REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas antradienį pareiškė, jog nori pirmalaikių rinkimų šiame turtingame regione, kurie padėtų priartėti prie tikslo atsiskirti nuo Ispanijos.

 Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas antradienį pareiškė, jog nori pirmalaikių rinkimų šiame turtingame regione, kurie padėtų priartėti prie tikslo atsiskirti nuo Ispanijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rinkimai, kuriuose bendru sąrašu dalyvautų kandidatai iš visų partijų, pasisakančių už regiono nepriklausomybę, yra „vienintelis kelias“ leisti katalonams pareikšti savo nuomonę po lapkričio 9 dieną vykusio simbolinio nepriklausomybės referendumo, kuriam nepritarė centrinė vyriausybė, nurodė A.Masas.

REKLAMA

Šie rinkimai būtų dalis šešių žingsnių proceso, kuris turėtų būti užbaigtas 2016 metų pabaigoje.

Šio plano, kurį A.Masas pristatė Barselonoje po referendumo sakydamas kalbą apie Katalonijos ateitį, tikslas - įkurti nepriklausomą katalonų valstybę.

„Atėjo laikas pasinaudoti vienintele mums likusia priemone surengti konsultacijas“, - sakė regiono vyriausybės vadovas 3 tūkst. žmonių miniai, kuri jo kalbą dažnai pertraukdavo plojimais.

REKLAMA
REKLAMA

„Būtų nesuprantama, jei nuėję taip toli šiuo keliu, kurį pradėjome, dabar sustotume. Mums reikia tiksliai žinoti, ar Katalonijoje yra aiški dauguma, pasisakanti už tai, kad turėtume savo valstybę, ar ne“, - sakė A.Masas.

Katalonijos lyderis nepaskyrė pirmalaikių rinkimų šiame Ispanijos šiaurės rytiniame regione datos. Eiliniai rinkimai Katalonijoje turėtų vykti 2016-aisiais.

Jei bendras už nepriklausomybę pasisakančių partijų sąrašas gaus absoliučią daugumą, po šių rinkimų suformuota regiono vyriausybė informuos Ispaniją ir tarptautinę bendriją „apie ketinimą įkurti Katalonijos valstybę“, sakė A.Masas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuomet vyriausybė pradės derybas dėl atsiskyrimo sąlygų, parengs naujos valstybės struktūrą ir „būsimą Katalonijos konstituciją“, pridūrė jis.

Užbaigus šį procesą Katalonijoje bus surengti nauji rinkimai ir referendumas katalonų nepriklausomybės siekiui patvirtinti, sakė A.Masas.

„Galutinis sprendimas priklauso Katalonijos žmonėms, tai turi būti tiesioginis sprendimas ir jis negali būti priimtas valdžios koridoriuose“, - sakė jis.

Dauguma nori konstitucinės reformos

Ispanijos prokurorai penktadienį iškėlė bylas A.Masui ir dar dviem aukštus postus užimantiems Katalonijos vyriausybės nariams už simbolinį nepriklausomybės referendumą, kuris buvo organizuotas nepaisant Ispanijos Konstitucinio Teismo draudimo.

REKLAMA

Katalonijos vyriausybė skelbia, kad plebiscite, kurį organizavo savanoriai, dalyvavo 2,3 mln. žmonių - daugiau nei trečdalis regiono rinkėjų.

Maždaug 80 proc. dalyvavusiųjų simboliniame balsavime pasisakė už tai, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe. Tuo tarpu didžioji dalis nepriklausomybės priešininkų nėjo balsuoti.

Katalonija šį balsavimą surengė po to, kai regiono vyriausybei teko atidėti planus organizuoti oficialų patariamąjį referendumą, Madridui teisme užginčijus jo teisėtumą.

A.Masas gyrė įvykusį plebiscitą kaip „visišką sėkmę“, bet Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) tvirtino, kad tai buvo „didžiulė nesėkmė“, nes „du trečdaliai katalonų nekreipė jokio dėmesio“.

REKLAMA

M.Rajoy teigia, kad surengti oficialų referendumą „neįmanoma“, nes pagal Ispanijos konstituciją tik centrinė vyriausybė gali organizuoti tokius balsavimus.

Katalonijos gyventojai sudaro maždaug penktadalį visos Ispanijos populiacijos, o regione sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ketvirtadalis šalies eksporto.

Regionas turi savo katalonų kalbą, kurios vartojimas generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros metais buvo suvaržytas, ir savo kultūrą, kuria didžiuojasi dauguma katalonų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.

Dauguma katalonų - 60,3 proc. - nori Ispanijos konstitucijos reformos, kad būtų sukurta federacinė valstybė ir taip išspręstas konfliktas, rodo antradienį centro dešiniosios pakraipos dienraštyje „El Mundo“ paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.

REKLAMA

Kairiųjų kritikuojamas premjeras M.Rajoy šeštadienį lankysis Barselonoje ir tai bus jo pirmasis vizitas Katalonijoje nuo tada, kai įvyko simbolinis plebiscitas dėl nepriklausomybės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų