Kauno savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidalino naudinga informacija apie tai, kaip išvengti neigiamo plastiko poveikio.
Toksiškas poveikis gali sukelti net vėžį
„Apskaičiuota, kad plastiko gamybai naudojama apie 13 tūkst. cheminių medžiagų, iš kurių dažniausi monomerai, pagalbinės medžiagos ir priedai.
Iš 13 tūkst. cheminių medžiagų tik 3,2 tūkst. yra patvirtintos kaip susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, o beveik dėl 6 tūkst. komponentų kenksmingumo sveikatai ir aplinkai trūksta duomenų“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Didžiausias pavojus slypi tame, kad kai kurie plastiko priedai, net ir esant nedidelėms jų koncentracijoms, laikomi endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis:
„Jie gali būti susiję su įvairiomis ligomis, įskaitant vėžį, nutukimą ir reprodukcinius sutrikimus. Ypatingai pažeidžiami yra naujagimiai ir maži vaikai, kadangi jų hormonų sistema dar vystosi.“
Pirmasis plastiko priedas – bisfenolis, aptinkamas maisto laikymo induose, polikarbonatiniuose plastikuose, plastikinėse gertuvėse, produktuoe kūdikiams (buteliukuose, čiulptukuose ir t. t.), aliuminio folijos induose, žaisluose, kasos aparatų kvituose.
Tad kaip išvengti bisfenolių poveikio? Patariama venkti produktų, parduodamų konservų pakuotėse, vengti pažeistų plastikinių pakuočių, nekaitinti ir nešildyti maisto, esančio plastikinėje pakuotėje.
Taip pat rekomenduojama vengti maisto ir gėrimų talpyklų su perdirbimo kodu <<7>>, vengti terminio popieriaus kasos kivitų.
Svarbu rinktis kūdikių buteliukus ir vaikiškus puodelius be BPA, tačiau svarbu žinoti, kad BPA alternatyvos nėra tinkamai ištirtos, todėl stiklo ir nerūdyjančio plieno indai yra saugiausias pasirinkimas.
Pavojingos medžiagos plastiko gaminiuose
Kitos pavojingos medžiagos yra ftalatai, aptinkami asmens higienos priemonėse (muilas, šampūnas ir kt.), dailės reikmenyse (dažai, vaškas, rašalas), statybinėse medžiagose (vinilinės grindys, tapetai, dažai, klijai), produktuose kūdikiams (šampūnai, kramtukai, žaislai), kosmetikoje, medicininės įrangos prieduose (geliai, kraujo maišeliai ir t. t.), kvepiančiuose produktuose (žvakės, oro gaivikliai, skalbimo priemonės).
Siekiant išvengti ftalatų poveikio, patariama rinktis asmens higienos produktus su išsamiai aprašyta sudėtimi ir vengti produktų, kurių sudėtyje nurodyti trumpiniai „aromatai“ arba „kvepalai“.
Patariama vengti plastiko ruošiant ar laikant maistą, karšto maisto ruošimui ir laikymui naudoti stiklinius, keramikinius ir metalinius indus.
Namuose rekomenduojama naudoti natūralių medžiagų produktus, vengti vinilinių dušo užuolaidų, vinilinės grindų dangos ir plastikinės langų apdailos.
Trečioji medžiaga yra antipirenai, aptinkami balduose (putplastis, apmušalai, kilimai, užuolaidos), elektronikoje (kompiuteriai, telefonai, buitinė technika), statybinėse medžiagoje (dažai, klijai ir sandarikliai), transporte (sėdynės, buferiai ir kitos automobilių, traukinių ir lėktuvų dalys).
Išvengti antipirenų poveikio padės reguliarus namuose esančių paviršių valymas drėgna šluoste, kad pašalintumėte dulkių detales, kadngi antipireninės cheminės medžiagos kupiasi namų dulkėse.
Taip pat reguliariai plaukite rankas, ypač mažų vaikų, kad dulkės nepatetų į organizmą per nešvarias rankas, reguliariai vėdinkite patalpas, o pirkdami baldus ieškokite įmonių, kuruos vietoje cheminių antipirenų naudoja natūralias ugniai atsparias medžiagas.
