REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus Lukiškių aikštės perspektyva jau ima įgauti konkrečias formas, tačiau dėl jaunesnės ir vyresnės kartos žmonių požiūrių skirtumų jos gali tekti dar palaukti. Gal net dvidešimt metų...

REKLAMA
REKLAMA

Vieta, kurioje ilgus metus stovėjo į ateitį mojantis Leninas, pretenduoja tapti nauju Lietuvos valstybės reprezentaciniu objektu, kuriame turėtų derėti ir poilsinė paskirtis. Iš autorių grupių, pasiūliusių savo projektus, išrinkti septyni, su kurių maketais miestelėnai gali susipažinti Vilniaus miesto savivaldybėje, rašo „Respublika“.

REKLAMA

Praeitą savaitę vyko šių projektų pristatymas, kuriame savo nuomones galėjo išsakyti ir žmonės, besidomintys Lukiškių aikštės ateitimi.

Išryškėjo dvi opozicinės stovyklos: vyresnės kartos žmonės, savo akimis matę Lietuvos kovas už laisvę, kentėję represijas, ir jaunesni žmonės, kuriems šie faktai - pagarbą kelianti istorija.

Todėl per aptarimą kilo diskusijos, pasigirdo siūlymų kol kas išvis netvirtinti nė vieno projekto. Įvairiuose visuomeniniuose forumuose vyksta geriausio projekto rinkimai, tačiau projektą turinti išrinkti vertinimo komisija neprivalo į jų rezultatus atsižvelgti.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertų vertinimo komisija geriausią projektą turėtų išrinkti dar šią savaitę. Tačiau ar galima tikėtis galutinio sprendimo, niekas nedrįso prognozuoti.

„Yra du poliai: jaunesni žmonės nori šviesesnio dalyko, o pagyvenę mato standartinį paminklą. Suprantu tuos, kurie nori tradicinio paminklo. Jie kitados griovė aną sistemą, bet amžinai juk neišeina griauti. Reikia ir kurti kada nors pradėti. Stengsimės suvienyti tas dvi nuomones. Bet tikrai negaliu garantuoti, kad iškart išrinksime projektą. Nors būtų buvę blogai, jeigu praėjus dvidešimčiai metų anuliuotume viską ir pradėtume nuo nulio. Tada ir vėl per dvidešimt metų mes nieko nepadarysime. Jei tai užsitęs, parodysime, kad esame bejėgiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juk konkurse dalyvauja visi geriausi mūsų architektai, tad jeigu jau patys nepadarome, tai gal koks suomis ar olandas sukurs? Tada dar dešimt metų palauksime... Manau, kad turi būti kažkuris variantas iš mūsiškių priimtas“, - sakė ekspertų vertinimo komisijos pirmininkas Juozas Imbrasas.

Dabartinė komisija, kurią sudaro ir politikai, patvirtinta dar pernai. Per tą laiką pasikeitė ne vieno iš jų pareigos. Vis dėlto buvęs Vilniaus miesto meras J. Imbrasas nemano, kad dėl to turėtų kisti komisijos sudėtis: „Juk tai tęstinis darbas. Nauji žmonės dar nėra susipažinę su situacija, o mes jau čia turime įdirbį“.

REKLAMA

1) M.Maziliauskas ir UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ (arch. M.Maziliauskas, D. Dainys, K. Mikšys, O. Lozuraitytė, M. Maziliauskienė, D. Tamašauskas, J. Biliūnas, A. Markauskaitė, R. Viešchnickas)


M.Maziliauskas: „Dažnai kalbama apie kartų supriešinimą. Mūsų projekte pagrindinė reprezentacinė aikštė yra laisva nuo bet kokių konkrečių įženklinimų, o istorijai įprasminti yra skirta memorialinė zona – visas ansamblis su Aukų gatve. Šioje aikštėje žmogus būtų laisvas pasirinkti. Svarbi metafora - dubuo. Tai motiniškas pradas. Aikštės įdubimas gyvenime nebūtų juntamas. Taip pat šalia aikštės svarbus vaidmuo atitektų mūsų siūlomam Vilniaus miesto muziejui bei Vilties koplyčiai Aukų gatvelėje“.

REKLAMA

2) UAB „Dviejų grupė“ (L. Tuleikis, K. Vaikšnoras, P. Vaitiekūnas kartu su skulptoriais R. Antiniu ir K. Lanausku)


L. Tuleikis: „Pabandėme įgyvendinti visų amžiaus grupių lūkesčius. Čia kuriamas „Svino kelias“ - mūsų tautos nueitas ilgas istorinis kelias, ginant savo laisvę, šiuolaikiška, ir jaunajai kartai patrauklia forma respektuojantis iškiliausius istorinius ivykius. Čia kuriamas žolės „Drobule“ užtiestas amfiteatras, leidžiantis žmonėms tiesiog drypsoti ant žolės, ar vaikams žaisti pievoje. Po esamais medžiais kuriama kietos dangos universali erdvė, kurioje galėtų įsikurti vasaros kavinės, įvairūs paviljonai, vykti šventiniai renginiai“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

3) K. Antanėlis, D. Regelskis, V. E. Čekanauskas


K. Antanėlis: „Centrinė Lietuvos aikštės skulptūra atspindi tris valstybės etapus, jungiamus žalčio ženklo viršuje. Stelos šalia skulptūros, skirtos atminti garbingoms Lietuvos istorijos asmenybėms. Pati aikštė būtų patraukli poisliui, čia stovėtų daug suoliukų. Tai pat ji pritaikyta dideliems renginams. Todėl jos vizija tokia, kad žmonės ilgainiui sakytų: „Susitikime Lukiškių aikštėje“.

4) UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (arch. A. Nasvytis, O. Kiznytė, L. Krūgelis, skulpt. R. Midvikis, konstr. T. Tubis)

REKLAMA


A. Nasvytis: „Aikštės centrinė skulptūra „Laisvės spindulys“ yra Laisvės paminklo simbolis. Jį kildiname iš saulės spindulių pluošto, sklindančio į žemę. Tai poetinė metafora. Laisvė, jos reikšmė, lyginama su saulės šviesa. Paminklo medžiaga - šviesus nerūdijantis metalas titanas - paryškina šią idėją. Antroji temos dalis – „Vyčiai - Tėvynės gynėjai“, dedikuojama visų epochų Lietuvos laisvės gynėjams“.

5) „Šarūno Kiaunės projektavimo įmonė“ (arch. Š. Kiaunė, R. Raslavičius)


Š.Kiaunė: „Svarbi aikštės erdvės dominantė - šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia. Tačiau dėl hipertrofuoto dydžio aikštė yra nejauki, kelianti izoliacijos jausmą nebūdingą centro aplinkai. Lukiškių aikštę siūlome vystyti kaip jau susiformavusią Gedimino prospekto ašies sudėtinę dalį. Skulptūra prasideda „atlaužtu“ aikštės pagrindu, kuris dar kartą lūždamas perauga į vertikalią stelą. Pagrindo lūžis su išplėštos žemės įspaudu tarsi atverčia lietuvių tautos istorijos kelią. Ant atversto pagrindo briaunos tekstu įprasminta visi svarbiausi Lietuvai įvykiai“.

REKLAMA

6) R. Paleko „ARCH studija“ (arch. R. Palekas, skulpt.T. Gutauskas, A. Brazauskaitė, M. Zemlickaitė, A. Palekienė, B. Puzonas, G. T. Gylytė, L. Sužiedelytė, M. Šiupšinskas, D. Zakaitė, M. Petrošius, A. Barzda)


T. Gutauskas: „Siekiame, kad aikštė taptų ta demokratiška vieta, kurioje gera būti. Memorialinę funkcija atlieka skulptūra, simbolizuojanti Baltijos kelią. Aukų gatvelėje būtų Atminties ugnelių alėja. Kita aikštės dalis, skirta rekreacijai“.

7) Arch. J. Anuškevičius, U. Krušinskienė, R. Puzinas, V. Izokaitis


J. Anuškevičius: „Mūsų projektas aikštę padalino į dvi dalis. Prie prospekto esanti dalis yra reprezentacinė-memorialinė. O reakreacinė kultūrinė aikštės dalis - dirbtinis reljefas. Jis leidžia aikštėje padaryti amfiteatrą įvariems renginiams. Po tuo amfiteatru nuo gatvių pusių talpiname įvairias komercinės paskirties patalpas. Tai padengtų lėšas ir paminklo įrengimui. Monumentas turi savo ypatybę, kad turi ne tik vertikalų akcentų, bet ir apatinėje erdvėje vietos istorinių kovų atspindėjimui“.

Zita Voitiulevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų