„Mes, kaip Baltijos valstybės, Lietuva, Latvija, Estija, sutarėme vieningai kreiptis į Europos Komisiją prašyti papildomų pinigų. Prioritetai yra tie patys, tai oro gynyba, tik įranga yra gal šiek tiek skirtinga. Lietuva orientuojasi daugiausia į detekcijos, į kinetikos stiprinimą“, – LRT televizijai pirmadienį Briuselyje sakė R. Kaunas.
„Signalai yra pozityvūs. Tai tie pozityvūs signalai reiškia, kad Komisija svarstys ir manau, kad derybų eigoje mes išsigryninsime, kam bus skirta pinigų“, – teigė jis.
Suomijos laikraštis „Iltalehti“ praėjusią savaitę pranešė, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pirmadienį nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo EK skubiai skirti 500 mln. eurų jų gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti.
Valstybės tikisi, kad ES papildomą finansavimą regiono gynybai nuo dronų galės skirti dar 2026 metais. Leidinio šaltinių teigimu, gynybos nuo dronų stiprinimas yra neatidėliotinas klausimas, nes manoma, kad Rusija gali norėti išbandyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dronų atakomis prieš Aljanso rytinį flangą.
„Rusija tikrai nesustos, visa jos ekonomika šiandien yra karo ekonomika. Net sudarius paliaubas ar taiką, Rusija vis tiek gamins ginkluotę. (...) Tai reiškia, kad mūsų gynybos pramonė turi dar sparčiau judėti į priekį. Kai mes šiandien turime derybinius susitarimus su įvairiais gamintojais, tai dažniausiai mes šnekame ne apie kiekius, o apie terminus. Gamintojai, deja, viską stato į labai ilgą eilę, terminai yra ilgi, vietoje to, kad mes greičiau gautume užsakytą produkciją“, – teigė R. Kaunas.
„Turėdami stiprią kariuomenę, turėdami stiprią ginkluotę mūsų žemėse, mes tikrai atgrasysime Rusiją“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, R. Kaunas pirmadienį Briuselyje dalyvauja ES Užsienio reikalų tarybos susitikime, kuriame su kolegomis aptars karinės paramos Ukrainai didinimą.
Ministrai taip pat kalbėsis apie Rusijos hibridines kampanijas ir jų eskalaciją, taip pat saugumo situaciją Vidurio Rytuose ir jos poveikį Europos gynybai ir saugumui.
Planuojama, kad susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara.
Europos šalys pastaraisiais mėnesiais įspėja apie intensyvėjančių Rusijos sabotažo veiksmų jų teritorijoje galimybę.
„Mes jau nebešnekame apie tai, kad kažkas kažką padarė, (...) mes jau šnekame, kad Rusija organizuoja hibridines atakas. Dabar klausimas yra, kaip mes (...) atsakysime į šitas hibridines grėsmes“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Tai nėra labai paprasta, kadangi Rusija veikia toje pilkoje zonoje, kad hibridinės atakos yra organizuojamos be atribucijos. (...) Tačiau aš net neabejoju, kad tai yra politinės valios reikalas ir ta politinė valia atsiranda, o tai reiškia, kad mes tada didinsime pajėgumus, gamybinius pajėgumus Europoje, didinsime mūsų kariuomenių pajėgumus, nes Rusija, deja, supranta tiktai galios kalbą ir mums neužtenka skambių deklaracijų. Mums reikia realių gynybinių pajėgumų Europoje“, – dėstė jis.
BNS skelbė, kad nors Europos valstybės garsiau kalba apie Rusijos atsakomybę dėl hibridinių atakų Bendrijos šalyse, ES kai kuriais atvejais švelnina spaudimą Kremliaus režimo aplinkai.
Bendrija panaikino sankcijas dviem Rusijos oligarchams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui, tačiau, pavyzdžiui, Lietuva nusprendė juos įtraukti į nacionalinį sankcijų sąrašą.
„Viskas priklauso nuo mūsų šalių, nuo Baltijos valstybių, nuo Lenkijos, nuo Skandinavijos valstybių, nuo tų šalių, kurios yra šalia Rusijos, kurios supranta tą imperialistinę ambiciją. Vakarų Europos šalims gali tai atrodyti šiek tiek minkščiau, šiek tiek paprasčiau, bet taip nėra. Sankcijų nepratęsimas konkretiems asmenims, kurie yra tiesiogiai susiję su (Vladimiro – BNS) Putino režimu, tai yra žingsnelis atgal“, – sakė R. Kaunas.
„Šiuo metu nėra laikas mažinti sankcijas, mes kaip tik turėtume stiprinti spaudimą Rusijos ir Putino aplinkai“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas praėjusią savaitę teigė, kad A. Usmanovas ir M. Fridmanas į neįleidžiamų asmenų sąrašą bus įtraukti dėl grėsmės Lietuvos saugumui.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Europinės sankcijos minėtiems oligarchams panaikintos prašant kelioms šalims, tarp jų – Prancūzijai, Liuksemburgui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
