plastikas

Nors kapaviečių puošimas prieš Visų Šventųjų dienas ir Vėlines yra mūsų tradicija, tačiau neretai dėl to atsiranda dideli kiekiai išmetamųjų atliekų. Dėl to reikšminga prisiminti, kaip galime tvariai sutvarkyti kapus ir išmesti kuo mažiau atliekų. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontaitė dalijosi, kad tokių atliekų kiekiai prieš šventes šokteli bene dvigubai.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr.

Lenkijos portalas „Radio Zet Wiadomosci“ rašo, kad netrukus plastikiniai buteliai gali atrodyti kitaip. Lenkijos parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo pakuočių, kurios yra mažiau skaidrios arba turi tam tikrą atspalvį. „Tai – pokyčių, susijusių su perdirbtų plastikų naudojimu, pasekmė“, – pažymima tekste. Gali pasikeisti buteliukų išvaizda Parduotuvių lentynose esantys buteliai gali atrodyti kitaip.

Ruduo kapinėse – ne tik susikaupimo ir artimųjų prisiminimo metas, bet ir laikas, kai jose gerokai padaugėja tvarkymo darbų. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, keičia nuvytusius augalus, grėbia lapus ir ruošia kapus šaltajam sezonui. Tačiau kartu su šiais darbais išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Anksčiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė pastebėjo, kad tokiu laikotarpiu kapinių atliekų kiekiai šokteli kone dvigubai.

Vasarą paplūdimiuose, festivaliuose ir lauko kavinėse išauga ne tik poilsiautojų srautai, bet ir vienkartinio plastiko naudojimas. Lietuvoje jau galioja griežtesni ribojimai vienkartiniams plastikiniams gaminiams, o netrukus įsigalios dar daugiau Europos Sąjungos reikalavimų, keisiančių pakuočių gamybą, naudojimą ir perdirbimą.

Europoje parduodamuose automobiliuose bus naudojama daugiau perdirbto plastiko, todėl jie turėtų brangti. Taip nusprendė europarlamentarai – siekiama ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir išsaugoti kritines žaliavas – plastiką, o ateityje ir plieną bei aliuminį, kurie šiuo metu iškeliauja į trečiąsias šalis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Klaipėdos ir Kauno mokslininkai sukūrė pirmąjį pasaulyje geriamą preparatą, kuris organizme naikina mikroplastiko daleles ir apsaugo nuo jų patekimo. Vadinamieji ftalatai gali sukelti įvairias ligas ar paaštrinti jau esamas, todėl lietuvių išradimas turi potencialo sudominti pasaulinę rinką. Apie tai daugiau – TV3 Žiniose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga beria iš pirmo žvilgsnio paprastus miltelius.

Kaip gali pasirodyti, vienas visiškai nekaltas kasdienis įprotis gali turėti rimtesnių pasekmių nei anksčiau manyta – gydytojas įspėja, ko šiukštu negalima dėti į mikrobangų krosnelę. Gydytojas įspėja, kad viena dažna klaida šildant maistą mikrobangų krosnelėje gali padidinti mikroplastikų patekimą į organizmą – o tai siejama net su didesne ligų rizika, rašoma unilad.com.

Aplinkos ministerija parengė pataisas, numatančias skirti 16,8 mln. eurų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtrai. Anot jos, parama galės pasinaudoti atliekų tvarkytojai, norintys sukurti arba atnaujinti plastiko atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrangą. Vienam pareiškėjui planuojama skirti iki 6 mln. eurų paramą. Projekto veiklos turės būti įgyvendintos iki 2028 metų lapkričio pabaigos.

Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojama  plastiko perdirbimo termolizės būdu gamykla, kurioje įmonės „Prima Plastic“ iš plastiko atliekų pagamintą aukštos pridėtinės vertės produktą – termolizės alyvą – ketina pirkti Austrijos chemijos pramonės milžinė „Borealis AG“, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Akmenės LEZ išsinuomotame 4,3 hektarų sklype projektuojama 7,1 tūkst. kvadratinių metrų  gamykla, į kurią ketinama investuoti 15-16 mln.

Mikroplastiko paplitimo mastas ir poveikis žmogaus sveikatai sulaukia vis daugiau ne tik mokslininkų, bet ir visuomenės dėmesio. Tyrėjai konstatuoja, kad mažų dalelių plastiko jau gali būti aptinkama visame organizme, tačiau koks to ilgalaikis poveikis – dar daug neatsakytų klausimų. Plačiau apie mikroplastiko pavojus papasakojusi Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja prof.

Šiandien, liepos 3-ąją, minima Tarptautinė diena be plastikinių maišelių, todėl raginama neimti plastikinių maišelių ir rinktis jų alternatyvas. Patarimais, kodėl verta atsisakyti plastikinių maišelių ir pakeisti juos tvaresniais, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aplinkos apsaugos departamentas. Plastikinių maišelių ragina atsisakyti Ne tik šiandien, bet ir kasdien skatinama atsisakyti plastikinių maišelių, prekybos centruose stengtis pirkti į plastiką nesupakuotą produkciją.

Rytoj, liepos 3-ąją, minėsime tarptautinę dieną be plastikinių maišelių, kurios metu raginama jų nepirkti ir rinktis alternatyvas. Liepos 3-ioji paskelbta Tarptautine diena be plastikinių maišelių. Ši diena skirta skatinti vartotojų sąmoningumą dėl plastikinių maišelių naudojimo. Ragina nesirinkti plastikinių maišelių Plastikinius maišelius 1965 m. išrado Švedijos bendrovės „Celloplast“ darbuotojas Stenas Gustafas Thulinas. Maišeliai greitai išpopuliarėjo, nes juos pagaminti paprasta ir pigu.

Prabėgo mėnuo po to, kai Seimas kavinėms ir restoranams uždraudė nemokamai dalinti vienkartinius indus su plastiku, tačiau gamta nuo to švaresnė netapo – plastikinių indų žmonės naudoja tiek pat, tik už juos susimoka. Už vienkartinius puodelius ir indelius nuo gegužės papildomai turintys susimokėti gyventojai įtaria, kad tai tik dar viena priežastis kelti kainas ir gauti daugiau pelno.

Gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento reikalavimams greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ pradeda dirbti pagal naujuosius reikalavimus: nebeliks nemokamų vienkartinių plastiko turinčių pakuočių, klientams bus pasiūlyta ir alternatyvų.

Plastikas – neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, tačiau retai susimąstome, kokius pavojus jis kelia. Kiekvieną dieną naudojame plastikinius buteliukus, indelius ar pakuotes – jie patogūs, pigūs, lengvi. Tačiau ar susimąstome, kokią įtaką jie gali turėti mūsų sveikatai? Plastikas šiandien – ne tik ekologinė problema, bet ir klaustukas dėl sveikatos.

Mokslininkai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl vis didėjančios pasaulinės problemos – užterštumo mikro ir nano plastiku. Jo jau ne tik gausu aplinkoje, bet randama net žmogaus kraujyje ir kituose audiniuose. Nuogąstaujama, kad tai gali prisidėti ir prie augančios nevaisingumo problemos. Apie kasdien į aplinką patenkančių mikroskopinių plastiko dalelių poveikį gamtai ir žmonių sveikatai mokslininkai kasdien pateikia vis daugiau atsakymų.

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, nors plačiai naudoti jį pradėjome tik nuo 1970 metų. Dėl universalumo ir nedidelių kaštų ši medžiaga sparčiai išpopuliarėjo pramonės, gamybos bei prekybos sektoriuose. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančius faktus – plastiko mikrodalelės patenka į maistą, vandenį ir pamažu kaupiasi žmogaus organizme, o gaminiuose esančios cheminės medžiagos kelia rimtą pavojų sveikatai, rašoma pranešime spaudai.

Maisto ekspertas ir knygos autorius Adamasas Jamesas Pollockas perspėja, kad plastikinės pjaustymo lentelės gali tapti pavojingos sveikatai, jei jos pradeda blukti ar turi daug smulkių pjūvių. Nors daugelis mūsų, ypač šventiniu metu, turėjo praleisti daug laiko virtuvėje, mintis keisti virtuvės įrankius gali atrodyti varginanti, tačiau tai gali būti būtina dėl sveikatos.

Pietų Korėjos pietryčiuose esančiame Busano mieste pirmadienį prasidėjo paskutinis derybų etapas dėl taršos plastiku mažinimo. Susitikimas prasidėjo netrukus po to, kai Baku baigėsi klimato kaitos konferencija COP29. Joje buvo sutarta padidinti finansavimą besivystančių šalių kovai su klimato kaita. Visgi skurdžiausios šalys atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd. dolerių kaip įžeidžiančiai menką.

Gydytoja Yvonne Burkart Steven Bartlett tinklalaidėje „Diary of a CEO“ paaiškino, kodėl niekada neturėtumėte dėti vieno daikto – plastikinių indų – į mikrobangų krosnelę. Ar kada nors mikrobangų krosnelėje šildėte nuo praėjusios dienos likusius maisto likučius? Toksikologijos ekspertė įspėjo apie pavojų sveikatai, kurie kyla, kai šildomas maistas vis dar yra plastikiniame inde, rašoma express.co.uk. Nedėkite plastikinių indų į mikrobangų krosnelę Dr.

Ūkininkas George’as Holdstockas ragina žmones per šį Heloviną tausoti aplinką ir vietoje plastikinių dekoracijų, naudoti tikrus moliūgus, rašo BBC.  „Party Worldwide“ atlikta apklausa parodė, kad praėjusiais metais britai išleido virš 1 mlrd. eurų papuošimams, kostiumams ir kitoms Helovino dekoracijoms.

Po daugiau nei mėnesį trukusių tyrimų Skaidiškėse esančių plastiko perdirbimo įmonių „RetroPlast“ ir „EcoPerdirbimas“ teritorijose sveikatos specialistai nustatė daugybę pažeidimų. Pasak specialistų, įmonės ne tik tris kartus viršijo leidžiamą kvapų normą, bet ir neteisėtai gamino plastiko granules. Taip pat laikė susikaupusį nuotekų dumblą, kuris greičiausiai skleidė smarvę visoje gyvenvietėje.

Naujajame tyrime nustatyta, kad beveik 200 cheminių medžiagų, susijusių su krūties vėžiu, naudojamos maisto pakuočių ir plastikinių indų gamyboje. Dešimtys šių kancerogeninių medžiagų gali lengvai patekti į žmogaus organizmą, skelbia CNN.

Pamažu artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugėja ir žmonių, kurie tvarko ir lanko artimųjų kapus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkės doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, kapinių atliekų kiekiai šiuo laikotarpiu šokteli kone dvigubai.

Remiantis 2024 m. vasario mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. gyvūninių ir augalinių baltymų mėginių rasta mikroplastiko – mažyčių polimerų fragmentų, kurių dydis gali svyruoti nuo mažiau nei 5 milimetrų iki 1 mikrometro. Viskas, kas mažesnė nei 1 mikrometras, yra nanoplastikas, kuris turi būti matuojamas milijardinėmis metro dalimis. Pasak 2021 m. tyrimo, net vegetarai negali nuo to pabėgti.

Populiarėja neįprasta Taivano virtuvė, kurioje iš vieno ingrediento galima pagaminti daug įvairių gaminių. Vienas iš daiktų, kurį galima pasigaminti – tai perdirbto plastiko akiniai nuo saulės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Mergina iš maišelio traukia įprastus plastikinio butelio kamštelius ir deda juos ant svarstyklių. Taip prasideda neįprasto „patiekalo“ gaminimo procesas.

Vokietijoje mokslininkai atrado grybus, kurie maitinasi plastiku. Jie tikisi, kad šis išradimas išgelbės mūsų planetą nuo milijardų tonų plastikinių šiukšlių. Retai apie tai susimąstome, bet plastikinis butelis gamtoje skaidosi 13 kartų ilgiau, nei vidutiniškai gyvena žmogus. Bet vokiečių mokslininkai sumanė, kaip pagreitinti šį procesą. Rado grybus, kurie su malonumu „valgo“ plastiko atliekas.

Seimas nusprendė nuo kitų metų gegužės pradžios uždrausti viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose neatlygintinai dalinti vienkartinę pakuotę, sudėtyje turinčią plastiko. Šias „laisviečio“ Kasparo Adomaičio teiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas po priėmimo palaikė 94, du prieš buvo ir 18 parlamentarų susilaikė.

Jei nenorite gerti galimai toksiškų cheminių medžiagų, siūlome saugoti vandens buteliuką nuo saulės. Nauji tyrimai parodė, kad saulės spindulių veikiami plastikiniai vandens buteliai suyra ir išskiria daug įvairių lakiųjų organinių junginių (LOJ), skelbia portalas „IFL Science“. LOJ – tai cheminės medžiagos, kurios lengvai garuoja kambario temperatūroje ir kurių galima rasti daugelyje produktų, įskaitant degalus, tirpiklius, dažus ir valymo priemones.

Ar žinojote, kad plastikas, kurį naudojate kasdien, gali būti kenksmingas jūsų sveikatai? Visuomeninė organizacija „Išsaugokim žemę” pateikė priežastis, kodėl reikėtų vengti plastiko bei kaip išvengti neigiamo poveikio. 5 svarbios priežastys, kodėl reikėtų vengti plastiko: Toksiški priedai. Plastikiniuose gaminiuose dažnai yra priedų, tokių kaip, organofosfatinių antipirenų, ftalatų pakaitalų ir bisfenolio, kurie gali būti toksiški.

Seime kelią skinasi pataisos, kad nuo šių metų lapkričio maitinimo įstaigose, masinių renginių metu ir paplūdimiuose nebeliktų vienkartinių indų iš plastiko. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šią savaitę pritarė tokioms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.  „Viešojo maitinimo įstaigos turės pasirūpinti kitokiais indais“, – BNS sakė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Maisto saugumo ekspertė įspėja apie pavojų sveikatai, geriant šiltą vandenį iš plastikinio buteliuko – jame gali būti toksiškų cheminių medžiagų. Svarbu pakankamai gerti skysčių, ypač vasaros mėnesiais. Jei to nedarote, galva gali svaigti ar skaudėti bei atsirasti kitų nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Todėl labai svarbu, kad vandenį gertumėte reguliariai visą dieną. Kai esate ištroškę ir skubate, gali kilti pagunda tiesiog griebti pirmą pasitaikiusį butelį vandens.

Nors daugelis apie tai nesusimąsto, plastiko gaminiuose aptinkamas ne vienas toksiškas priedas, todėl svarbu mokėti juos atpažinti ir žinoti, kaip apsisaugoti nuo jų poveikio. Kauno savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidalino naudinga informacija apie tai, kaip išvengti neigiamo plastiko poveikio. Toksiškas poveikis gali sukelti net vėžį „Apskaičiuota, kad plastiko gamybai naudojama apie 13 tūkst. cheminių medžiagų, iš kurių dažniausi monomerai, pagalbinės medžiagos ir priedai.

Maisto gaminimas – kasdienė veikla, kuriai reikia nemažai laiko, o kartais jo paprasčiausiai nebūna, todėl daugelis šildo maistą mikrobangų krosnelėje. Tačiau ekspertas įspėja šiukštu nedėti vieno daikto į mikrobangų krosnelę, kitaip gali laukti liūdnos pasekmės. Nors tai nėra nesaugu, jei laikomasi visų instrukcijų, yra vienas įprotis, kurį turi nemažai žmonių ir kuris gali būti pavojingas jūsų sveikatai, rašo express.co.uk.

Praėjo daugiau nei pusė metų nuo liepos 1 dienos, kai visiems šalies prekybininkams buvo uždrausta nemokamai dalinti vienkartinius plastiko maišelius. Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja šio pokyčio rezultatus – antrąjį 2023-ųjų pusmetį labai lengvų vienkartinių plastiko maišelių pirkėjai sunaudojo 50 mln. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais.

Maždaug 80 proc. gyventojų Jungtinėje Karalystėje turi mikrobangų krosnelę. Šiuo standartiniu maisto ruošimo prietaisu galima paruošti daugybę patiekalų – nuo jau pagamintų patiekalų iki keptų bulvių. Mikrobangų krosnelės yra daugelyje virtuvių, tačiau daugelis britų nežino, kad yra tam tikrų daiktų, kurie gali atrodyti saugūs ir kurių niekada nereikėtų dėti į šį populiarų prietaisą.

Daugelis žino apie milžinišką plastiko žalą gamtai, dėl kurios šalys imasi drastiškų sprendimų. Tarp jų – plastikinių maišelių apmokestinimas, draudimas prekiauti plastikiniais šiaudeliais, indais ir kt. Vis tik kai kuriems kliūna, anot jų, nelogiškai naudojami plastikiniai įpakavimai. Nemažai žmonių visame pasaulyje dalinosi nuotraukomis, kuriose matomas popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje. Vieniems tai kelia pasipiktinimą, kiti tikina, kad kitos alternatyvos tiesiog nėra.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Artėjant Vėlinėms prekybos centrai nukrauti vienkartinėmis žvakėmis, o turguose pilna prekiautojų, kurie siūlo puokštes iš dirbtinių gėlių. Tačiau prieš perkant dirbtines gėles ar kalnus žvakių reikėtų pagalvoti apie ekologiją bei apie tai, kokia iš tikrųjų yra kapų puošimo prasmė. „Kapai tiesiogiai susiję su gyvenimo ir mirties ratu, todėl ir gėlės turėtų būti natūralios.

Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė planuojanti nuo 2024-ųjų lapkričio atšaukti plastikinių maišelių apmokestinimą, nepaisydama griežtos aplinkosaugininkų kritikos dėl tokių planų. „Esame tikri, kad Švedijos gyventojai savo kasdieniame gyvenime plastikinius maišelius naudoja atsakingai, tad nėra jokios priežasties, kodėl už juos turėtų papildomai mokėti“, – STV transliuotojai sakė klimato ministrė Romina Pourmokhtari.

Didelė dalis atliekų, buvusių gaisro zonoje „Ecoservice“ nenukentėjo, rūšiavimo įmonė rengia pasekmių šalinimo planą ir atsiprašo gyventojų už patirtus nepatogumus. „Suprantame, kad gesinimo veiksmai sukėlė nepatogumų gyventojams, dėl to labai apgailestaujame ir atsiprašome. Šiuo metu kartu su ugniagesių komanda perkrauname atliekas ir supilame vandeniu, kad neatsirastų naujų židinių.

Baigiantis pirmam mėnesiui, kai reikia mokėti už vienkartinius plastikinius maišelius, prekybininkai skelbia – tokių maišelių sunaudojimas sumažėjo kartais. Vienuose prekybos tinkluose jų sunaudojama perpus, o kituose – 3 ar 4 kartus mažiau nei iki apmokestinimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors tenka už vienkartinį plastikinį maišelį mokėti centą, kai kurie žmonės juos ir toliau ima ne po vieną.

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti švedė Alicia Amira kosmetinei chirurgijai išleido beveik 100 000 svarų sterlingų (117 116 eur), siekdama tapti plastiškiausiu žmogumi-lėle pasaulyje bei pasidalijo nuotrauka, kaip atrodė anksčiau. 31-erių metų švedė Alicia Amira, kuri dabar gyvena Juntinėje Karalystėje, sakė, kad jos tikslas  yra tapti plastikiškiausiu žmogumi-lėle planetoje.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė kai kurių parlamentarų siūlymui nuo mokesčio už aplinkos teršimą plastiko ir PET pakuočių atliekomis atleisti verslą su sąlyga, jei jos bus perdirbtos, tačiau Seimui siūlo metais pavėlinti naujos tvarkos įsigaliojimą ir ją taikyti nuo 2025 metų. Tokia Vyriausybės išvada, kuria iš esmės pritarta siūlomoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, bus teikiama Seimui.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Visame pasaulyje žmonėms stengiantis kuo labiau saugoti gamtą neatsilieka ir mūsų tautiečiai. Tik lietuviai nebūtų lietuviais, jei nesugalvotų ko nors išskirtinio. Vienos Klaipėdos mokyklos mokiniai ragina atsisakyti plastikinių vadovėlių aplankalų, o „Maisto banko“ savanoriai sugalvojo kaip antram gyvenimui prikelti nebereikalingus stiklainius. Klaipėdos licėjuje – matematikos pamoka dešimtokams. Paaugliai rodo paskutinius turimus plastikinius aplankalus knygoms, sąsiuviniams bei pratyboms.

JAV kilus gaisrui didelėje plastiko perdirbimo gamykloje valdžia evakavo 2 tūkst. netoliese gyvenančių žmonių. Oras apylinkėse užterštas nuodingomis medžiagomis, praneša CNN. Antradienį Ričmonde (Indianos valstija) kilo milžiniškas gaisras plastiko atliekų perdirbimo gamykloje. Iš pradžių užsidegė sunkvežimio priekaba su plastiku, o vėliau ugnis persimetė ant šalia esančio kalno šiukšlių ir aplinkinių pastatų.

Daugelis iš mūsų virtuvėje turi spintelę, perpildytą plastikinių indelių, kuriuose laikome maisto likučius. Tačiau didėjant informuotumui apie plastiko žalą sveikatai ir aplinkai, kyla klausimas: ar saugu naudoti plastikinius maisto laikymo indelius? Tik 9 proc. visų plastiko atliekų yra perdirbama. Vis labiau aiškėja tikroji šios pigios medžiagos kaina – tai prisideda prie klimato šiltėjimo ir teršia planetą mikroplastiku, kuris patenka į organizmą, maistą ir aplinką.