„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti. Ar gyventojus rūšiuoti atliekas privalantys skatinti specialistai ekologija rūpinasi tik popieriuje?
Pusė atliekų – plastikas
Šiauliečių Beno ir Dijanos Bacevičių namuose jau daugiau nei metus karaliauja ekologija. Kelerius metus gyvenę ir dirbę užsienyje šiauliečiai grįžo į gimtąjį miestą, nes vaikus nori auginti Lietuvoje. Iš užsienio jie „parsivežė“ gražią patirtį – tausoti gamtą rūšiuojant atliekas.
Ekologinę idėją pirmoji realizavo Dijana. Vienoje Šiauliuose organizuojamoje parodoje moteris pasiėmė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) lankstinuką, kuriame buvo aiškinama, kaip rūšiuoti atliekas. Patirties, kaip tą daryti, moteris jau turėjo – yra dirbusi Vokietijoje, Anglijoje, kur žmonės labiau sąmoningi. Nemesti į vieną maišą popieriaus, plastiko, stiklo ir bulvių lupenų daugelyje pasaulio išsivysčiusių valstybių – normalus ir savaime suprantamas poelgis.
Dijana pasakoja, kad pirmiausia atliekas rūšiavo į paprastus prekybos centrų parduodamus maišelius. Vėliau draugai, gyvenantys Anglijoje, jiems padovanojo tris gražius, iš tvirtokos plastmasės pagamintus spalvotus maišelius su rankenomis. Geltonas maišas skirtas plastiko atliekoms, žalias – stiklui, mėlynas – popieriui ir kartonui.
Atrodytų, kad šiauliečių virtuvė – tikras atliekų sandėlis, tačiau taip nėra. Šiukšliadėžė organinėms atliekoms stovi po plautuve. Virtuvėje sutuoktiniai laiko tik maišelį plastiko atliekoms. Kiti du – stiklui ir popieriui – „gyvena“ balkone.
„Kone per savaitę plastiko maišelį pripildome. Perkame vandenį plastiko buteliuose, daugelis maisto produktų būna įdėti į maišelius, plastmasines dėžutes. Galėčiau pasakyti, kad kone pusė žmonių išmetamų atliekų – būtent plastmasė“, – sako Benas.
Šeimos galva nesibodi kartą per savaitę pripildytą geltoną maišelį nešti arba vežti į svetimą kiemą ir plastmasę sumesti į specialiai rūšiuotoms atliekoms skirtą konteinerį. „Apmaudu, tačiau dažnai plastmasės konteineris būna pilnas. Arba grįžtu namo su visu „turtu“, arba važiuoju prie kito, toliau esančio konteinerio. Šiukšlių vežėjai galėtų dažniau išvežti atliekas, nes taip tikrai neskatina žmonių sąmoningumo. Anaiptol – atima norą rūšiuoti“, – sako Benas.
Tiesa, tai, kad plastiko konteineris dažnai būna kupinas, atskleidžia džiugią tiesą – šiauliečiai rūšiuoja atliekas ir sąmoningų žmonių nėra mažai.
Sauskelnės – organinės, plastikinės ar popieriaus atliekos?
Dijana ir Benas pasakoja, kad išrūšiuotų atliekų konteineriai Londone pastatyti kone prie kiekvieno keturių butų kotedžo. Jie ištuštinami dažnai, tad problemų, kur dėti atliekas – nekyla. Užsienyje net nekyla problemų, iš kur gauti specialius gražius maišelius atliekoms rūšiuoti.
„Mes į parduotuvę einame nešini drobiniais maišeliais pirkiniams. Nesame matę nusipirkti specialiai atliekoms rūšiuoti skirtų maišelių. Jei ne draugų dovana – būtume vargę. Juk kai yra padėti keli vienodi prekybos centrų maišeliai, turi kiekvieną apžiūrėti, kol atrasi, kur mesti stiklą, kur popierių“, – sako Benas.
Sutuoktiniai stebisi, kodėl prekybos centrai, kurie labiausiai „platina“ atliekas, nepastato savo teritorijose rūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių.
„Mes gamtą saugom, norim, kad švariau būtų. Mūsų sąžinė rami, darom gerą darbą, tikime, kad mūsų vaikai darys tą patį ir kitiems prablaivės galvose. Tikrai ne visiems rūpi švara tik bute, rūpi ir tai, kas yra už lango“, – sako sutuoktiniai.
Dijana ir Benas į organinių atliekų kibirą neišmeta ir elektros lempučių, elementų ir jiems itin rūpi, ką atliekų vežėjai daro su išrūšiuotom atliekom. Atiduoda perdirbėjams ar supila į bendrą krūvą. Dar sutuoktiniams rūpi, į kokią krūvą reikėtų mesti sauskelnes. Šeimoje netrukus gims antras vaikelis, tad sauskelnių bus nemažai. Kas yra sauskelnės – organinės, plastikinės ar popieriaus atliekos?
Kur gauti maišelių atliekoms rūšiuoti?
„Sauskelnes teks mesti į bendrą konteinerį. Kol kas šių atliekų nesurenkami tokie kiekiai, kad jas apsimokėtų atliekų vežėjams surinkti ir parduoti perdirbėjams. Lietuvoje surenkamos tik tos rūšiuotos atliekos, kurias galima perdirbti. Švedijoje, berods, sauskelnes surenka kažkokia kosmetikos kompanija ir perdirba“, – sako "ŠRATC'o viešųjų ryšių specialistė Monika Narbutienė.
Anot M. Narbutienės, gyventojų išrūšiuotas atliekas – stiklą, popierių ir plastmasę – atliekų rinkėjai gabena į savo įstaigų teritorijas. „Gyventojai dažnai klausia, kodėl išrūšiuotas atliekas vežėjai supila į vieną automobilį. Popierių ir plastmasę galima supilti į vieną krūvą, mat vežėjai jas dar rūšiuoja. Juk ne paslaptis, kad į popieriui ir plastmasei skirtus konteinerius gyventojai primeta ir netinkamų atliekų. Jei kartu yra supilamas ir stiklas – tai ženklas, kad dirbama neleistinai. Jei rūšiuotas atliekas vežėjai nuvežtų į sąvartyną – užsidirbtų baudą“, – teigia specialistė.
Išrūšiuotas atliekas surinkėjai supresuoja ir parduoda perdirbėjams. „Už rūšiuotų atliekų sutvarkymą vežėjams ŠRATC'as nemoka nė cento – jų gautos pajamos yra kompensacija už rūšiuotų atliekų vežimą ir tvarkymą“, – sako pašnekovė.
Anot M. Narbutienės, šiauliečiai aktyviausiai regione rūšiuoja atliekas, tačiau negalima teigti, kad rūšiuojama itin aktyviai.
O ką daro ŠRATC'as, kad skatintų gyventojus rūšiuoti atliekas? „Rengiame televizijos laidas, seminarus, rašome straipsnius, vykstame į mokyklas. Ne paslaptis, kad miesto gyventojus informacija pasiekia dažniau, nei kaimo. Miestuose ir konteinerių daugiau, nei rajone“, – sako pašnekovė.
M. Narbutienė pati rūšiuoja atliekas, tačiau namuose kelių tarų nelaiko. Plastmasę, stiklą ir popierių meta į vieną maišelį ir, atėjusi prie konteinerių, atliekas išskirsto. „Taip, mūsų verslininkai tikrai nepasirengę atliekų rūšiavimo rinkai. Pabandykite Lietuvoje nusipirkti šiukšliadėžę su trimis ertmėmis ar specialius maišelius atliekoms rūšiuoti. Prekybininkai galėtų pagalvoti apie prekybą šiais dalykais“, – teigia ji.
M. Narbutienė sako, kad jei gyventojai konteinerius rūšiuotoms atliekoms randa pilnus, turėtų apie tai pranešti telefonu (8~41) 421 699 ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybai. Specialistai įpareigos vežėjus konteinerius ištuštinti.
Kaip rūšiuoti atliekas?
Norint rūšiuoti atliekas, reikia ir nemažai žinoti. Pavyzdžiui tai, kad į popieriui (kartonui) skirtus konteinerius reikia mesti neužterštas kartono dėžes, dėžutes ir lakštus, laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele), skrajutes, vokus, rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių, popierinę pakuotę bei kitas buityje pasitaikančias popierines atliekas.
Vis dėlto perdirbti galima ne visas popieriaus (kartono) atliekas. Į popieriui (kartonui) skirtus konteinerius negalima mesti vaškuoto, parafinuoto, tepaluoto popieriaus ir kartono, riebalais sutepto popieriaus (pvz., picų dėžučių, sviesto ir pan.), panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių, pergamentinio (riebalams ir drėgmei nelaidaus) popieriaus ir jo pakaitalo, anglinio (kalkinio) popieriaus, laminuoto popieriaus (padengto plastiku, celofanu, folija, bitumu), panaudotų tapetų.
Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti tuščius butelius, stiklainius ir kitus stiklo indus, stiklinės pakuotės duženas.
Į stiklui skirtus konteinerius negalima mesti porceliano, keramikos ir krištolo gaminių bei jų duženų, veidrodžių, visų rūšių elektros lempų, ampulių ir medicinos indų, armuoto, langų bei automobilių langų stiklo.
Į plastikui skirtus konteinerius reikia mesti plastikinius butelius (nuo gėrimų ir kitų maisto produktų), plastikinius indelius, dėžutes, lovelius ir vienkartinius indus (nuo maisto produktų ir gėrimų), plastikinius maišelius ir plėvelę, plastikinę pakuotę nuo gyvūnų ėdalo, kitą plastikinę buities priemonėms naudojamą pakuotę.
Į plastikui skirtus konteinerius negalima mesti dažų taros, antifrizo, tepalų, valymo priemonių, kitų cheminių medžiagų, riebalais, užterštos (neišplautos) pakuotės nuo aliejaus, margarino, žuvies, žaislų iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, videokasečių, foto juostelių, CD, DVD, lanksčių diskelių, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų, pakelių nuo traškučių, automobilinių ir buities prietaisų plastikinių dalių.
Oksana LAURUTYTĖ
