Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Didingas žvėris puikuojasi Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Tai – tauras – Kauno simbolis, esantis ir miesto herbe.
„Kaukolės ilgis nuo pakaušio iki nosies kaulo 74 centimetrai“, – minėjo taksidermistas Kęstutis Bybartas.
Žinomas taksidermistas atviravo, idėja rekonstruoti miškų milžiną kilo bediskutuojant su muziejaus vadovais. Kad įspūdingas žvėris būtų kuo tikroviškesnis, vyko į Skandinaviją apžiūrėti ten saugomo tauro skeleto.
„Subūrėme komandą, važiavome į Kopenhagą, leido pamatuoti, pačiupinėti ir pradėjome“, – pasakojo K. Bybartas.
Plušėjo mėnesių mėnesius, pasitelkęs ir tradicines taksidermijos, ir šiuolaikines 3D technologijas. Ragus atkūrė pagal aprašymus ir gyvūno proporcijas.
„Nes teoriškai jų neišlikę, kaulas likęs, o raginis darinys sunyksta per laiką ir likę jie tik karalių taurių pavidalu. Nors visiškai šviežiai išnaikintas gyvūnas, bet nei kailio gabalėlių, nei ragų tikrų nėra“, – aiškino taksidermistas.
O bemaž 1 metro 70 centimetrų ūgio raguočio kailiui prireikė dviejų įmitusių jaučių.
„Kailiui panaudoti du anguso buliai, iš dviejų padarėm vieną taurą“, – pridūrė K. Bybartas.
Tauras išnyko prieš 400 metų
Pasaulyje tėra sukurtos trys tauro rekonstrukcijos. Zoologijos muziejaus lankytojams tai unikali galimybė išvysti, kaip išties atrodo senųjų Europos girių simbolis. Paskutinė tauro patelė nugaišo 1627 metais Lenkijoje, Jaktoruvo miške. Dėl naikinamų buveinių ir medžioklės – taurai sparčiai nyko, viduramžiais valdžia susizgribo, kad reikia juos saugoti – taurų medžioklė tapo tik valdovų privilegija, o už neteisėtą tauro sumedžiojimą grėsė baudos.
„Pasirašyti dokumentai, kad apriboti bet kokią medžioklę, kad išsaugoti, bet tai buvo per vėlu“, – sakė muziejaus kuratorius Vaclovas Gedminas.
Tad muziejus kviečia pažvelgti ir į tūkstantmečius skaičiuojančią medžioklės raidą.
„Prasideda poledynmetinio laikotarpio metu, tai buvo išgyvenimas, nes sumedžioti gyvūnai buvo maisto šaltinis, jų kailiai – aprangos dalis, gaminiai iš kaulų, ragų buvo įrankiai, adatos, net ginklai“, – kalbėjo muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Mūsų krašte kadaise klaidžiojo ir šiauriniai elniai, ir taurai, ir meškos, tiesa, pastarosios pamažu vėl užklysta. Bėgant amžiams medžiojama buvo ne vien dėl išlikimo, bet ir dėl pramogos. O neapgalvotas žmogaus kišimasis į gamtą pridarė daug žalos – išnaikintos buveinės, suardyta natūrali mitybos grandinė, tad dabar medžiotojams tenka ypatinga misija.
„Medžiodami, reguliuodami gyvūnų gausą, medžiotojai atlieka tų natūralių, gamtoje gyvenančių plėšrūnų vaidmenį“, – aiškino S. Rumbutis.
Ką medžiojo ir kaip keitėsi požiūris į medžioklę, pasakoja ir sukurta įspūdinga holograma.
„Ekspozicijoje yra ne tik mūsų zoologiniai eksponatai, kuriuos įpratę matyti, bet ir viena didžiausių hologramų Lietuvoje“, – pasakojo muziejaus atstovė Diana Ferencaitė-Arštikaitienė.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.



