„Politico“: Vengrija pristabdė Ukrainos ir Moldovos siekį tapti ES narėmis
Vengrija pristabdė svarbų procedūrinį žingsnį, reikalingą Ukrainos ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES) kelyje, skelbia „Politico“.
Pranešama, kad Ukrainoje žuvo lietuvis
Pranešama, kad Ukrainoje žuvo lietuvis.
Apie tai rašoma „Facebook“ puslapyje, skirtame pagerbi Ukrainoje žuvusius savanorius.
„Mūsų mylimas lietuvių brolis Ignas Kailius, kuris tarnavo Ukrainoje kaip savanoris, žuvo mūšio lauke.
Garbė, šlovė ir dėkingumas mūsų broliui“, – teigiama įraše.
Ukrainiečiai į šipulius daužo vieną didžiausių Putino svajonių: Kryme – visiškas chaosas
Krymas šią vasarą yra visai ne poilsio ir atostogų vieta, o greičiau karo zona, pastebi „Washington Post“. Rusai, keliaudami į pusiasalį kraunasi maisto atsargas, kuro kanistrus.
Rusų artilerijai apšaudžius Chersoną žuvo vyras, dar trys žmonės sužeisti
Antradienio vakarą per Rusijos artilerijos apšaudymą Chersono Korabelno rajone žuvo 47 metų vyras, dar trys žmonės buvo sužeisti, per „Telegram“ pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie 18 val. rusai apšaudė Chersono Korabelno rajoną iš artilerijos pabūklų“, – pranešė Chersono srities karinė administracija.
Sužeista 37 metų moteris. Jai diagnozuota sprogimo trauma, smegenų sukrėtimo sindromas ir ūmi streso reakcija. Auka buvo nuvežta į ligoninę vidutinio sunkumo būklės.
Netrukus Chersono srities karinė administracija pranešė, kad apšaudymo Korabelno rajone aukų skaičius išaugo iki trijų. Medikų pagalbos prireikė 62 metų moteriai ir 64 metų vyrui. Abiem buvo nustatyti sprogimo padaryti sužalojimai, smegenų sukrėtimo sindromas ir ūmi reakcija į stresą. Gydytojai teikia jiems reikiamą pagalbą.
Per pastarąją parą Chersono srityje dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 12 žmonių.
Lavrovas Zelenskį išvadino fiureriu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį fiureriu, rašo „The Kyiv Independent“.
Simonian pratrūko – liepė Putinui smogti vienai Europos sostinei: „Ten yra keletas įdomių bokštų“
Kremliaus fanatikai paragino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną suduoti smūgį Londonui, skelbia „The Sun“.
Siaubas Ukrainos paplūdimyje: drono nuolaužos rėžėsi į poilsiautojus – 26-erių mergina žuvo vietoje
Antradienį apie vidurdienį rusai surengė dronų ataką prieš Odesą. Kaip skelbia UNIAN, drono nuolaužos krito ant žmonių, buvusių paplūdimyje, viena skeveldra pataikė į jauną moterį, ji neišgyveno.
Iš Putino lūpų – grasinimas Baltijos šalims
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pagrasino, kad smogs Europos šalims, jei iš jų teritorijos į Rusiją bus paleisti dronai, rašo „Moscow Times“.
Atskleistos neviešo Trumpo ir Zelenskio pokalbio detales: patarė, kaip elgtis su Putinu
Ukraina po prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbio su Amerikos kolega Donaldu Trumpu mano, kad užsitikrino Baltųjų rūmų paramą agresyviai karinei kampanijai, kuria siekiama priversti Rusiją stoti prie rezultatyvių derybų stalo. Apie tai praneša „Kyiv Independent“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnu.
Pasak jo, JAV prezidentas privačiame pokalbyje patarė V. Zelenskiui veikti „drąsiau“.
„Trumpas sako, kad iš tikrųjų netiki, jog Putinas ką nors darys be spaudimo“, – pažymėjo pareigūnas, susipažinęs su D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo rezultatais.
Leidinys rašo, kad ši informacija pasirodė Ukrainos pastangų suorganizuoti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą fone, kuriam D. Trumpas pritarė, tačiau Kremlius ir toliau atmeta. Ir nors JAV tiesiogiai nepareiškė, kad palaiko gynybos pajėgų smūgius Rusijos Federacijai, pažymima, kad D. Trumpas laiko jėgą pagrindiniu veiksniu sprendžiant karo užbaigimo klausimą.
„Prezidentas (Trumpas, – red. past.) tiki taika per jėgą“, – leidiniui sakė aukšto rango JAV pareigūnas, tiesiogiai nepatvirtinęs, ar D. Trumpas pritaria Ukrainos smūgiams Rusijos Federacijai.
Taikos derybos: Rusija apkaltino JAV
Primenama, kad anksčiau Rusijos Federacijoje buvo pareikšta apie pasirengimą deryboms su Europos Sąjunga dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Kaip pažymėjo Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas, ES jau bandė užmegzti kontaktus su Kremliumi.
Rusija taip pat pareiškė, kad JAV nebesiekia būti „objektyviu tarpininku“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje, kurį Maskva pradėjo 2022 metų vasarį.
„Kalbant apie JAV, sprendžiant iš jų veiksmų, atrodo, kad jos atsisako bet kokių pretenzijų į objektyvaus tarpininko vaidmenį ir vietoj to vykdo sankcijų spaudimo Rusijai didinimo kursą“, – užsienio šalių pasiuntiniams Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tuo pat metu nuolatinis Ukrainos atstovas prie JT Andrijus Melnykas pareiškė, kad Ukraina gali peržiūrėti savo pasiūlymą Rusijai dėl ugnies nutraukimo palei fronto liniją. Pasak jo, Ukrainos kantrybė „nėra beribė“. Jis taip pat pabrėžė, kad karo nutraukimas fronto linija jau dabar yra didelis kompromisas iš Ukrainos pusės.
Diplomatinė įtampa aštrėja: Zelenskis į Gdanską nevyks
Ukraina antradienį paskelbė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis praleis Ukrainos atstatymo konferenciją, šią savaitę vyksiančią Lenkijoje.
Sprendimas priimtas aštrėjant diplomatiniam ginčui tarp sąjungininkių ir kaimynių dėl Antrojo pasaulinio karo atminties.
Tuskas nepakvietė Lenkijos prezidento į Ukrainos atstatymo konferenciją
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nebuvo pakviestas dalyvauti šią savaitę Lenkijos pajūrio mieste Gdanske vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, pirmadienį pranešė jo padėjėjas, kurį cituoja „TVP World“.
„Prezidentas nebuvo pakviestas, todėl jis nevažiuos į renginį, į kurį jo nepakvietė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas“, – žurnalistams sakė K. Nawrockio tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas.
Ši kasmetinė konferencija, kurią bendrai rengia Lenkija ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra vienas iš svarbiausių tarptautinių susitikimų, skirtų Ukrainos atstatymui.
M. Przydaczas pridūrė, kad renginyje nebus ne tik K. Nawrockio, bet ir nė vieno prezidento kanceliarijos atstovo, kurie taip pat nesulaukė kvietimų.
Anksčiau pirmadienį jis sakė, kad Ukraina atšaukė anksčiau sutartą K. Nawrockio ir V. Zelenskio susitikimą Varšuvoje, vietoj to pasiūlydama kitą „tolimesnę datą“.
ELTA primena, kad Lenkijos ir Ukrainos diplomatinis kivirčas įsiplieskė praėjusią savaitę, kai K. Nawrockis iš Ukrainos prezidento atėmė aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. V. Zelenskis šeštadienį šį ordiną grąžino paštu, o netrukus po to Lenkijos valstybinių apdovanojimų atsisakė keli kiti buvę Ukrainos vadovai.
V. Zelenskis papiktino kaimyninės Lenkijos prezidentą nusprendęs vienam kariniam daliniui suteikti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbės vardą. Antrojo pasaulinio karo metais UPA dalyvavo lenkų žudynėse.
Ukraina laiko UPA patriotine organizacija. Tačiau Lenkija ne kartą ragino kaimynę pripažinti UPA vaidmenį per žudynes Voluinės regione, dabartinėje šiaurės vakarų Ukrainoje. Po daugelio metų abi šalys praėjusiais metais vėl pradėjo toje zonoje ekshumuoti žuvusiųjų palaikus.
Atakavo Zelenskio gimtąjį miestą: po Rusijos smūgio Kryvyj Rihe pranešama apie aukas
Ukrainos centre esančiame Kryvyj Rihe, prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste, antradienį per Rusijos smūgį žuvo trys ir buvo sužeista mažiausiai 19 žmonių, pranešė vietos pareigūnai.
Apie 80 km nuo fronto linijos nutolęs miestas išliko dažnu Rusijos smūgių taikiniu nuo pat Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
„Buvo smogta civilinės infrastruktūros objektui. Deja, trys žmonės žuvo“, – platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.
Anot jo, 19 žmonių buvo sužeisti, „penki iš jų – sunkiai“.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža paskelbė nuotrauką, kurioje matyti smūgio vieta su rūkstančiais griuvėsiais ir sudegusiu sugriauto pastato karkasu.
Kyjivo oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija į Ukrainą paleido 135 dronus, iš kurių 118 buvo numušti.
Ukraina savo ruožtu suintensyvino savo smūgius, kuriuos vadina teisingu atpildu už Maskvos atakas, dažnai taikydamasi į Rusijos karinius objektus, taip pat naftos perdirbimo ir eksporto įmones, siekdama sumažinti Rusijos karo biudžetą.
Europos lyderiai Berlyne susitiks aptarti karo Ukrainoje
Didžiausių Europos karinių galių lyderiai trečiadienį susitiks Berlyne aptarti karo Ukrainoje ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo, pranešė Vokietijos vyriausybė.
Kancleris Friedrichas Merzas planuoja priimti Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ir Lenkijos lyderius, pirmadienį pranešė atstovas spaudai, pridurdamas, kad JK premjero Keiro Starmerio atsistatydinimas šių planų nepakeitė.
„Laikysimės savo plano ir tęsime darbus taip, kaip tai darėme pastarąsias kelias dienas“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius.
NATO vadovas Markas Rutte prie derybų turėtų prisijungti vaizdo ryšiu. Susitikimas turėtų prasidėti 16 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, o bendra spaudos konferencija numatyta 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.
„Susitikimo dėmesio centre (...) yra pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Ankaroje liepos 7 ir 8 dienomis ir, žinoma, invazija į Ukrainą bei padėtis Artimuosiuose Rytuose“, – sakė S. Kornelius.
K. Starmeris pirmadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau jis turėtų eiti pareigas dar kelis mėnesius, kol bus išrinktas naujas lyderis.
Vadinamoji E5 grupė buvo sukurta 2024 metais, vis labiau raginant Europą ginkluotis ir gerinti koordinavimą remiant Ukrainą prieš Rusijos invaziją.
Italijos vyriausybė pirmadienį kiek anksčiau pranešė, kad premjerė Giorgia Meloni dalyvaus susitikime su kitų šalių vadovais.
Praėjusią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lyderiai sutarė padidinti oro gynybos įrangos tiekimą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.
G7 lyderiai taip pat sutiko suteikti licencijas Ukrainoje įsikūrusioms įmonėms gaminti tolimojo nuotolio raketas ir oro gynybos sistemas, teigė diplomatinis šaltinis.
Tačiau V. Zelenskis paragino Europą daryti daugiau, JAV pastangoms užbaigti kovas priblėsus.
Vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas teigė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos biuras užmezgė „trumpus kontaktus diplomatiniu lygmeniu“ su Maskva, siekdamas atverti komunikacijos kanalus.
Tačiau kai kurios ES šalys atsargiai vertina ryšių su Kremliumi užmezgimą, o diplomatai teigia, kad keli lyderiai pasipriešino tokiai A. Costos diplomatijai praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime.
Lavrovas: Amerika tolsta nuo „objektyvios tarpininkės“ vaidmens dėl karo Ukrainoje
Antradienį Rusija pareiškė, kad Amerika nebebando būti „objektyvia tarpininke“ dėl karo Ukrainoje pabaigos, kurį 2022 m. pradėjo pati Maskva.
JAV vadovaujamos derybos dėl daugiausia gyvybių nusinešusio karinio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš esmės tebėra įstrigusius, mat vasario pabaigoje surengti smūgius Iranui įsakęs prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį, panašu, sutelkė į Artimuosius Rytus.
Tačiau šį mėnesį Prancūzijoje vykusio viršūnių susitikimo metu Didžiojo septyneto (G7) lyderiai – įskaitant ir JAV prezidentą – susitarė dėl baigiamojo pareiškimo, kuriame minimas karas Ukrainoje, priešingai nei pernai, kai D. Trumpas paliko susitikimą anksčiau laiko.
Putinas susidūrė su 4 didelėmis bėdomis: ekspertai paaiškino, kas vyksta Rusijoje
Ukraina naudoja daugybę dronų ir raketų smūgiams prieš Rusijos taikinius vidutiniais ir dideliais atstumais bei daro didelę žalą Rusijos karinei mašinai.
Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“, masinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos pastarosiomis savaitėmis sukėlė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui keturias rimtas problemas.
Aklavietė fronte
Karą vis labiau lemia dronai, raketos ir oro gynybos sistemos. Nuo 2023 metų fronte neįvyko jokių strateginių pokyčių, tačiau abi pusės nuolat atakuoja priešo tiekimo maršrutus, šaudmenų sunkvežimius, kuro transportą, geležinkelio mazgus ir kelių jungtis.
Tuo pat metu, kaip pažymi istorikas Janas Berendsas, centrinėje fronto dalyje susiformavo daugelio kilometrų pločio „niekieno žemė“, kurią kontroliuoja dronai.
„Šioje srityje Ukraina pasiekia nemažai sėkmės ir daro Rusijos kariuomenei didelių nuostolių“, – teigia jis.
Karinės logistikos sutrikimai
Ukraina atakuoja naftos perdirbimo gamyklas, kuro saugyklas ir geležinkelių infrastruktūrą Rusijos užnugaryje. Dėl to Rusijos ekonomikai daroma didžiulė žala – tiek naftos eksporto, tiek vidaus ir fronto aprūpinimo srityse, sako J. Berendsas.
„Per pastarąsias dvi savaites paaiškėjo, kad naftos perdirbimo ir saugojimo infrastruktūros naikinimas buvo veiksmingesnis, nei manyta. Dabar visas Rusijos ekonominis ir socialinis gyvenimas patiria spaudimą“, – pažymi Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Andreasas Umlandas.
Nesugebėjimas apsaugoti Krymo tampa politine našta
„Krymas yra svarbiausias Putino imperialistinės politikos simbolis. [...] Situacija keičiasi, nes okupuotas Krymas vis labiau izoliuojamas nuo Rusijos“, – sako karinis ekspertas Thomasas Jageris.
Savo ruožtu J. Berendsas prognozuoja, kad Krymo praradimas Putinui būtų „milžiniškas dvigubas smūgis“: simbolinis, nes propaganda visada pabrėžė glaudų Krymo ryšį su Rusija ir strateginis, nes pusiasalis tarnauja kaip Putino atramos punktas Juodojoje jūroje.
Karas tapo kasdienės realybės dalimi rusams
Dėl Ukrainos smūgių – tiek Kryme, tiek Rusijos teritorijoje – didelei daliai rusų karas pirmą kartą tapo aiškiai matomas, o jo ekonominės pasekmės – tiesiogiai jaučiamos.
Pasak A. Umlando: „Karas iš tam tikro kompiuterinio žaidimo virto kasdiene realybe milijonams rusų.“
J. Berendsas priduria: „Degančios Maskvos vaizdo neįmanoma ignoruoti; Ukrainos taktika veikia.“
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 118 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 118 Rusijos paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 135 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose numušta/neutralizuota 118 priešo dronų.
11 vietų registruoti 13 dronų smūgiai, trijose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
JT Saugumo Taryba: gegužę Ukrainoje žuvo daugiausiai civilių per pastaruosius ketverius metus
Dėl intensyvėjančių Rusijos oro smūgių praėjusį mėnesį Ukrainoje žuvusių ir sužeistų civilių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. balandžio, kalbėdamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotojas Artimųjų Rytų, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionams Mohamedas Khaledas Khiari.
Jo teigimu, birželio 17 d. Rusija sudavė Ukrainai dar vieną didelio masto smūgį, buvo apšaudytos Kyjivo, Charkivo, Donecko, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Sumų ir Mykolajivo sritys.
M. Khiari pabrėžė, kad buvo apgriauti išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės objektai. Visų pirma buvo smogta į Kyjivo-Pečersko laurą, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. O šio smūgio išvakarėse dronas pataikė į Charkivo dailės muziejų.
UNESCO duomenimis, nuo 2022 m. vasario Ukrainoje buvo apgadinta daugiau nei 530 kultūros objektų.
Remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, generalinio sekretoriaus pavaduotojas pažymėjo, kad gegužės mėnesį Ukrainoje žuvo mažiausiai 274 civiliai, dar 1 763 buvo sužeisti.
„Tai didžiausias per vieną mėnesį užregistruotas žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius nuo 2022 m. balandžio“, – pabrėžė pareigūnas.
Iš viso nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, JT patvirtino, kad žuvo mažiausiai 16 126 civiliai, tarp jų – 796 vaikai. Iš viso sužeista 46 590 civilių, tarp jų – 2 835 vaikai. Pasak M. Khiari, tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į karo pasekmes Rusijos Federacijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ypač Krymo autonominės respublikos civiliams gyventojams.
M. Khiari paragino nedelsiant švelninti įtampą ir atnaujinti diplomatines pastangas, siekiant visiško, nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo bei teisingos ir ilgalaikės taikos, kuri atitiktų JT Chartijos, tarptautinės teisės ir atitinkamų rezoliucijų normas.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį sušaukė skubų posėdį, siekdama aptarti naujausius Ukrainos ir ypač Kyjivo Pečerskos lauros bombardavimo atvejus.
Lenkų pareigūnas: Kyjivas atšaukė planuotą Volodymyro Zelenskio ir Karolio Nawrockio susitikimą
Ukraina atšaukė anksčiau suderintą prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Karolio Nawrockio susitikimą Varšuvoje, pasiūliusi jį nukelti vėlesniam laikui, pranešė Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius.
Anot dienraščio „Rzeczpospolita“, apie tai Marcinas Przydaczas pranešė sustiprėjus diplomatinei įtampai tarp Varšuvos ir Kyjivo, K. Nawrockiui penktadienį atėmus iš V. Zelenskio aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną – dėl ukrainiečių lyderio sprendimo gegužės pabaigoje pavadinti vieną karinį dalinį Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu.
Prieš atimant iš V. Zelenskio medalį, Varšuva reikalavo, kad Kyjivas pervadintų karinį dalinį, tačiau Ukrainos pareigūnai to daryti neplanuoja.
Reaguodami į K. Nawrockio sprendimą, kai kurie Ukrainos pareigūnai, įskaitant V. Zelenskio biuro vadovą Kyrylą Budanovą, ir trys buvę prezidentai grąžino savo Lenkijos valstybinius apdovanojimus.
V. Zelenskis sekmadienį duotame interviu Ukrainos naujienų kanalui TSN sakė, jog Kyjivas dėjo didžiules pastangas, kad sumažintų diplomatinę įtampą ir paaiškintų savo poziciją prieš penktadienį kilusį paaštrėjimą. Jis pridūrė, kad prezidento biuras Kyjive pradėjo intensyvią diplomatinę veiklą iškart po to, kai K. Nawrockis gegužės pabaigoje pirmą kartą paskelbė apie ketinimą atimti apdovanojimą.
Pirmadienį pateiktuose komentaruose M. Przydaczas žurnalistams patvirtino, kad Lenkija ir Ukraina pastarąsias kelias savaites vedė derybas dėl šio diplomatinio konflikto. Vis dėlto Kyjivas neparodė „jokio pasirengimo (...) pakeisti savo požiūrį“ dėl karinio dalinio pavadinimo.
„Ir tuo pat metu jie tempė laiką, nuolat delsė ir keitė savo sprendimus“, – pridūrė jis.
Pareigūnas teigė, kad V. Zelenskis ir K. Nawrockis birželį planavo pasikalbėti telefonu, pripažindamas, kad tai buvo K. Budanovo kelionės į Varšuvą birželio 6 dieną rezultatas. Tačiau Ukrainos prezidentas „atsisakė šio plano“, pažymėjo M. Przydaczas ir pridūrė, kad V. Zelenskis „nenorėjo kalbėti telefonu“.
„Vėliau Ukrainos pusė pasiūlė vizitą (asmeniškai). Nustatėme konkrečią tokio susitikimo Varšuvoje datą ir laiką šiam klausimui aptarti. Tačiau Ukrainos pusė atsisakė ir šios datos bei šio vizito, pasiūlydama dar vieną tolimą datą ateityje“, – sakė M. Przydaczas.
Tuo metu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas savo įraše socialiniame tinkle „X“ priminė lenko popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, ištartus Lvive 2001 metais: „Tegul kiekvienas, apsivalęs istorinę atmintį, būna pasirengęs labiau vertinti tai, kas vienija, o ne tai, kas skiria, kad kartu jie galėtų kurti ateitį, pagrįstą abipuse pagarba, broliška bendruomene, brolišku bendradarbiavimu ir autentišku solidarumu“.
Dešimtmečius Lenkijos ir Ukrainos požiūriai į UPA ir Ukrainos nacionalistų organizaciją (OUN) kardinaliai skyrėsi. Varšuva laiko šias organizacijas atsakingomis už dešimčių tūkstančių lenkų žudynes Voluinės regione 1943–1945 metais, tuometinėje Lenkijos teritorijoje. Tačiau Ukrainoje šios grupės daugelio vertinamos kaip nacionalinis pasipriešinimo judėjimas, kovojęs už nepriklausomybę.
Niūri diena Rusijoje: skelbiamas raketų pavojus, įskaitant Maskvos sritį
Rusijoje antradienį keliuose regionuose paskelbtas raketinio pavojaus režimas. Apribota ir dalies oro uostų veikla – laikinai sustabdyti skrydžiai Penzoje, Saratove, Žemutiniame Naugarde, Samaroje ir Uljanovske.
Raketinio pavojaus režimas jau įvestas Maskvos, Astrachanės, Penzos, Volgogrado, Žemutinio Naugardo, Samaros ir Uljanovsko srityse, taip pat Tatarstane, Mordovijoje ir Čiuvašijoje, nurodo „Telegram“ kanalas „Nexta“.
Be to, Rusijos federalinė oro transporto agentūra (Rosaviacija) apribojo Penzos, Saratovo, Žemutinio Naugardo, Samaros ir Uljanovsko oro uostų veiklą.
Krymo gyventojai susiduria su sunkumais: trūksta benzino, nėra elektros
Ukraina stiprina atakas prieš Krymo teritoriją, siekdama galutinai izoliuoti pusiasalį. Apie tai, kaip Krymas gyvena Ukrainos smūgių sąlygomis, rašo „The New York Times“.
Zelenskis: Ukraina turi „antrą pagal stiprumą NATO kariuomenę“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenusileidžia Rusijos kariuomenei. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas silpnėja tiek mūšio lauke, tiek politinėje arenoje.
Buvęs Čekijos ministras: Ukraina turi visas kortas
Atsižvelgiant į Kyjivo pastaruoju metu užsitikrintą pranašumą mūšio lauke, Ukraina „turi visas kortas“ kare su Rusija, interviu Lenkijos transliuotojui „TVP World“ pirmadienį sakė buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras.
2021–2025 m. Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs Janas Lipavskis tikino, kad Kyjivas dabar neabejotinai turi tas kortas, dėl kurių trūkumo Ukrainos prezidentą pernai Baltuosiuose rūmuose užsipuolė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turi naujų kortų ir jas puikiai išnaudoja… matome gana dramatiškus įvykius Kryme, bet taip pat ir daugelyje... Rusijos miestų“, – teigė buvęs ministras, turėdamas galvoje Ukrainos smūgius taikiniams Rusijos teritorijoje ir šios okupuotose Ukrainos teritorijose.
Jis taip pabrėžė, kad negalima atmesti tikimybės, jog laikotarpis, per kurį Ukraina „ima viršų“ gali būti trumpalaikis, todėl, pasak J. Lipavskio, Vakarų šalys privalo toliau remti Ukrainą, jog ji išlaikytų pastaruoju metu pasiektus laimėjimus mūšio lauke.
„Socialinių tinklų vaizdo įrašuose viskas atrodo tikrai įspūdingai, bet karas vis dar tęsiasi… Bijau, kad gali būti tikimybė, jog Rusija atitinkamai sureaguos į susidariusią situaciją“, – perspėjo jis.
Anot buvusio ministro, nors Ukraina savo smūgiais geba „palikti Krymą be degalų“ ir strategiškai bombarduoti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, Maskva vis dar rimtai nežiūri į taikos derybas. Todėl, pasak J. Lipavskio, vis dar yra erdvės daryti spaudimą Rusijai.
ELTA primena, kad Ukrainai priklausančiame Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje sekmadienį buvo sustabdytas degalų pardavimas plačiajai visuomenei.
Pusiasalį Rusija aneksavo 2014 m. ir nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos jį naudoja atakoms prieš Ukrainos žemyninę dalį.
Ukrainos gynybos ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad Kyjivas dronų smūgiais siekia šį pusiasalį izoliuoti, ir Krymas „netrukus virs sala“.
Hondūras iš Ukrainos pirks dronus kovai su prekyba narkotikais
Hondūras planuoja iš Ukrainos pirkti dronus sienų apsaugai ir kovos su narkotikais operacijoms, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šalies prezidentas Nasry Asfura.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Kyjive priėmė N. Asfurą ir pasiūlė šiai Centrinės Amerikos valstybei suteikti karinių technologijų, ypač dronų.
Ukraina labai priklauso nuo dronų, kuriais puola Rusiją kare.
„Kalbame apie dronus, skirtus apsaugoti mūsų sienas, efektyviai jas saugoti, kovoti su organizuotu nusikalstamumu naudojant aukštųjų technologijų įrangą“, – pirmadienį trumpame pareiškime AFP sakė N. Asfura.
Jis pridūrė, kad dronai taip pat galėtų būti naudojami žemės ūkyje, tačiau plačiau to nekomentavo.
Apie tai pranešama intensyvinant platesnį bendradarbiavimą saugumo srityje su Vašingtonu, JAV prezidentui Donaldui Trumpui parėmus N. Asfurą lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose.
Hondūro kariuomenės vadas praėjusią savaitę vietos žiniasklaidai teigė, kad abi šalys svarsto kovinių operacijų prieš nusikalstamas grupuotes Hondūro teritorijoje galimybę.
N. Asfura taip pat yra buvusio prezidento Juano Orlando Hernandezo politinis sąjungininkas. J. O. Hernandezas buvo išduotas JAV ir 2024 metais nuteistas už prekybą narkotikais bei ginklais, bet po metų D. Trumpas jam suteikė malonę.
Hondūrą jau daugelį metų krečia smurtas tarp narkotikų prekeivių klanų, gatvės gaujų, tokių kaip „MS-13“ ir „Barrio 18“, bei korumpuotų saugumo pajėgų. Nužudymų rodiklis čia siekia 24 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o tai yra beveik keturis kartus daugiau už pasaulio vidurkį.
Gegužės 21 dieną ūkininkų kaimelyje šiauriniame Hondūre, kur ginkluotos grupuotės jau seniai kovoja dėl palmių plantacijų ir narkotikų gabenimo kelių, buvo nužudyta 19 žmonių.
Tą pačią dieną netoli sienos su Gvatemala įtariami narkotikų prekeiviai nužudė penkis policininkus.
Kryme – tikras pragaras: liepsnoja svarbūs objektai, uždarytas Kerčės tiltas
Rusijos laikinai okupuotą Krymą birželio 23-osios naktį užklupo masinė dronų ataka – pranešama, kad buvo smogta „Kaukazo“ uostui ir keliems kitiems objektams, remiantis OSINT (atvirųjų šaltinių žvalgybos) kanalų informacija.
Pirmieji pranešimai socialiniuose tinkluose pasirodė apie gaisrą „Nasosnaja-2“ elektros pastotėje Sovetskio rajone. Vėliau gyventojai pranešė apie sėkmingą smūgį naftos produktų saugojimo kompleksui „TES-Terminal“.
Taip pat, kaip teigiama, buvo smogta „Kaukazo“ uostui, kur užsidegė naftos bazė. Internete plinta vaizdo įrašai, kuriuose neva užfiksuoti šių objektų apšaudymo padariniai.
Stebėsenos grupės „Crimean Wind“ duomenimis, remiantis palydoviniais stebėjimais, po naktinės dronų atakos visame pusiasalyje ir „Kaukazo“ uoste buvo užfiksuota daugybė gaisrų.
Gaisrai taip pat buvo pranešti prie įvažiavimo į Kerčę, miesto Južnajos geležinkelio stotyje ir netoli Bagerovo gyvenvietės.
Eismas Krymo tiltu buvo laikinai sustabdytas, o valdžios institucijos dar kartą paskelbė perspėjimą dėl dronų grėsmės.
Iš JAV – perspėjimas Maskvai
Rusijai vertėtų susitarti su Ukraina, nes laikas nėra jos pusėje. Tai per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė Jungtinių Valstijų nuolatinio atstovo JT pavaduotojas Danas Negrea.
Ukrainos dronai kaip reikiant išgąsdino Maskvą: Rusija masiškai stato slėptuves bombonešiams
Rusija pradėjo plataus masto didelių apsauginių angarų statybą savo strateginiams bombonešiams „Engels“ aviacijos bazėje Saratovo srityje. Tai gali rodyti Maskvos požiūrio į brangiausių karinių orlaivių apsaugą pokyčius po virtinės Ukrainos smūgių Rusijos kariniams objektams, rašo TWZ.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 390 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 23 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 394 tūkst. 530 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 390 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 050 (+0) priešo tankų, 24 812 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 44 604 (+74) artilerijos sistemas, 1 887 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 437 (0) oro gynybos sistemas, 436 (+0) karo lėktuvus, 353 (+0) sraigtasparnius, 1 719 (+7) antžeminių robotizuotų sistemų, 368 015 (+ 1 851) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 4 787 (+0) kruizines raketas, 33 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 110 827 (+626) automobilius ir degalų cisternas, 4 329 (+8) specialiosios įrangos vienetus.
Daugiau nei 1000 smūgių per parą: Zaporižios srityje – masinė Rusijos ataka
Per praėjusią parą Rusijos okupantai sudavė 1050 smūgių 56 gyvenvietėms Zaporižios srityje, sužeisti septyni žmonės. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, praneša „Ukrinform“.
Ukrainai – nerimą kelianti žinia: štai kur braunasi rusai
Rusijos pajėgos prasiskverbė į Kostiantynivką – vieną svarbiausių atramos punktų likusiai Donbaso daliai – ir grasina perimti miesto kontrolę.
Kaip rašo laikraštis „The Telegraph“, Ukrainos kariai teigia, kad visas miestas faktiškai tapo „pilkąja zona“, kurios nebekontroliuoja nė viena pusė.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos suaktyvino operacijas miesto pietvakariuose ir esą apsupa Ukrainos dalinius.
„Šis puolimas sustiprino nuogąstavimus, kad Maskva siekia apsupti ir užimti Kostiantynivką, o tai galėtų atverti kelią į Kramatorską ir Slovjanską – paskutinius didelius Ukrainos atramos punktus rytinėje Donecko srities dalyje“, – pabrėžia leidinys.
Ukrainos bepiločio orlaivio operatorius, dirbantis mieste, BBC sakė, kad Rusijos pajėgas, prasiskverbiančias į Kostiantynivką, miesto sąlygomis išstumti yra itin sudėtinga. Pasak jo, situacija virto „rimta krize“.
Be to, iš pietų puolančių Rusijos karių buvo pastebėta net šiauriniuose Kostiantynivkos pakraščiuose.
„The Telegraph“ pažymi, kad rusai taiko strategiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama užimant Pokrovską 2025 metais: jie pradėjo veržtis miesto sparnais, siekdami jį apsupti ir nutraukti tiekimo kelius.
Tuo pat metu Kyjivas atmetė teiginius, kad Kostiantynivka yra apsupta. Ukrainos 19-ojo korpuso vadas brigados generolas Oleksandras Bakulinas tvirtino, kad „situacija išlieka kontroliuojama“ ir „priešui nepavyko pasiekti sėkmės“. Vis dėlto jis pripažino, kad mieste šiuo metu veikia apie 130 Rusijos karių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainiečiai viešina kadrus: sunaikino rusams Kryme svarbų tiltą
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos sunaikino geležinkelio tiltą per Šiaurės Krymo kanalą netoli Rozdolnės kaimo.
Kariuomenė šį tiltą pavadino svarbiu logistikos maršrutu, kuris naudojamas Rusijos pajėgoms Pietų Ukrainoje aprūpinti, ir teigė, kad dronai šiam statiniui pradėjo smogti vėlai sekmadienį ir pirmadienį, kol galiausiai sugriuvo jo dalis.
Per antrąjį smūgį antradienio rytą buvo taikytasi į geležinkelio remonto įrangą, esančią ant tilto, ir į likusias tilto dalis, nurodė kariuomenė platformoje „Telegram“.
„Tai buvo okupantų strateginė karinė ir logistinė arterija. Objektas buvo transporto koridoriaus, skirto krovinių, išteklių ir karinių medžiagų pervežimui dviem pagrindinėmis kryptimis, dalis: iš Rusijos Federacijos teritorijos per Krymą – siekiant aprūpinti karines pajėgas pietinėje kryptyje, taip pat pačioje pusiasalio teritorijoje – siekiant užtikrinti Krymo karinės infrastruktūros veikimą…
Specialiųjų operacijų pajėgos toliau griauna priešo karinę logistiką, mažindamos jo puolamąjį ir gynybinį potencialą“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų pranešimą.
Ukrainiečiai paskelbė smūgio vaizdo įrašą.