Darbus pradėjusi balandžio mėnesį šios kadencijos Kauno miesto taryba ateinantį ketvirtadienį susirinks į pirmą naujojo politinio sezono posėdį ir svarstys jame apie pusšimtį klausimų. Naujienų agentūra ELTA posėdžio išvakarėse įvairių partijų ir nepartinių atstovus, kuriuos kauniečiai išrinko į miesto valdžią, paprašė atsakyti, kaip jie vertina savivaldybės ir jos politikų veiklą nuo kadencijos pradžios, ko tikisi iš ateinančio politinio sezono?
Ona Balžekienė, Lietuvos liberalų sąjūdis:
– Iš ankstesnės kadencijos tarybos perėmėme daug neužbaigtų projektų, iš jų svarbiausia – „Žalgirio“ arenos statyba. Žinoma, svarbu miestui ir futbolo stadiono renovacija, Kauno halės likimas, kiti dalykai. Dar daug likę neatsakytų klausimų, kurie tarsi nuogi elektros laidai neleidžia užsimiršti ir prarasti budrumo. Bet galime pasidžiaugti, kad miestas pirmą kartą savo istorijoje turėjo didžiulę šventę – tarptautines Hanza dienas, kad atidarė areną, o joje netrukus vyks Europos vyrų krepšinio čempionato finalai. Vadinasi, Kauną aplanko tūkstančiai žmonių iš Lietuvos, užsienio. O tarp jų yra šimtai žurnalistų, kurie plačiai paskleidžia žinią apie Kauną. Neabejojam, kad po tų renginių atsiras daugybė investuotojų, ir miestas iš to turės milžinišką naudą.
Kadangi iki šiol Kaunas negali pasigirti sulaukiąs didelių finansinių srautų, artimiausioje ateityje turėtų būti didžiausias dėmesys skiriamas valdžios bei verslo bendradarbiavimui. Kalbu apie rimtus projektus, kurie duotų naudos ir Kaunui, ir kauniečiams. Vien ant bankų kreditų joti į geresnę ateitį ir teisintis, kad skolintis dar galima, nes limitas neišnaudotas, manau, netoliaregiška. Todėl prasidėjus naujam politiniam sezonui, reikės skirsti daugiau dėmesio galimiems bendriems projektams ir žinoma, jų įgyvendinimui.
Stasys Buškevičius, partija „Jaunoji Lietuva“:
– Galima ramiau atsipūsti: pagaliau baigėsi ilgiau nei turėjo užsitęsusi Sporto rūmų statybos istorija, objektas baigtas, perduotas eksploatacijai. Bet tai – ne tik mūsų kadencijos pastangų vaisius.
Ateinančiame politiniame sezone, tikiuosi, bus daugiau savivaldybėje ramybės ir stabilumo, – prielaidų rezultatyviam darbui. Kol kas situacija tokia, jog kartais kyla mintis: ne taip toli nueita nuo 18–ojo amžiaus, kai Lietuvos bajorai vaidijosi tarpusavyje ir Lietuvos nematė. Šiuo atveju dažnai „nepamatytas“ lieka Kaunas.
Negaliu sakyti, kad nieko gero pas mus nevyksta, bet kai į paviršių lenda ambicijos, interesai, piniginiai reikalai, kokius mus mato paprasti kauniečiai? Iš pradžių juokiname miestą, o kai vis nauji skandalai kyla dėl Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus posto, manyčiau, Kauną liūdiname. Gal normalu, kai koalicijoje, kurią sudaro penkių partijų ir vieno judėjimo atstovai, egzistuoja tam tikra trintis, nesutarimai tarp politinių partnerių, bet dabar šita ligoninė tapo tikro uragano centru.
Tikrai groteskiška istorija, kai kažkam šovė mintis su samdytais šaltkalviais bei antstoliu laužtis į laikinojo ligoninės direktoriaus kabinetą, kai kitame ligoninės padalinyje – Josvainių gatvėje, kur ligoninė ir registruota, yra laisvi bent keli vadovų kabinetai. Ligi šiol taip nebuvo, kai perdavus kažkokius dokumentus prokuratūrai, nelaukiant prokurorų atsakymo, verčiamas iš posto įstaigos vadovas. Išvada viena: per sunku savivaldybei administruoti gydymo įstaigas.
O dar pirmadienio istorija – ligoninės laikinasis direktorius po atostogų tame kabinete, kuris buvo „imamas šturmu“, aptinka pasiklausymo aparatūrą, ir į įstaigos„valdymą“ priversti įsijungti pareigūnai iš tikro perša rimtą siūlymą – savivaldybė turėtų pasilikti administruoti tik poliklinikas – pirminę sveikatos priežiūros grandį. Antrinė grandis – ligoninė – geriau būtų tvarkoma, kai jos steigėja taptų Sveikatos apsaugos ministerija. Kas ir buvo numatyta prieš keliolika metų pradedant sveikatos įstaigų tinklo reorganizaciją.
Irena Matijošaitienė, nepartinė, koalicija „Vieningas Kaunas“:
– Esu miesto tarybos naujokė. Galima sakyti, ir politikos naujokė, todėl drąsiai galiu sakyti: tiek daug politikos, kiek jos yra dabar, mieste neturėtų būti. Ir ambicijas reikėtų apmalšinti. Pavyzdžiui, miestui svarbus sprendimas nebuvo priimamas per tris tarybos posėdžius. Viena partija procesą stabdė esą dėl to, kad su ja dėl to nebuvo pasikalbėta. Paskui ji pabalsuoja „už“, vadinasi, jau „pakalbėta“?
Kažkada dešimtmetį dirbau pedagoge, dabar dirbu švietimo reikalus kuruojančiame komitete. Ir štai: sulaukiame Seimo nario skambučio. Mums sako: „palikit tą mokyklą ramybėje, nes ten mano anūkas mokosi, įstaigos nereorganizuokite“. Tai čia ir yra švietimo politika?
Visi žiūri tik savo daržo. Priešprieša reformoms didelė, bet sąlygos keičiasi, ir, manau, peticijos, skundai, protesto akcijos, į kurias net vaikai įtraukiami, neturėtų stabdyti švietimo reformos, jeigu ji tikrai naudinga visam Kaunui.
Bandysime miestui aktualias problemas spręsti, atsižvelgdami į bendruomenės nuomones. Bet jeigu mokyklos, švietimo sistema „pravalgo“ daugiau nei pusę visų miesto biudžeto lėšų, reikia pagaliau pradėti atsakingiau mokesčių mokėtojų pinigus leisti. Joks politinis šou neturi nulemti kažkam išskirtinių sąlygų, kai mokinių mažėja, mokyklos tuštėja, o patalpų šildymas savivaldybę veja į skolas. Būtini racionalūs sprendimai ir geresnė tvarka. Tikimės, jog prasidėjus naujam politiniam sezonui sutarimo bus daugiau nei ligi šiol. Ir miestui naudingų sprendimų nestokosime.
Aušra Ručienė, partija Tvarka ir teisingumas:
– Manau, to, kas dabar vyksta savivaldybėje, iki šiol Kaunas nėra matęs. Toks chaosas, koks sukeltas kai kuriose savivaldybei pavaldžiose įstaigose, tik šokiruoja visuomenę ir nerodo gero administravimo praktikos. Dabar valdantieji daro viską, kas jiems patogu. Nori, „nuima“ savivaldybės gydytoją ir nepaaiškina, kokiu pagrindu pažemino jį pareigomis. Nori, stumia iš kėdės ligoninės direktorių, nors tas gerai dirba, ar kitos įmonės vadovą. O kad viso miesto biudžetas kiauras ir nieko nenuveikta sudarant sąlygas jį papildyti, niekam galvos neskauda.
Amžiaus statyboje – „Žalgirio“ arenoje – buvo įteisinta galimybė gauti delspinigių, jei statyba užsitęsė. Ir tai – ne vienas milijonas litų, kurie būtų Kaunui sutaupyti, juk tas statinys, galima sakyti, ilgai dar kauniečių bus minimas, nes skolas už jį visiems teks atidavinėti. Ar kas nors skelbs miestiečiams, kiek milijonų paprasčiausiai „nurašė“ dėl tos arenos, kiek iš tikrųjų ji kainavo? Vargu, nes nutylima ir tai, kad sutarta suma, kurią savivaldybė įsipareigojo koncesininkui sumokėti už arenos eksploatavimą per čempionato finalo keturias dienas, jo reikalavimu, išaugo nuo 800 tūkstančių litų beveik iki 2 milijonų.
Dabar lengva ranka imamos paskolos darbams, kuriuos Kaune planuojama pradėti tik kitąmet. Savivaldybėje nėra ūkiško požiūrio, į viso miesto turtą nežiūrima kaip į savą. Vadinasi, nėra normalaus šeimininko, kuris skaičiuotų ir atsakingai leistų visų kauniečių pinigus. Žmonės rinko valdžią iš jos tikėdamiesi atsakingo darbo. Bet... svarsto valdžia galimybę atleisti baikerius nuo rinkliavos už išorinę reklamą. Ar tie baikeriai – socialiai remtini, kad neįstengs sumokėti 2 tūkstančių litų?
Kaip teisininkė tarybos veikloje pastebiu ir įstatymų pažeidimų. Beje, kartais ignoruojami ir Vyriausybės atstovės nurodyti trūkumai, neatitaisomi pažeidimai. Visas Kaunas laukė tarsi stebuklo miesto atgimimo, kurį garsiai žadėjo valdančioji koalicija. O ko sulaukė? Vieni kitus stumdo, veja iš postų, sodina į juos savus, nepaiso, ar tie turi gebėjimų, pagaliau, ar bent supranta, ką reikia daryti. Žodžiu, kol kas nemato Kaunas nieko gero. Kaip bus naujame sezone? Taip pat, ne kitaip.
Tautvydas Barštys, nepartinis, Centro ir liberalų sąjungos frakcija:
– Linkėčiau, kad į Kauno valdymą ateitų daugiau žmonių, turinčių kompetenciją, kol kas, deja, miestas šiuo požiūriu pralaimi. Kalbu ne tik apie savivaldybės padalinius ar politinius postus, kuriuos kai kada užima absoliučiai neturintys supratimo, ką ir kaip veikti, žmonės. Kalbu ir apie savivaldybės įmones, kurios beveik visos yra nuostolingos. Valdybos formuojamos tarsi pagal liaudišką pasakymą, „kad ir durnas – kad tik savas“. Valdymo aparatai išpūsti, auga valdininkų gretos, bet rezultatai rodo priešingai. Viskas – blogyn, kai tų „auklių“ per daug, tai ir vaikas be galvos.
Manau, miesto meras turi būti renkamas tiesiogiai ir gauti pakankamai svarių įgaliojimų. O dabar turim merą surištomis rankomis. Jei atvirai, tai dažnai gaila laiko, iššvaistyto beprasmiams ginčams ar kažkieno šou stebėjimui per tarybos posėdžius ar už savivaldybės ribų. Politinės ambicijos lemia daugiau nei sveikas protas. Miestas laukia gerų sprendimų, tik jų vis nėra.
Taip, smagu, pastatyta Nemuno saloje arena, tačiau kaip atrodo Kauno gatvės? Kokį čia kičą darom, kai tarsi lipdom blizgučius, bet vidaus nesusitvarkom? Jei neturim sistemos, nesugebam aprėpti viso Kauno problemų ir pamatyti, ką dera daryti, galima į Druskininkus nuvažiuoti. Pasimokyti, kaip reikia mylėti savo miestą, gerbti miestiečius ir svečius.
O kaip pas mus yra? Kur – ranka, kur – koja, kompetencijos nerasta. Lieka tik rinkimų lozungai, bet darbų nesimato. Gal naujam sezone atsitokės tie, kurie lozungais tebegyvena ir viliasi, kad žmonės jais dar tiki? Juk savivaldybių rinkimai pasibaigę, seniai atėjo metas rimtiems darbams.
Marijus Panceris, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai:
– Nuo pat balandžio, kai pradėjo darbą ši taryba, į akis lenda faktai: tai, kas vyksta, tebesitęsia nuo anos ar dar ankstesnės kadencijos. Bijau, jog artimiausiu metu visas miesto „vežimas“ gali nuvirsti nuo kelio vien per savivaldybės administracijos neveiklumą. Ir tai ne jos vienos kaltė. Kalti ir naujos kadencijos politikai, kurie įžūliai pradėjo lįsti vieni į kitų kuruojamas sritis. Į administraciją žiūrima kaip į tam tikrą priešą, darnos tarp politikų bei vykdančiųjų jų sprendimus nėra.
Ateityje, tikėtina, valdančioji Kauno tarybos dauguma gali neišsilaikyti. Ne vien dėl aktyvios opozicijos veiklos, bet ir dėl tarpusavio nesutarimų, kurie miestui tikrai – ne į naudą. Arba valdantieji, ilgai nedelsdami, jau šio sezono pradžioje turės susitarti, arba susiformuos nauja darbingesnė dauguma, kuri miestui atneš didesnės naudos. Kitos išeities nesimato.
Orinta Leiputė, Lietuvos socialdemokratų partija:
– Nuo pat kadencijos pradžios darbas miesto taryboje – labai sudėtingas. Bet reikia įvertinti tai, kad savivaldybės administracijos direktorius – socialdemokratų deleguotas atstovas – labai daug savo darbo laiko skyrė arenai ir pasirengimui Europos čempionatui. Nemažai mūsų visų laiko atėmė įmonių valdybų suformavimo reikalai.
Siekiame, kad mažėtų mokesčiai gyventojams. Ir to mėginam siekti kuruodami „Kauno vandenų“ bendrovę. Tačiau, kaip aiškino jos vadovas, tikėtis mažesnių vandens kainų nerealu, svarbu, kad įmonės paslaugos bent nebrangtų ir būtų kokybiškesnės.
Mes reagavome į viešą kritiką dėl vieno iš mūsų partijos narių. Jo klausimas sprendžiamas partijos Etikos komisijoje. Tikime, kad vieno žmogaus „viražai“ nenulems visų socialdemokratų gerų darbų esmės.
Rytis Šatkauskas, Darbo partija:
– Laiką nuo kadencijos pradžios iki rudens vadinčiau apsišlifavimo metu. Labai ryškios veiklos nebuvo, bet tai, kas vyko, mus tenkina. Neįprasta Kauno miesto taryboje tokia situacija, kai koalicijoje – daug partnerių, tačiau mokėmės derinti tarpusavyje būsimus sprendimus. Atrodo, gali pavykti. Didelių darbų nuveikta nebuvo, bet ankstesnių kadencijų paliktos spragos – užtaisytos.
Naujame politiniame sezone, neabejoju, bus daug triukšmo. Kaunui tai – ne į naudą.
Sunku normaliai mąstančiam žmogui tikėtis, kad mūsų miestas kada nors bus toks, kaip Vilnius – gražesnis, patrauklesnis, patogesnis. Bet tikiuosi, kad sumaištį keliantys tarybos nariai atsipeikės, ir naujas sezonas viską sustatys į savo vietas. Juk atėjome ne tam, kad tik savo interesus tenkintume ir nepaisytume Kauno reikalų.
