Susitikusį su gynybos ministru Jevhenijumi Chmara ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychaila Drapatu, V. Zelenskį šeštadienį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Latvijos prezidentas: Europai sunkiai sektųsi atremti Rusijos raketų ataką (žiniasklaida)
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Europa nespėja prisitaikyti prie dronų technologijų ir oro karo Ukrainoje raidos, o daugumai NATO šalių sunkiai sektųsi atremti Rusijos raketų ataką, jei konfliktas išsiplėstų.
Apie tai rašo šeštadienį „Ukrainska Pravda“, citavusi britų laikraštį „The Guardian“.
E. Rinkevičius sakė, kad dronų karas Ukrainoje vystosi „žaibišku greičiu“, ir įspėjo, kad šiuo metu rengiamos pasirengimo oro karui priemonės jau kitais metais gali būti pasenusios.
„Matome, kad oro gynyba, gynyba nuo dronų, priešbalistinė gynyba turi rimtų problemų. Ir būkime atviri. Jų turi Ukraina. Jų turi visa Europa ir NATO“, – teigė jis.
E. Rinkevičius pažymėjo, kad Rusijai nusprendus paleisti kelias raketas į Europos teritoriją, „šiandien daugeliui šalių būtų rimtas iššūkis su tuo susidoroti“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, remdamasis žvalgybos duomenimis, anksčiau sakė, kad Rusija planuoja hibridines atakas prieš Ukrainą remiančias šalis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad Vilnius taip pat turi žvalgybos duomenų apie Rusijos rengiamas hibridines atakas prieš Ukrainos sąjungininkes.
Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) naujienų agentūrai LETA pateiktame naujame saugumo situacijos vertinime rašoma, kad Baltijos šalyse ir visoje NATO yra tikimybė, jog Rusija bandys eskaluoti saugumo situaciją netradicinėmis atakomis, įskaitant diversijos aktus, provokacijas ir kitus mažesnio masto išpuolius.
Kaip pranešė LETA, Latvija ir Europa ruošiasi sunkiam rudeniui bei žiemai, Rusijai toliau didinant agresiją. Apie tai E. Rinkevičius rašė socialiniuose tinkluose, įspėdamas, kad „tolesnė eskalacija yra labai tikėtina“.
Tuo pat metu faktai šiuo metu nerodo jokio pasirengimo didelio masto Rusijos invazijai į NATO ar Europos Sąjungos teritoriją, nesant tokiai invazijai būtino pajėgų telkimo, sakė prezidentas.
Dėl intensyvių Rusijos smūgių pasienyje Lenkija plečia sirenų tinklą
Rytinėje Lenkijos Liublino vaivadijoje iki metų pabaigos bus daugiau kaip 1 tūkst. automatinių pavojaus sirenų, palyginti su beveik 350 šiuo metu. Apie tai šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis, palei sieną nusiritus artimų Rusijos atakų bangai.
Per spaudos konferenciją Liubline M. Kierwinskis teigė, kad Rusija pakeitė savo strategiją ir dažnai atakuoja pasienio punktus Lenkijos ir Ukrainos pasienyje naudodama reaktyvinius dronus bei raketas.
„Mes vis dažniau imamės priemonių, skirtų atremti šias grėsmes“, – sakė jis ir pridūrė, kad 2024 metų pradžioje regione veikė tik 30 sirenų.
Ketvirtadienį Liublino ir Žešuvo civiliniai oro uostai laikinai sustabdė skrydžius, o Lenkijos ir NATO naikintuvai buvo pakelti saugoti regiono oro erdvės per intensyvų Rusijos antskrydį Vakarų Ukrainoje. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad vos už kelių šimtų metrų nuo Lenkijos sienos perėjos Dorohuske nugriaudėjo galingas sprogimas, Rusijos pajėgoms smogus Ukrainos degalinei.
Rugsėjo 13 dieną Rusijos dronas pataikė į keleivinio traukinio lokomotyvą geležinkelio stotyje Vakarų Ukrainoje, maždaug už 2 km nuo Lenkijos sienos. Išpuolis netoli sienos taip pat paveikė regioninę logistiką – jis įvyko iš stoties vos išvykus diplomatiniam traukiniui su tarptautiniais pareigūnais.
Lenkijos pareigūnai teigė, kad nors per šiuos incidentus šalies oro erdvė nebuvo pažeista, smūgių artumas kelia nuolatinę grėsmę rytiniam flangui. M. Kierwinskis sakė, kad vaivadijoje avarinėms situacijoms paruošta beveik 3,5 tūkst. civilinių slėptuvių, ir perspėjo, kad „laiko labai mažai“ norint sustiprinti visuomenės pasirengimą.
Liublino ir pietrytinė Pakarpatės vaivadijos šeštadienį surengė civilinės saugos pratybas, siekdamos patikrinti koordinuotą pagalbos tarnybų ir vietos valdžios reakciją.
Volodymyras Zelenskis: Ukraina rengiasi plėsti tolimojo nuotolio pajėgumus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengiasi plėsti savo tolimojo nuotolio pajėgumus.
Susitikusį su gynybos ministru Jevhenijumi Chmara ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychaila Drapatu, V. Zelenskį šeštadienį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Taip pat patvirtinau naujas tolimojo nuotolio operacijas reaguojant į Rusijos atakas. Mes rengiamės plėsti savo tolimojo nuotolio pajėgumus“, – socialiniame tinkle „X“ sakė jis.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad, pasikeitus vadovybei, rengiami planai atnaujinti valdymo metodus ir reagavimo į iššūkius sistemą Ukrainos medicinos pajėgų vadovybėje.
„Kertinis prioritetas – kuo plačiau pritaikyti sėkmingą praktiką, jau naudojamą kovinėse brigadose ir veiksmingose brigadų paramos tarnybose. Gynybos pajėgų sėkmingos patirties plėtimas yra visų lygmenų vadų prioritetas“, – teigė jis.
Susitikime taip pat aptarti teisinės bazės atnaujinimai ir tarptautinių savanorių pritraukimo į Ukrainos gynybos pajėgas metodai.
Ukraina ragina visose šalyse uždaryti „Rusijos namus“
Ukraina oficialiai paragino viso pasaulio vyriausybes pripažinti, kad „Rusijos namų“ tinklas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, praneša „Ukrinform“.
„Rusija veda pasaulinę kovą dėl žmonių protų, naudodamasi įvairių priemonių ir kanalų tinklu, įskaitant „Rossotrudnichestvo“ ir vadinamuosius „Russkiy Dom“ („Rusijos namų“) kultūros centrus. Iš tiesų jie tarnauja kaip dezinformacijos, destabilizacijos ir šnipinėjimo įrankiai“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
A. Sybiha pažymėjo, kad Ukrainos kreipimesi išdėstyti argumentai, kuriais remiantis siūloma apriboti šio tinklo veiklą ir visiškai uždaryti centrus. Jis taip pat pabrėžė, kad negalima nuvertinti šiuolaikinio karo kognityvinio aspekto.
„Mes teigiamai vertiname priemones, kurių ėmėsi valdžios institucijos visoje Europoje, siekdamos užblokuoti šiuos tinklus, įskaitant Vokietiją, kurioje vakar Berlyne po daugelio metų žalingos įtakos buvo uždaryti „Rusijos namai“, – sakė A. Sybiha.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad, nepaisant uždarymų bangos, kai kurie iš šių dezinformacijos centrų tebeveikia bent septyniose Europos šalyse. Jis pridūrė, kad tinklo veiklos mastas Afrikoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Pietų Amerikoje yra dar didesnis.
A. Sybiha paaiškino, kad kai kuriose šalyse oficiali tinklo infrastruktūra lieka nepaliesta, o kai kur „Rusijos namai“ yra integruoti į Rusijos diplomatinę infrastruktūrą.
„Mūsų bendruose Europos namuose nėra vietos „Rusijos namams“, skleidžiantiems karo propagandą ir aktyviai siekiantiems sugriauti taiką Europoje“, – pabrėžė Ukrainos ministras.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Vokietija imsis keleto priemonių, reaguodama į diversiją Leipcigo oro uoste. Bus uždarytas Rusijos generalinis konsulatas Bonoje, o sutartis dėl „Rusijos namų“ Berlyne nutraukta rugsėjo 18 d.
Baltarusija prie sienos su Lietuva ir Lenkija surengė karines pratybas
Baltarusija anksčiau šią savaitę surengė karines pratybas netoli vakarinės sienos su Europos Sąjunga, socialiniuose tinkluose pranešė šios Gynybos ministerija Minske.
Baltarusija reguliariai rengia karines pratybas, kartais ir kartu su Rusija.
Ministerija teigė, kad pratybos, kurių dalis vyko regionuose, besiribojančiuose su Lenkija ir Lietuva, buvo „griežtai gynybinio pobūdžio“.
„Jomis, be kita ko, siekiama stiprinti karių gebėjimą ginti valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakoma pranešime.
Pratybos vyko nuo antradienio iki penktadienio, teigė ministerija.
Apie pratybas pranešta tvyrant vis didesnei įtampai dėl galimai Rusijos planuojamų „hibridinių“ dronų ir raketų smūgių Kyjivo sąjungininkams.
Volodymyras Zelenskis pristatė naują droną gaudytuvą, skirtą reaktyviniams „šahedams“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karinės kontržvalgybos padalinys sukūrė naują droną gaudytuvą, skirtą kovai su reaktyviniais „Shahed“ tipo dronais, ir jau sėkmingai jį panaudojo.
V. Zelenskis nurodė, kad remiasi SBU vadovo pareigas einančio Oleksandro Poklado ataskaita.
Prezidentas socialiniame tinkle „X“ paskelbė naujojo drono gaudytuvo veikimo vaizdo įrašą ir pridūrė, kad Ukraina stengiasi didinti reikiamos ginkluotės gamybos apimtis.
Dmitrijus Medvedevas: JAV sankcijos reikalauja Rusijos karinio atgrasymo
Rusijos atsakas į naujas JAV sankcijas turėtų apimti karinį atgrasymą, šeštadienį pareiškė buvęs šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
D. Medvedevas, aukšto rango Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir vienas iškiliausių Maskvos antidemokratinių „vanagų“, plačiau nepakomentavo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, kuriuo įvedamos naujos sankcijos, skirtos daryti spaudimą Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Kongresas įstatymo projektui prieš tai pritarė po kelis mėnesius trukusio delsimo.
Velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo vardu pavadintas teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, taip pat prieš V. Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus.
„Net ir už vandenyno jie girdi tik tiesioginio karinio atgrasymo kalbą ir būtent tokia kalba mes turėtume atsakyti į rusofobiškus žiaurumus, tokius kaip mirusio teroristo Grahamo įstatymas“, – platformoje „Telegram“ pareiškė D. Medvedevas, dabar einantis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Rusijos pareigūnai, įskaitant V. Putiną, Ukrainą ir jos rėmėjus vadina „teroristais“. Kyjivas tai atmeta kaip nepagrįstą karo meto propagandą.
D. Medvedevas ėjo Rusijos valstybės vadovo pareigas nuo 2008 iki 2012 metų, pagal susitarimą, kuris sudarė sąlygas tuometiniam ministrui pirmininkui V. Putinui apeiti prezidento kadencijų skaičiaus apribojimus.
61 metų D. Medvedevas socialiniuose tinkluose reguliariai užsipuola Ukrainą ir Vakarus, o jo kritikai teigia, kad šios tirados yra bandymas išlaikyti politinę svarbą, nors kiti mano, kad tai atspindi aukšto rango Rusijos pareigūnų mąstymą.
Pernai D. Trumpas nurodė perkelti du branduolinius povandeninius laivus po to, kai D. Medvedevas „Telegram“ įraše užsiminė apie Maskvos pusiau automatinę branduolinės ginkluotės kontrolės sistemą „Dead Hand“.
Lenkija vėl pakėlė naikintuvus reaguodama į Rusijos oro smūgius Ukrainai
Lenkija šeštadienio rytą pakėlė į orą karinius orlaivius savo oro erdvei apsaugoti, Rusijai tęsiant oro atakas prieš Ukrainą, platformoje „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė (DORSZ).
„Dėmesio. Rusijos Federacijai reaktyviniais bepiločiais orlaiviais atakuojant taikinius Ukrainoje, Lenkijos oro erdvėje pradėjo veikti kariniai orlaiviai“, – pranešė DORSZ.
DORSZ pridūrė, kad pagal nustatytas procedūras vadovybė per Oro operacijų centrą – Oro komponento vadovybę – pasitelkė turimas būtinas pajėgas bei priemones.
„Antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės stebėjimo sistemos buvo parengtos veikti“, – pridūrė DORSZ.
DORSZ nurodė, kad operacija buvo prevencinė ir ja siekta užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, ypač su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
„Operacinė vadovybė stebi padėtį, o visos jos pajėgos yra pasirengusios nedelsiant reaguoti“, – sakoma pranešime.
Netrukus po 10.30 val. (11.30 val. Lietuvos laiku) DORSZ paskelbė, kad operacija baigta, o visos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės stebėjimo sistemos grįžo prie įprastinės veiklos.
DORSZ pridūrė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.
Pavojaus signalas skambėjo beveik visą naktį ir rytą: Odesoje – nauji Rusijos smūgiai
Rugsėjo 19-osios naktį Rusijos pajėgos atakavo Odesą ir Odesos sritį. Tai sukėlė problemų dėl apšvietimo ir elektrinio transporto veiklos. Kaip praneša UNIAN, oro pavojaus signalas skambėjo beveik visą naktį ir rytą.
Stebėsenos kanalai įspėjo, kad priešas atakuoja reaktyviniais dronais ir valdomomis aviacinėmis bombomis, buvo girdėti sprogimai.
„Naktį priešas vėl terorizavo Odesą. Buvo apgadinta infrastruktūra ir administracinis pastatas. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta“, – ryte pareiškė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Socialiniuose tinkluose pranešama, kad vėl buvo apšaudytas ir vienas iš bendrovės „Ukrzaliznycia“ pastatų netoli geležinkelio stoties. Liudininkų teigimu, dalyje miesto naktį buvo dingusi elektra ir vandens tiekimas.
Pasak Odesos srities karinės administracijos vadovo Oleho Kiperio, naktį priešas surengė masinę ataką prieš regiono civilinę infrastruktūrą. Vienas smūgių vėl teko administraciniam pastatui, kuris buvo atakuotas ir išvakarėse. Viršutiniuose aukštuose kilo gaisras, tačiau ugniagesiai jį greitai užgesino.
Kaip patvirtino Odesos srities Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (DSNS) atstovai, po pakartotinio smūgio 11 aukštų administraciniam pastatui Odesoje kilo gaisras, kuris buvo operatyviai likviduotas. Dar vienas gaisras kilo dviejų aukštų mokymo įstaigos pastate.
Odesos rajone buvo apgadinti dviejų gyvenamųjų namų stogai, fasadas ir langai, taip pat lengvasis automobilis ir mikroautobusas.
JAV patvirtino 2,68 mlrd. dolerių vertės oro gynybos įrangos pardavimą Ukrainai
JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 2,68 mlrd. JAV dolerių vertės įrangos, skirtos Ukrainos oro gynybos pajėgumams vystyti ir modernizuoti, pardavimui.
Apie tai Valstybės departamentas pranešė penktadienį, skelbia „Ukrinform“.
Ukraina paprašė parduoti jai įvairios oro gynybos įrangos ir priemonių, įskaitant raketas S-300 tipo sistemoms, raketas GAM-67, padidinto nuotolio lazeriu valdomų raketų sistemas, mobiliuosius paleidimo įrenginius ir jų modifikavimo rinkinius.
Į sąrašą taip pat įtraukti kovos su dronais sistemoms skirti radarai RPS 202, priekabos su teleskopiniais stiebais, atsarginės dalys, programinė įranga, transportavimo paslaugos, taip pat inžinerinė, techninė ir logistinė parama.
Jei susitarimas bus užbaigtas, Ukraina pirkinį finansuos Europos įnašais ir ankstesnės JAV administracijos skirtomis karinio finansavimo lėšomis.
Kartu JAV lėšos bus įskaitytos kaip Jungtinių Valstijų įnašas į Ukrainos atstatymo investicijų fondą.
Valstybės departamentas pabrėžė, kad siūlomu pardavimu siekiama sustiprinti Ukrainos gebėjimus atremti esamas ir būsimas grėsmes.
Rangovai bus atrinkti konkurso būdu.
Paskelbtame sąraše neminimos oro gynybos sistemos „Patriot“ ar joms skirtos raketos.
Kaip pranešė „Ukrinform“, šiemet Valstybės departamentas pritarė keliems ginklų ir karinės įrangos pardavimams, įskaitant gegužę – 373,6 mln. JAV dolerių vertės rinkinių, skirtų įprastoms aviacinėms bomboms perdaryti į valdomuosius šaudmenis, taip pat daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių vertės įrangos, skirtos „Hawk“ raketų „žemė–oras“ sistemoms palaikyti.
Volodymyras Zelenskis: per Rusijos smūgį daugiabučiui Sumuose žuvo du žmonės
Rusijos aviacinei bombai penktadienio vakarą pataikius į daugiabutį rytiniame Ukrainos Sumų mieste, žuvo du žmonės, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba paskelbė nuotrauką, kurioje matyti gyvenamasis namas su didžiule skyle per tris aukštus.
„Po griuvėsiais vis dar gali būti įstrigusių žmonių. Gelbėtojai daro viską, ką gali, kad juos ištrauktų ir užgesintų gaisrus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
Sumų sritis yra prie šiaurinės Ukrainos sienos su Rusija.
Regiono sostinė, taip pat vadinama Sumais, nuolat atakuojama Rusijos dronais ir raketomis nuo tada, kai 2022 metais Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Lietuvos ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadai aptarė saugumo situaciją
Ukrainoje šią savaitę lankęsis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Tadas Jablonskis su Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadu viceadmirolu Oleksijumi Neižpapa aptarė saugumo situaciją, Ukrainos karo patirtį ir tolesnio šalių karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimo galimybes.
Kaip teigiama kariuomenės pranešime, viceadmirolas pristatė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vykdomas užduotis ir Rusijos pajėgų veiksmų ypatumus. Susitikime taip pat aptartos Rusijos atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir jų padariniai gyventojams.
Daug dėmesio skirta ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų patirčiai, įgytai atremiant Rusijos karinę agresiją. Lietuvos kariuomenės teigimu, ši patirtis padeda vertinti šiuolaikinio karo jūroje keliamus iššūkius ir stiprinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų pasirengimą.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas padėkojo Lietuvai, Karinių jūrų pajėgų vadui ir Lietuvos žmonėms už nuoseklią paramą Ukrainai ir bendradarbiavimą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Pasak kariuomenės, Lietuvos ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimas apima keitimąsi patirtimi, bendrų saugumo iššūkių vertinimą ir pastangas stiprinti jūrinį saugumą.
Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą dėl sankcijų Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė Kongreso patvirtintą plataus masto naujų sankcijų Rusijai paketą, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
Sankcijų paketas sulaukė abiejų partijų paramos Kongrese, juo siekiama didinti spaudimą Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą.
Be tiesioginių sankcijų Rusijos politikams ir bendrovėms, teisės akte numatytos priemonės prieš Rusijos naftos ir dujų eksportą, padedantį Maskvai finansuoti karą.
Be kita ko, teisės aktu D. Trumpui suteikiami įgaliojimai taikyti sankcijas penkioms didžiausioms Rusijos energetikos produktų pirkėjoms, taip pat penkioms šalims, labiausiai padedančioms Rusijai apeiti energetikos sektoriui taikomas sankcijas.
Šios priemonės gali dar labiau pabloginti JAV prekybos santykius su Kinija ir Indija, kurios abi perka didelius kiekius rusiškos naftos.
Teisės aktas pavadintas velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo, atlikusio svarbų vaidmenį jį priimant, vardu.
Be sankcijų Rusijai, įstatyme taip pat numatytas pagrindas pratęsti sankcijas Iranui iki 2031 metų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo D. Trumpui už įstatymo pasirašymą.
„Geriausias būdas pagerbti Lindsey atminimą – visapusiškai ir greitai įgyvendinti šio įstatymo nuostatas“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.
„O geriausias atlygis visiems, padedantiems mums spausti Rusiją nutraukti karą, bus taika“, – pridūrė jis.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas dar prieš D. Trumpui pasirašant įstatymą perspėjo, kad tolesnės JAV sankcijos apsunkintų pastangas taikiai sureguliuoti karą Ukrainoje.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 520 karių
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 19 d. bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai siekia apie 1,516 mln. karių, iš jų 1 520 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
Rusija taip pat neteko 12 352 (+1 per pastarąją parą) tankų, 25 357 (+5) šarvuotųjų kovos mašinų, 50 011 (+73) artilerijos sistemų, 2 143 (+1) reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 657 (+11) oro gynybos sistemų, 442 (+0) lėktuvų, 356 (+0) sraigtasparnių, 2 672 (+16) antžeminių robotinių sistemų, 524 132 (+1 816) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 5 111 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 (+0) laivų ir katerių, 2 (+0) povandeninių laivų, 150 922 (+480) transporto priemonių ir degalų cisternų bei 4 703 (+2) specialiosios technikos vienetų.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 18 d. 22 val. duomenimis, tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos pajėgų buvo įvykę 176 koviniai susirėmimai, o Pokrovsko kryptis tebebuvo intensyviausių kovų vieta.
Donaldas Trumpas: Rusija jau puola Ukrainos sąjungininkes
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija jau puola Ukrainos sąjungininkes Europoje ir tai daro jau beveik penkerius metus.
D. Trumpo pokalbį su žurnalistais cituoja portalas „Ukrainska pravda“.
„Na, manau, kad jie [rusai] jau užpuolė Ukrainos sąjungininkes. Jie puola Ukrainos sąjungininkes jau maždaug penkerius metus. Taigi, aš su tuo sutinku. Manau, visi su tuo sutinka“, – kalbėjo JAV lyderis.
Taip jis atsakė į žurnalisto klausimą apie Lenkijos lyderių nuogąstavimus dėl galimo Rusijos išpuolio prieš Ukrainos sąjungininkes Europoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Starkeviciute aiškiai pasakė kad yra visi įrodymai kad tai Ukraina nutekino registrų centro duomenis. Ką vartojat d-lfiniai ???
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos bepiločių orlaivių valdymo punktams, poligonui ir aprūpinimo objektams
Ukrainos gynybos pajėgos rugsėjo 18 d. ir naktį į rugsėjo 19-ąją smogė Rusijos bepiločių orlaivių valdymo punktams, poligonui ir aprūpinimo objektams laikinai okupuotose Donecko ir Zaporižios sričių teritorijose.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
Donecko srityje smogta bepiločių orlaivių valdymo punktams netoli Luhanskės ir Pokrovsko, o Zaporižios srityje – netoli Volodymyrivkos, Verbovės, Novoprokopivkos, Dobropilios ir Rivnopolios. Netoli Novoprokopivkos smogta dviem tokiems valdymo punktams.
Taip pat smogta poligonui „Vostočnyj“ netoli laikinai okupuoto Novopetrivkos kaimo Zaporižios srityje.
Be to, Rybynskėje, Donecko srityje, smogta logistikos sandėliui, o netoli Amvrosijivkos – Rusijos pajėgų šaudmenų sandėliui.
Taip pat patvirtinta, kad per ankstesnius smūgius rugsėjo 17 d. netoli Mytiulių gyvenvietės Rusijos Smolensko srityje buvo apgadinta priešo radiolokacinė stotis 80P6.
Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos neutralizavo daugiau kaip 50 tūkst. Rusijos artilerijos sistemų.