystelėjo gatvėje? Ir ar keturiais ratais varomu automobiliu apskritai galima driftinti?
L. Ramoška juokavo, kad anksčiau drifteriai būdavo vadinami „gatvių chuliganais“, o dabar, sportui tapus gerokai profesionalesniam, jau galima vadintis „gatvių džentelmenais“. Vis dėlto pats jis driftinti viešajame eisme nerekomenduoja.
„Kol neužsidedu šalmo, man tai neveikia“, – sakė jis.
O kam iš tikrųjų skirtas „Matsuri“?
Rugsėjo 26 dieną Kuršėnų autodrome vyksiančiame renginyje organizatoriai laukia daugiau kaip šimto automobilių, tarp jų – ir maždaug šešių moterų vairuojamų ekipažų. Tačiau L. Ramoška sako, kad „Matsuri“ įdomiausias nebūtinai tiems, kurie jau išmano kiekvieną drifto taisyklę.
Atvirame dalyvių parke galima prieiti prie sportininkų, apžiūrėti automobilius, o norintys patys pajusti, ką reiškia važiuoti kelių automobilių „traukinyje“, galės išbandyti „drift taxi“.
O kas geriausi Lietuvos drifteriai? Kodėl po vieno „Matsuri“ organizatoriams prireikė daugiau nei šimto kvadratinių metrų naujos vejos? Apie tai ir dar daugiau – „Šok į kelnes“ laidos įraše, kurį perklausyti galite žemiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
