Penktadienį minint Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos karo akademijoje Vilniuje bus atidengtas jo bareljefas.
Bareljefą iškilmingai atidengs prezidentas Valdas Adamkus ir J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Edvardas Mažeikis.
Jį šventins Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio kapelionas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos pulkininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Generolo Jono Žemaičio bareljefo autorius - skulptorius Liutauras Serapinas.
Iškilimėse taip pat ketina dalyvauti buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis.
Prisiminimais apie Joną Žemaitį dalysis generolo J.Žemaičio dukterėčia Aušra Vilkienė, pranešimus skaitys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, istorikas Romas Batūra, Lietuvos vertėjas, publicistas, rašytojas, režisierius Jonas Ohmanas.
1998 m. lapkričio 20 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Lietuvos karo akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas.
J.Žemaičio, buvusios Karo mokyklos auklėtinio, pastangomis 1949 m. galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas, o jis pats 1949 m. vasarį buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininku.
1949 m. J. Žemaičiui suteiktas partizanų generolo laipsnis. Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., kai dėl išdavystės, įmetus į bunkerį granatą su migdomosiomis dujomis, buvo apsvaigintas ir suimtas.
1954 m. birželį uždarame teisme J.Žemaitis nuteistas mirties bausme. Jis sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime.
Ketvirtadienį Seimas priėmė deklaraciją, kuria partizanų vadas J.Žemaitis-Vytautas pripažintas buvęs Lietuvos valstybės vadovu, faktiniu prezidentu.
