Šias remarkas jis išsakė ketvirtadienį, sakydamas kalbą Nacionaliniame maldos pusryčių renginyje.
Iš rusų nelaisvės grįžo mirusiu laikytas Ukrainos karys – buvo surengtos net jo laidotuvės
Ketvirtadienį iš Rusijos nelaisvės į Ukrainą sugrįžo karys Nazaras Daleckis, kuris daugiau nei trejus metus buvo laikomas mirusiu ir net buvo „palaidotas“. N. Daleckis nuo 2022 m. rugsėjo buvo laikomas žuvusiu.
Rusija ruošiasi naujai puolimo kampanijai, tačiau susiduria su rimta dilema
Rusijos kariuomenė pradėjo ruoštis didelio masto pavasario-vasaros puolimo kampanijai, sako Ukrainos karo ekspertas Konstantinas Mašovca, skelbia UNIAN. Anot jo, Rusija šiuo metu taupo rezervus ir ruošiasi 2026 m. vasaros kampanijai.
Trumpas skelbia užkirtęs kelią branduoliniam karui tarp Rusijos ir Ukrainos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad užkirto kelią keliems branduoliniams karams pasaulyje. Vienas jų esą tarp Rusijos ir Ukrainos.
Suomija paskelbė apie naują beveik 43 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai
Suomija suteiks Ukrainai maždaug 43 mln. eurų vertės 32-ąjį karinės pagalbos paketą, pranešė Suomijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Sprendimą ketvirtadienį patvirtino prezidentas Alexanderas Stubbas, remdamasis vyriausybės pasiūlymu.
Nutraukus „Starlink“ ryšį rusams – pokyčiai fronte: skelbia, kas pasikeitė
Pasirodžius pranešimams, kad visoje Ukrainos fronto linijoje neveikia palydovinio ryšio „Starlink“ terminalai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas įvertino padėtį fronte.
Kaip skelbia UNIAN, ketvirtadienį yra pastebimas žymus rusų aktyvumo sumažėjimas.
Anot šaltinio, rusai susidūrė su problemomis dėl palydovinio ryšio apribojimų. Tai daro įtaką jų bendram pajėgų valdymo procesui.
Kadangi rusų galimybės yra ribotos, Ukrainos pajėgos tuo pasinaudoja, sako šaltinis.
„Radio svoboda“ šaltinis sako, kad Rusijos pajėgos sumažino šturmų skaičių fronte. Puolimų skaičius kai kur sumažėjo, o kai kuriose vietovėse jie visiškai nutrūko.
Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos bus tęsiamos artimiausiomis savaitėmis
Trišalės Ukrainos ir Rusijos derybos, tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, bus tęsiamos artimiausiomis savaitėmis, ketvirtadienį po naujausio derybų rato Abu Dabyje pareiškė pagrindinis Kyjivo derybininkas Rustemas Umerovas.
„Delegacijos susitarė informuoti savo sostines ir artimiausiomis savaitėmis tęsti trišales derybas. Jos pareiškė dėkingumą Jungtiniams Arabų Emyratams už surengtas derybas“, – socialiniuose tinkluose parašė R. Umerovas.
„Ukraina dėkinga prezidentui Donaldui Trumpui už jo vadovavimą skatinant pastangas užbaigti karą“, – pridūrė jis.
Lavrovas rėžė Macronui: „Tai apgailėtina“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino Prancūzijos pastangas atgaivinti dialogą tarp Emmanuelio Macrono ir Vladimiro Putino graudžiomis, rašo „Politico“.
Šią savaitę Prancūzijos prezidentas E. Macronas išsiuntė patarėją į Maskvą, ketvirtadienį pranešė informuotas šaltinis.
„Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas maždaug prieš dvi savaites dar kartą pareiškė, kad jis kažkaip paskambins Putinui“, – sako S. Lavrovas.
„Žinote, tai nėra rimta. Tai apgailėtina diplomatija. Jei norite paskambinti ir rimtai pasikalbėti, tai skambinkite. Putinas visada atsilieps. Jis visada išklausys bet kokius pasiūlymus, ypač rimtus“, – priduria jis.
Ukraina savo gamybos raketomis smogė poligonui Rusijoje, skelbiami smūgio rezultatai
2026 m. sausio mėn. Ukrainos gynybos pajėgos surengė virtinę sėkmingų smūgių Kapustin Jaro poligonui Rusijoje, iš kurio, pasak „Kyiv Post“, rusai anksčiau paleido vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“.
2026 m. sausio mėnesį Ukrainos gynybos pajėgos surengė seriją sėkmingų smūgių į angarų tipo pastatų kompleksą Kapustin Jaro poligone Rusijos Astrachanės srityje, kur atliekami vidutinio nuotolio tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo paruošiamieji darbai. Smūgiai buvo surengti naudojant Ukrainos gamybos ilgojo nuotolio raketas, įskaitant „FP-5 Flamingo“, ketvirtadienį platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Remiantis turima informacija, keletas poligono pastatų patyrė įvairios apimties žalą, vienas iš angarų buvo smarkiai apgadintas, iš poligono buvo evakuota dalis personalo.
Naujienų portalo „Kyiv Post“ teigimu, iš šios bazės Rusijos pajėgos atliko eksperimentinius vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ paleidimus. Šių raketų nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų, o galutinis jų greitis yra hipergarsinis.
Šį ginklą Rusija pirmą kartą atvirai panaudojo prieš Ukrainą 2024 m. lapkričio mėn., iš Kapustin Jaro poligono paleidusi raketą į Dnipro miestą. Raketų „Orešnik“ paleidimams iš Kapustin Jaro taip pat priskiriamas 2026 m. sausio mėn. smūgi infrastruktūrai netoli Lvivo, rašo „Kyiv Post“.
Pasak „Kyiv Post“, dėl šių hipergarsinių raketų bandymų ir paleidimų Kasputin Jaro poligonas tapo ne tik Ukrainos raketų, bet ir dronų smūgių taikiniu.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos pajėgų logistikos centrui, personalo koncentracijoms, bepiločių orlaivių kontrolės punktams ir elektroninės kovos priemonėms.
Meras: Kyjivo elektrinės, nukentėjusios nuo Rusijos atakų, remontas gali užtrukti du mėnesius
Ukrainos elektrinės, apgadintos per Rusijos smūgius ir tiekusios šildymą daugiau nei 1,1 tūkst. daugiabučių Kyjive, remontas gali užtrukti du mėnesius, ketvirtadienį pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Ekspertai daro išvadą, kad objektas patyrė kritinių pažeidimų ir kad jo sistemų atkūrimas užtruks mažiausiai du mėnesius“, – nurodė meras, turėdamas omenyje Darnycios šiluminę elektrinę.
„Axios“: JAV ir Rusija derasi pratęsti branduolinio susitarimo galiojimą
JAV ir Rusija netrukus turėtų pasiekti susitarimą dėl Strateginių ginklų mažinimo sutarties (Naujosios START sutarties) pratęsimo.
Anot naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė paskelbė „Axios“
Pasak dviejų šio leidinio šaltinių, plano projektą dar turi patvirtinti abiejų šalių vadovai. Trečiasis šaltinis teigė, kad per pastarąsias 24 valandas Abu Dabyje vyko derybos, tačiau nepatvirtino, kad susitarimas būtų buvęs pasiektas.
Tuo pačiu metu vienas nenurodytas JAV pareigūnas pažymėjo, kad sutartis bet kokiu atveju oficialiai baigs galioti vasario 5 d., o jos pratęsimas teisiškai įformintas nebus.
„Mes susitarėme su Rusija dirbti sąžiningai ir pradėti diskusijas dėl galimų būdų ją pratęsti“, – sakė jis.
Kitas šaltinis teigė, kad tai iš esmės reiškia, jog abi šalys sutiktų laikytis sutarties sąlygų mažiausiai pusę metų, o per tą laiką vyktų derybos dėl galimo naujo susitarimo.
Naujoji START sutartis yra paskutinė svarbi priemonė, ribojanti abiejų šalių, kurioms kartu priklauso apie 85 proc. pasaulio branduolinių užtaisų, branduolinius arsenalus.
Šia sutartimi, kurios galiojimas baigiasi ketvirtadienį, ribojamas branduolinių galvučių, kurias Jungtinės Valstijos ir Rusija gali dislokuoti povandeniniuose laivuose, raketose ir bombonešiuose, skaičius, bet to, joje numatyta svarbių skaidrumo mechanizmų.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pirmiau siūlė trumpam pratęsti sutarties galiojimą, tačiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino kritišką pareiškimą, kuriame išreiškė apgailestavimą, kad „jos pasiūlymai buvo sąmoningai palikti be atsako“.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Baltieji rūmai skeptiškai vertino galimybę pratęsti Naujosios START sutarties galiojimą, buvo ta, kad ji nenumato jokių apribojimų Kinijai, kuri turi daug mažesnį, tačiau sparčiai augantį branduolinį arsenalą.
Savo ruožtu Pekinas neparodė jokio susidomėjimo prisijungti prie susitarimo, kuris apribotų jo branduolinę programą, ir neturi aiškių paskatų tai padaryti.
Kaip pranešė „Ukrinform“, pirmoji START sutartis, kurią 1991 m. pasirašė Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga, draudė kiekvienai šaliai dislokuoti daugiau nei 6 tūkst. branduolinių galvučių. Po to 2010 m. Prahoje Jungtinės Valstijos ir Rusija pasirašė Naująją START sutartį. 2023 m. Rusija savo dalyvavimą sutartyje sustabdė, nors buvo manoma, kad tiek Rusija, tiek Jungtinės Valstijos toliau laikosi jos nuostatų.
Naujos sutarties klausimas buvo įtrauktas į praėjusiais metais Aliaskoje įvykusio V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo darbotvarkę, tačiau nieko iš to neišėjo. Šiuo metu tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija modernizuoja savo branduolines pajėgas ir plečia strateginius pajėgumus. Anot žiniasklaidos, naujos ginklavimosi varžybos jau prasidėjo.
Lavrovas pakomentavo klausimą, ar Rusija puls Europą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino kvailyste mintį, kad Rusija puls Europą, skelbia rusų agentūra TASS.
Vance'as: Trumpas aiškiai pasakė, kad Putinas neturėjo teisės įsiveržti į Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai aiškiai pasakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neturėjo teisės užpulti Ukrainos.
Tai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė interviu žurnalistei Megyn Kelly jos pokalbių laidoje „The Megyn Kelly Show“.
„Prezidentas labai aiškiai pasakė, kad Putinas neturėjo įsiveržti į Ukrainą. Mes dėsime pastangas, kad padarytume tam galą“, – sakė J. D. Vance'as.
Dėl D. Trumpo bendradarbiavimo su V. Putinu J. D. Vance'as paaiškino, kad D. Trumpo administracija ieško bendradarbiavimo su Kremliaus lyderiu sričių, nepaisant nepritarimo jo įsiveržimui į Ukrainą.
„Bet gali būti ir kai kurių bendradarbiavimo (su Rusija) sričių“, – pridūrė J. D. Vance'as.
Jis sakė esąs tvirtai įsitikinęs, kad D. Trumpas paliks savo pėdsaką pasaulio istorijoje, laikydamasis pagrindinio savo principo „Amerika pirmiausia“.
„Galime nesutikti su Rusija dėl daugelio dalykų, bet dėl kai kurių galime sutarti. Manau, kad tai yra esminis politikos pokytis“, – sakė jis.
„Ukrinform“ praneša, kad JAV prezidentas D. Trumpas laiko viceprezidentą J. D. Vance'ą ir valstybės sekretorių Marco Rubio pagrindiniais potencialiais savo įpėdiniais per 2028 m. prezidento rinkimus, nors nepasakė, kurį kandidatą palaikytų.
Zelenskis: JAV, Rusijos ir Ukrainos komandų derybos Abu Dabyje – nelengvos
Ukrainos, Rusijos ir JAV komandų derybos Abu Dabyje nebuvo lengvos, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad Kyjivas nori matyti greitesnius žingsnius Rusijos invazijos nutraukimo link.
„Tai tikrai nėra lengva, bet Ukraina buvo ir išliks kuo konstruktyvesnė“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku sakė V. Zelenskis.
Ukraina sausį raketomis „Flamingo“ smogė poligonui, iš kurio leistos raketos „Orešnik“
2026 m. sausio mėn. Ukrainos gynybos pajėgos surengė virtinę sėkmingų smūgių Kapustin Jaro poligonui Rusijoje, iš kurio, pasak „Kyiv Post“, rusai anksčiau paleido vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“.
2026 m. sausio mėnesį Ukrainos gynybos pajėgos surengė seriją sėkmingų smūgių į angarų tipo pastatų kompleksą Kapustin Jaro poligone Rusijos Astrachanės srityje, kur atliekami vidutinio nuotolio tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo paruošiamieji darbai. Smūgiai buvo surengti naudojant Ukrainos gamybos ilgojo nuotolio raketas, įskaitant „FP-5 Flamingo“, ketvirtadienį platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Remiantis turima informacija, keletas poligono pastatų patyrė įvairios apimties žalą, vienas iš angarų buvo smarkiai apgadintas, iš poligono buvo evakuota dalis personalo.
Naujienų portalo „Kyiv Post“ teigimu, iš šios bazės Rusijos pajėgos atliko eksperimentinius vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ paleidimus. Šių raketų nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų, o galutinis jų greitis yra hipergarsinis.
Šį ginklą Rusija pirmą kartą atvirai panaudojo prieš Ukrainą 2024 m. lapkričio mėn., iš Kapustin Jaro poligono paleidusi raketą į Dnipro miestą. Raketų „Orešnik“ paleidimams iš Kapustin Jaro taip pat priskiriamas 2026 m. sausio mėn. smūgi infrastruktūrai netoli Lvivo, rašo „Kyiv Post“.
Pasak „Kyiv Post“, dėl šių hipergarsinių raketų bandymų ir paleidimų Kasputin Jaro poligonas tapo ne tik Ukrainos raketų, bet ir dronų smūgių taikiniu.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos pajėgų logistikos centrui, personalo koncentracijoms, bepiločių orlaivių kontrolės punktams ir elektroninės kovos priemonėms.
Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais
Ukraina ir Rusija ketvirtadienį po „produktyvių“ derybų Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje apsikeitė daugiau kaip 300 kalinių, o JAV tarpininkas pripažino, kad siekiant platesnio susitarimo dėl karo pabaigos dar laukia daug darbo.
Šios derybos yra naujausia iniciatyva dedant diplomatines pastangas, kuriomis siekiama nutraukti karo veiksmus, laikomus kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, privertė milijonus žmonių palikti savo namus ir nuniokojo didžiąją dalį Rytų ir Pietų Ukrainos.
Vykstant deryboms, didelėje Ukrainos sostinės dalyje vis dar nebuvo šildymo, nors čia tvyro minusinė temperatūra, o dėl vienas po kito įvykdytų Rusijos smūgių buvo nutrauktas energijos tiekimas šimtams Kyjivo daugiabučių.
„Šiandien Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos delegacijos susitarė apsikeisti 314 kalinių – tai pirmasis toks apsikeitimas per penkis mėnesius“, – antrąją derybų Abu Dabyje dieną socialiniuose tinkluose pareiškė JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.
Rusijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad abi pusės iškeitė po 157 kalinius.
Nors S. Witkoffas apibūdino derybas kaip „išsamias ir produktyvias“, jis nuslopino viltis dėl proveržio, nes nurodė, kad „dar laukia daug darbo“. Trečiadienį Kyjivas apibūdino pirmąją derybų dieną kaip „turiningą ir produktyvią“, o Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas taip pat tvirtino, kad derybos klostosi gerai.
„Tikrai esama pažangos, reikalai juda į priekį gera, teigiama linkme“, – sakė K. Dmitrijevas.
Vis dėlto nė viena pusė nepateikė naujos informacijos apie ginčytiną teritorijų klausimą, nebuvo ir ženklų, kad Maskva, kuri atsisako leistis į kompromisus dėl savo pagrindinių reikalavimų, padarys nuolaidų.
Rusijos pasiuntinys taip pat ėmėsi kritikuoti tariamus Europos šalių bandymus „sutrikdyti pažangą“, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Nors Kyjivas retai oficialiai patvirtina savo nuostolius mūšio lauke, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėnesį žuvo mažiausiai 55 tūkst. jo šalies karių. Šis skaičius yra mažesnis, palyginti su daugeliu nepriklausomų vertinimų.
Rusija nėra atskleidusi duomenų, kiek jos karių žuvo. Sekdami nekrologus ir šeimų pranešimus, transliuotojas BBC ir nepriklausomas leidinys „Mediazona“ rado daugiau kaip 160 tūkst. per karą žuvusių Rusijos karių vardus ir pavardes.
Baigėsi JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos: štai ką pavyko sutarti
Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijos vasario 5 d. Abu Dabyje baigė antrąją derybų dieną, pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo atstovas spaudai.
Atstovas teigė, kad derybų detalės bus pateiktos „netrukus“, rašo „Kyiv Independent“.
Pirmoji trišalių derybų diena baigėsi vasario 4 d. Kyjivas ir Maskva susitarė dėl artėjančių karo belaisvių mainų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs tai „reikšmingu“ rezultatu.
„Dirbame tais pačiais formatais kaip ir vakar: trišalės konsultacijos, darbas grupėse ir tolesnis pozicijų suderinimas“, – socialiniuose tinkluose rašė R/ Umerovas.
Po trumpos smūgių prieš Kyjivą pauzės, padarytos JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymu, Maskva atnaujino atakas, siekdama išjungti šalies elektros tinklą, gyventojams ir toliau kenčiant nuo speigo.
Prieš naują susitikimą Rusija naktį iš vasario 4 į 5 d. surengė dar vieną ataką prieš Ukrainą. Kyjive buvo sužeisti mažiausiai du žmonės.
Nors buvo tikimasi, kad diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama dviem sudėtingiausiems neišspręstiems klausimams – Donbaso regiono statusui ir pokario saugumo garantijoms Ukrainai – Rusijos smūgių atsinaujinimas privertė daugelį suabejoti Kremliaus rimtumu taikos derybų atžvilgiu.
V. Zelenskis teigė, kad Ukrainos delegatai koreguos savo derybinę poziciją reaguodami į besitęsiančius smūgius.
Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos delegacijos pasiekė susitarimą dėl 314 kalinių apsikeitimo. Tai pirmasis toks apsikeitimas per pastaruosius penkis mėnesius ir reikšmingas žingsnis tęsiant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Apie susitarimą socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV atstovas Steve‘as Witkoffas, pabrėžęs, kad rezultatas buvo pasiektas po „išsamių ir produktyvių“ taikos derybų.
Pasak jo, nors iki galutinio konflikto sprendimo dar laukia daug darbo, tokie susitarimai rodo, kad nuoseklus diplomatinis dialogas duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Žingsniai, kaip šis, parodo, jog nuolatinis diplomatinis įsitraukimas padeda siekti realios pažangos ir artina karo Ukrainoje pabaigą“, – teigiama pranešime.
Zelenskis: Kyjive – kritinė padėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog Kyjive situacija išlieka sudėtinga, daugiau nei 1,1 tūkst. pastatų neturi šildymo.
Witkoffas pranešė apie Rusijos ir Ukrainos susitarimą: štai ką pavyko pasiekti derybose
Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos delegacijos pasiekė susitarimą dėl 314 kalinių apsikeitimo. Tai pirmasis toks apsikeitimas per pastaruosius penkis mėnesius ir reikšmingas žingsnis tęsiant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Kremlius sako apgailestaujantis dėl branduolinių ginklų sutarties su JAV pabaigos
Kremlius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis dėl paskutinės sutarties, reglamentuojančios Rusijos ir Jungtinių Valstijų branduolinius arsenalus, pabaigos ir pavadino tai neigiamu žingsniu.
„Mes vertiname tai neigiamai. Šiuo atžvilgiu reiškiame apgailestavimą“, – žurnalistams apie Naujosios START sutarties, ribojančios abiejų šalių dislokuotų branduolinių galvučių skaičių, pabaigą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Naujoji START sutartis baigia galioti ketvirtadienį ir tai formaliai atleidžia Maskvą bei Vašingtoną nuo daugybės apribojimų jų branduoliniams arsenalams.
Rusija išsiuntė Vokietijos diplomatą atsakydama į panašų Berlyno sprendimą
Rusija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti Vokietijos diplomatą po to, kai Berlynas praėjusį mėnesį išsiuntė Rusijos pareigūną, kurį apkaltino esant šnipų vadovu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė išdavusi „notą, kuria vienas Vokietijos ambasados Maskvoje diplomatas paskelbiamas persona non grata“, ir pavadino tai simetrišku atsaku.
„Rusija grįš į mamutų laikus“: ekspertas apie tai, kas laukia Rusijos be „Starlink“
Rusija palyginti neseniai pradėjo kurti savo ryšio sistemą, naudodama „Starlink“ terminalus. Todėl jų blokavimas nebus toks kritiškas priešui, kaip galėtų būti Ukrainai. Tai pareiškė karo ekspertas Michailas Žirochovas „Radio NV“ eteryje.
Į Kyjivą atvyko Lenkijos premjeras
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį atvyko į Kyjivą su oficialiu vizitu, pranešė Lenkijos vyriausybė socialiniame tinkle „X“.
Pranešimą cituoja Lenkijos radijas.
Premjero vizitas vyksta Ukrainai susiduriant su nuolatiniais elektros tiekimo nutraukimais po pasikartojančių Rusijos smūgių energetikos objektams. Dėl šios priežasties sausio 14-ąją Kyjivas paskelbė nepaprastąją padėtį.
„Šiuo kritiniu metu Ukraina negali būti palikta viena“, – prieš vizitą sakė D. Tuskas.
Lenkijos vyriausybės vadovą lydi finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis), padedantis organizuoti pasaulinę konferenciją dėl Ukrainos atstatymo po karo.
D. Tuskas į Kyjivo geležinkelio stotį atvyko prieš pat 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nurodė ministro pirmininko kanceliarija, paskelbdama nuotrauką, kurioje matyti, kaip Lenkijos delegaciją pasitinka Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Vėliau D. Tuskas turėtų surengti derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“. Darbotvarkės detalės viešai neskelbiamos.
Kremlius pateikė naują ultimatumą: be šios sąlygos karas nesibaigs
Rusija pateikė naują ultimatumą dėl Donbaso. Dabar agresorė reikalauja įtraukti į galimą taikos sutartį tarptautinį regiono pripažinimą Rusijos teritorija.
Apie tai pranešė Rusijos propagandinė agentūra TASS.
Vasario 4 dieną Abu Dabyje įvyko pirmoji derybų tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos diena.
Susitikimo metu Rusijoje atsirado nauja sąlyga – Maskva reikalauja, kad taikos susitarimo rėmuose Donbasas būtų pripažintas Rusijos teritorija.
„Rusija Donbaso pripažinimą Rusijos teritorija visų šalių lygmeniu laiko neatsiejama platesnio taikos susitarimo dalimi“, – pranešė Rusijos žiniasklaida.
Straipsnyje nepatikslinama, kas turima omenyje sakant „visų šalių“: ar kalbama apie valstybes, kurios šiuo metu dalyvauja derybose, ar Rusija siekia tarptautinio pripažinimo Jungtinių Tautų lygmeniu.
Ukrainos pareigūnas apie rusų katastrofą fronte: „Visa valdymo sistema sugriuvo“
Rusijos kariams fronte kilo katastrofa dėl „Starlink“ išjungimo. Apie tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 770 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 5 d. dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 243 tūkst. 840 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 770 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 642 (+5) priešo tankus, 23 996 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 36 976 (+60) artilerijos sistemas, 1 636 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 293 (+0) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 125 094 (+1 351) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 245 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 77 149 (+206) automobilius ir degalų cisternas, 4 062 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 156 iš 183 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 156 iš 183 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija atakavo Ukrainą nuo vasario 4 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak jų, nuo trečiadienio, vasario 4 d., 18 val. rusai iš laikinai okupuoto Krymo paleido dvi balistines raketas „Iskander-M“, o iš Briansko, Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir laikinai okupuoto Donecko krypčių – 183 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ tipo smogiamuosius bepiločius orlaivius bei kitokio tipo bepiločius. Apie 110 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio, vasario 5 d., 8 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 156 rusų bepiločius orlaivius.
16-oje vietų fiksuoti balistinių raketų ir 22 smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o septyniose vietose krito sunaikintų bepiločių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Maskva apie taikos derybas: „Tikrai yra pažanga“
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Abu Dabyje vykstančiose derybose su Ukraina padaryta pažanga dėl ketverių metų karo, kurį išprovokavo Maskvos plataus masto invazija į provakarietišką kaimynę, pabaigos.
Zelenskis: tikiuosi, kad taiką pavyks pasiekti greičiau nei per metus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad taika kare su Rusija gali būti pasiekta greičiau nei per metus ir kad tai bus padaryta diplomatinėmis priemonėmis. Tai jis pareiškė interviu Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Suspilne“.
Pasak jo, karas Ukrainai yra egzistencinis, nes jis susijęs su pačiu valstybės egzistavimu.
„Jei pralaimėsime šį karą, prarasime savo šalies nepriklausomybę“, – perspėjo V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad šalies suvereniteto praradimas ir galimas Rusijos absorbavimas būtų katastrofa ukrainiečiams, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad taip neatsitiks.
Kartu jis tikisi, kad karą pavyks užbaigti diplomatinėmis priemonėmis. „Tikiuosi, kad taika bus pasiekta greičiau nei per metus“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad jam nuolat grasina Rusija. Pasak jo, buvo ne vienas bandymas jį nužudyti, o gyvenimas nuolatiniame pavojuje jam jau tapo kasdienybe.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 4 d. Abu Dabyje baigėsi dar vienas taikos derybų raundas, kuriame dalyvavo Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijos.
Rusija: Abu Dabyje vykstančiose derybose su Ukraina padaryta pažanga
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Abu Dabyje vykstančiose derybose su Ukraina padaryta pažanga dėl ketverių metų karo, kurį išprovokavo Maskvos plataus masto invazija į provakarietišką kaimynę, pabaigos.
„Tikrai yra pažanga, viskas juda gera, teigiama kryptimi“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas.
Jis pasmerkė tai, ką pavadino Europos šalių bandymais trukdyti pažangai antrosios trišalių Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) dienos pradžioje.
Taikos paieškos tęsiasi: Abu Dabyje prasidėjo antroji derybų diena
Abu Dabyje tęsiasi Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos – prasidėjo antroji susitikimų diena. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas teigia, kad darbas vyksta tais pačiais formatais kaip ir anksčiau, o konkrečių rezultatų tikimasi vėliau.
Kyjivą sudrebino sprogimai: liepsnoja pastatai, sužeisti civiliai
Rusijos pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš Kyjivą, per kurią buvo sužeisti mažiausiai 2 žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Po trumpos pauzės smūgiams prieš Kyjivą, paskelbtos JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymu, Rusija pastarosiomis dienomis atnaujino atakas prieš sostinę, gyventojams ir toliau kovojant su speigu.
Vance‘as atskleidė, ką Trumpas aiškiai pareiškė Putinui dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad jis neturėjo teisės įsiveržti į Ukrainą. Apie tai pranešė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as.
Jis pabrėžė, kad D. Trumpas pripažino, jog V. Putinas neturėjo teisės pulti Ukrainos, tačiau kartu neatmetė galimybės bendradarbiauti su šia šalimi, jei tam tikri interesai sutampa.
„Mes bandysime tai sustabdyti, tačiau gali būti ir bendradarbiavimo sričių“, – sakė jis.
Viceprezidentas tokį požiūrį paaiškino tuo, kad D. Trumpo užsienio politika grindžiama principu „Amerika – pirmiausia“.
J. Vance‘as patikino, kad D. Trumpo pozicija – tai ne pasaulio skirstymas į „draugus“ ir „priešus“, o darbas su sąjungomis ir interesais.
„Galima nesutikti su šalimi daugeliu klausimų, bet ieškoti bendrų taškų atskiruose. Pagrindinis Trumpo požiūrio skirtumas – pasirengimas kalbėtis su bet kuo, nes tai yra konfliktų užbaigimo įrankis“, – pažymėjo J. Vance‘as.
Rusija keičia taktiką: siekia atkirsti ištisas Ukrainos sritis nuo geležinkelių tinklo
Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainos geležinkelių tinklui, regis, yra skirti atkirsti ištisus regionus nuo likusios šalies dalies, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos valstybinės geležinkelių bendrovės generalinis direktorius.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos geležinkelių infrastruktūrai.
Per atakas žuvo civiliai gyventojai, sutriko traukinių maršrutai, naudojami žmonėms iš fronto linijos evakuoti.
Zelenskis įvardijo, kiek karių Rusija praras dėl Donbaso: „Jie taip ilgai neišsilaikys“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija, siekdama užimti Donbasą, patirtų milžiniškus nuostolius ir gali jų net neatlaikyti. Pasak jo, Maskvai tektų paaukoti šimtus tūkstančių karių ir mažiausiai dvejus metus tęsti lėtą puolimą, o tuo pat metu vykstančiose derybose Rusija siekia Ukrainos kariuomenės pasitraukimo iš rytų Ukrainos.
Zelenskis: nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 55 tūkst. Ukrainos karių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik ketverius metus žuvo 55 tūkst. Ukrainos karių, įskaitant ir profesionalius karius, ir šauktinius.
Trečiadienį paskelbtame interviu Prancūzijos transliuotojui „France2“ jis pridūrė, kad daug jų tebėra dingę be žinios.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva retai atskleidžia savo nuostolių skaičių, apsiribodami pranešimais apie priešo netektis, todėl analitikai sako, kad abi pusės greičiausiai sumažina savo aukų skaičių, o kitos pusės – išpučia.
Prieš metus interviu britų žurnalistui Piersui Morganui V. Zelenskis teigė, kad, jo skaičiavimais, nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 45 tūkst. ir buvo sužeista 390 tūkst. žmonių. Naujausiais jo duomenimis, per pastaruosius metus žuvo maždaug 9 tūkst. Ukrainos karių.
Nuo 2025 m. Ukraina per oficialius mainus iš Rusijos atgavo daugiau kaip 16 500 karių kūnų.
Nepriklausomi vertinimai rodo kur kas didesnį aukų skaičių. Vašingtone įsikūrusio analitinio centro CSIS sausio mėnesio ataskaitoje skelbiamas vertinimas, kad Ukrainos nuostoliai siekia nuo 500 iki 600 tūkst. karių, iš jų – 100-140 tūkst. žuvusių, o Rusijos – 1,2 mln. karių, iš jų 325 tūkst. žuvusių.
CSIS teigia, kad jo duomenys pagrįsti įvairių šalių kariuomenių, žvalgybos agentūrų ir vyriausybių informacija.
Taip pat stengiamasi suskaičiuoti patvirtintas mirtis remiantis laidotuvių įrašais, nekrologais ir įrašais socialinėje žiniasklaidoje. Rusijos naujienų svetainė „Mediazona“ pranešė, kad iki sausio pabaigos Rusijoje buvo mažiausiai 168 tūkst. patvirtintų mirčių, o ukrainiečių svetainė ualosses.org užfiksavo 87 tūkst. žuvusiųjų, 86 tūkst. dingusiųjų be žinios ir 4 400 karo belaisvių Rusijoje.
Abiejose svetainėse pažymima, kad jų skaičiavimai greičiausiai nėra išsamūs.
Suomija įvardijo JAV, ko bijo Europa: perspėjo dėl NATO 5-ojo straipsnio
Suomija paragino Jungtines Valstijas neapibūdinti būsimų Ukrainos saugumo įsipareigojimų kaip „panašių į 5-ąjį straipsnį“, nes tai galėtų pakenkti NATO. Apie tai rašo „Politico“, remdamasis JAV Valstybės departamento telegrama.
„Esu pripratęs prie baimės“: Zelenskis – apie grėsmes ir karo baigtį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja: karo su Rusija pralaimėjimas reikštų Ukrainos nepriklausomybės pabaigą. Pasak jo, tokiu atveju šalis taptų Rusijos dalimi, o tai būtų „siaubinga netektis“. Tuo pat metu prezidentas viliasi, kad karą dar įmanoma užbaigti diplomatiniu keliu per artimiausius metus.
JAV: tarp Ukrainos ir Rusijos liko gerokai mažiau neišspręstų klausimų
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio mano, kad per pastaruosius metus ženkliai sutrumpėjo neišspręstų klausimų sąrašas tarp Ukrainos ir Rusijos.
Apie tai jis pareiškė trečiadienį, vasario 4 d., atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų eigą, rašo „Ukrinform“.
„Manome, kad per pastaruosius metus pasiekėme pažangos. Jei palyginsite atvirų klausimų kontrolinį sąrašą, kuris egzistavo prieš metus, su tuo, kuris liko dabar siekiant taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos, pamatysite, kad šis sąrašas gerokai sutrumpėjo. Tai gera žinia“, – sakė M. Rubio.
Tačiau, pasak jo, bloga žinia yra ta, kad klausimai, kurie dar liko tame sąraše, yra patys sudėtingiausi.
„Tačiau darbas tęsiasi. Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, – mes aukščiausiu lygiu investuojame daug laiko ir energijos į šį procesą ir toliau darysime viską, kad pamatytume, ar įvyks proveržis“, – pridūrė M. Rubio.
Valstybės sekretorius taip pat pažymėjo, kad kalbant apie konfliktų užbaigimą, „dažnai viskas atrodo beviltiška tol, kol neįvyksta netikėtas proveržis“.
Abu Dabyje baigėsi taikos derybų raundas, kuriame dalyvavo Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijos. Šios derybos buvo suplanuotos trečiadieniui, vasario 4 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kitas tikslas:10 tūkst. sekėjų
kėdainiai uždirbo 37 tūkst. EUR
Sunshine Ieva uždirbo 8,4 tūkst. EUR
Ugnė su Gabija po 3 tūkst. EUR
o pašalpinė valkata lioxa išgyvena iš sodros ir taromato butelių
Trumpas apie karo Ukrainoje pabaigą: „Mes esame labai arti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas artimiausioje ateityje gali būti užbaigtas.
Šias remarkas jis išsakė ketvirtadienį, sakydamas kalbą Nacionaliniame maldos pusryčių renginyje.
„Aš sunkiai dirbu, kad užbaigčiau tą karą [Sudane]. Mes esame labai arti to tikslo. Tai bus devintas karas, jei pirmiau neužbaigsime Rusijos ir Ukrainos [karo], bet mes labai stengiamės, kad užbaigtume visą tą karą. Mes esame labai arti to tikslo“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie konfliktą Sudane.
D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad svarbu pasiekti taiką naudojant jėgą.
„Tebūnie palaiminti taikdariai. […] Bet, mano nuomone, taiką galima pasiekti tik naudojant jėgą. Jei neturite jėgos, taiką pasiekti labai sunku. O mes jėgos turime“, – sakė jis.
D. Trumpas išvardijo karus, kuriuos mano padėjęs užbaigti.
„Per vienerius metus aš užbaigiau aštuonis įsiplieskusius karus, pavyzdžiui, tarp Kambodžos ir Tailando, Kosovo ir Serbijos, Pakistano ir Indijos, Izraelio ir Irano, Armėnijos ir Azerbaidžano“, – dėstė jis.
Pasak D. Trumpo, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas buvo nustebęs, kaip jam pavyko išspręsti konfliktą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kurį Kremliaus lyderis neva mėgino išspręsti dešimtį metų.
„Aš tai padariau. Du tikrai geri lyderiai. Viskas, ką jie mokėjo, tai kariauti vienas su kitu. Jie kariavo daugelį metų. Tik tą temokėjo. O mes viską išsprendėme gana greitai“, – pridūrė D. Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad prieš keletą mėnesių Vašingtone buvo pasirašyta istorinė taikos sutartis tarp Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, kuri „nutiesia pirmąjį kada nors buvusį kelią į taiką, kad būtų užbaigtas 30 metų trukęs neįtikėtinai žiaurus konfliktas“.