Pavojinga padėtis Zaporižios elektrinėje: Ukrainos pajėgos skelbia vaizdo įrašą
Rusai šiuo metu laiko karinę techniką Zaporižios atominės elektrinės (AE) teritorijoje, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Zelenskis paskelbs nepaprastąją padėtį Ukrainos energetikos sektoriuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Dėl nepaliaujamų Rusijos smūgių šalyje nutrūksta šilumos ir elektros tiekimas esant stingdančiai žiemos temperatūrai.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, taikosi į energetikos infrastruktūrą ir nutraukia elektros energijos bei šildymo tiekimą žiemos viduryje.
„Bus įsteigtas nuolatinis koordinavimo štabas, kad būtų galima reaguoti į padėtį Kyjivo mieste. Apskritai Ukrainos energetikos sektoriuje bus paskelbta nepaprastoji padėtis“, – po susitikimo dėl susidariusios padėties sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat įsakė vyriausybei sustiprinti pastangas gauti sąjungininkų paramą, panaikinti atsarginio energijos tiekimo reguliavimą ir peržiūrėti komendanto valandos taisykles. „Taip pat vyksta darbai, siekiant reikšmingai padidinti elektros energijos importo apimtį“, – pridūrė prezidentas.
Apie 400 gyvenamųjų pastatų Kyjive kelias dienas neturi šildymo. Po didelio masto Rusijos atakos praėjusį penktadienį pusė sostinės neturėjo šildymo ir elektros, sakė meras Vytalijus Klyčko.
„Padėtis Kyjive labai sunki – pirmą kartą tokia per ketverius plataus masto karo metus“, – socialiniuose tinkluose teigė meras.
Temperatūra Kyjive naktį gali nukristi iki 15 laipsnių pagal Celsijų šalčio.
Meras pridūrė, kad šiuo metu gyventojai turi elektrą maždaug tris valandas per parą ir iki dešimties valandų, o kai kur net daugiau, jos neturi.
Kyjivo ir aplinkinių regionų valdžios institucijos paskelbė avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus ir teigia, kad šaltis apsunkina jų darbą.
Nuo praėjusio penktadienio valdžios institucijos įsteigė 1200 avarinių šildymo centrų. Palapinėse žmonės gali sušilti, įkrauti įrenginius ir gauti karšto maisto bei gėrimų. Anksčiau V. Klyčko paragino sostinės gyventojus laikinai išvykti iš miesto, jei gali, kol vyksta atkūrimo darbai.
Ukrainos oro gynyba dieną numušė 10 reaktyvinių bepiločių, kuriuos rusai paleido link Kyjivo
Ukrainos oro gynybos pajėgos dienos metu padangėse virš Kyjivo ir Černihivo sričių numušė dešimt iš dešimties Rusijos kariuomenės reaktyvinių bepiločių orlaivių, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Kariuomenė pažymi, kad trečiadienį, sausio 14 d., nuo 7 iki 17 val. rusai stiprino oro atakas, pasitelkdami reaktyvinius bepiločius orlaivius Kyjivo kryptimi. Skraidyklėms neutralizuoti buvo panaudotos visos būtinos priemonės, įskaitant aviaciją. 17 val. duomenimis, buvo numušta dešimt iš dešimties taikinių. Manoma, kad, ištyrę duomenis, ekspertai nustatys šių bepiločių tipą ir naudingąją apkrovą.
Rusų ataka tęsiasi – į pietus nuo Kyjivo buvo pastebėti „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai-kamikadzės ir kitokie nepilotuojami orlaiviai. Piliečiai raginami neignoruoti oro pavojaus signalo. Pabrėžiama, kad kovinės operacijos tęsiamos.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, oro gynybos pajėgos sunaikino vieną balistinę raketą ir 89 bepiločius orlaivius, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo sausio 13 d. vakaro iki sausio 14 d. ryto.
Pamatykite: Ukrainos pajėgos sunaikino rusų „slėptuvę“ su joje buvusiais okupantais
Ukrainos nacionalinės gvardijos 5-oji brigada pasidalino vaizdo įrašu, kaip Charkivo regione užkirto kelią Rusijos bandymui susikurti „saugų prieglobstį“ po žeme esančiame drenažo tunelyje bei juos sunaikino, rašo „Media24 United“.
„Rheinmetall“ pagal grafiką pristato į Ukrainą oro gynybos sistemas „Skyranger“
„Rheinmetall“ laiku tiekia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms savaeiges oro gynybos sistemas „Skyranger 35“, interviu „Ukrinform“ sakė Vokietijos gynybos bendrovės generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
„Rheinmetall“ pristato „Skyranger“ ant „Leopard 1“ platformų per sutartyje numatytą laiką“, – patikino A. Pappergeris, bet pridūrė dėl saugumo priežasčių papildomos informacijos neatskleisiantis.
Bendrovės vadovas teigė, kad dalis Vokietijos gamintojos strategijos yra sukurti vietos gynybos ekosistemą ir kurti pridėtinę vertę šalyse, kuriose veikia „Rheinmetall“.
Jis taip pat pabrėžė, kad „Skyranger“ yra Ukrainos oro gynybos sistemos dalis, vis labiau paplitusi ir Europoje.
Bendrovės stacionarūs ir mobilūs oro gynybos sprendimai „Skynex“ ir „Skyranger“, irgi tiekiami Vokietijos grupės, sėkmingai naudojami Ukrainoje.
A. Pappergeris pabrėžė, kad „Rheinmetall“ nuo 2023 m. remia Ukrainos gynybos pastangas, tiekdama moderniausias oro žvalgybos sistemas.
Be to, bendrovė pristato didelį kiekį 35 mm šaudmenų priešlėktuviniams tankams „Gepard“, naudojamiems kovai su dronais. „Rheinmetall“ portfelyje yra įvairių tipų sklandančios amunicijos, priminė A. Pappergeris.
Pirmoji savaeigė oro gynybos sistema „Skyranger 35“, sumontuota ant pagrindinio kovinio tanko „Leopard 1“ važiuoklės, turėjo būti pristatyta į Ukrainą praėjusių metų pabaigoje.
Ukrainos parlamentas antruoju bandymu paskyrė Šmyhalį energetikos ministru
Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) pritarė Denyso Šmyhalio skyrimui pirmuoju ministrės pirmininkės pavaduotoju ir energetikos ministru. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, šį sprendimą palaikė 248 įstatymų leidėjai.
Prieš įsitraukdamas į politiką D. Šmyhalis nuo 2017 iki 2019 m. ėjo įmonės „DTEK Zachidenergo“ generalinio direktoriaus pavaduotojo socialinių reikalų klausimais pareigas ir dirbo Burštyno šiluminės elektrinės direktoriumi. Nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. vasario D. Šmyhalis ėjo Ivano Frankivsko srities valstybinės administracijos vadovo pareigas.
Nuo 2020 m. vasario 4 d. iki kovo 4 d. jis buvo Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas ir bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras. 2020 m. kovo 4 d. jis buvo paskirtas ministru pirmininku ir ėjo šias pareigas ilgiausią laikotarpį Ukrainos istorijoje. 2025 m. liepos 17-ąją D. Šmyhalis buvo paskirtas gynybos ministru.
Sausio 9 d. Aukščiausioji Rada gavo gynybos ministro D. Šmyhalio ir pirmojo ministrės pirmininkės pavaduotojo, skaitmeninės transformacijos ministro Mychailo Fedorovo atsistatydinimo laiškus. Sausio 13 d. Rada pritarė M. Fedorovo, D. Šmyhalio ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Vasylio Maliuko atsistatydinimui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė skirti D. Šmyhalį pirmuoju ministrės pirmininkės pavaduotoju ir energetikos ministru.
Lavrovas pasiskundė dėl Macrono, iškėlė sąlygą susitikimui su JAV atstovais
JAV artimiausiu metu planuoja nusiųsti savo atstovus į Maskvą aptarti taikos Ukrainoje sąlygų. Rusija pareiškė esanti pasirengusi deryboms, tačiau iškėlė sąlygą, rašo „Unian“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pasiskundė, kad Kremlius nesulaukia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučio.
„Prezidentas Putinas ne kartą, įskaitant per pastarąsias porą savaičių įvairiuose renginiuose, patvirtino mūsų poziciją dėl pasiruošimo deryboms dėl Ukrainos, jei šios derybos yra rimtos ir jei asmenys, suinteresuoti tokiomis derybomis, yra tikrai pasirengę joms ir turi ką pasakyti“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat pasiskundė, kad anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo paskambinti Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, bet praėjo jau kelios savaitės, o skambučio iš Paryžiaus V. Putinas taip ir nesulaukė.
Priešingai, kaip pažymėjo Rusijos ministras, visi ankstesni Putino susitikimai su JAV atstovais buvo „rimti ir orientuoti į pagrindinių Ukrainos krizės priežasčių įveikimą“.
Pasak propagandisto, JAV, skirtingai nei Europa, „supranta, kad be sprendimo dėl tų žmonių, kurie gyvena laikinai okupuotose teritorijose ir kategoriškai atmeta Kyjivo režimą, likimo, nieko nebus pasiekta“.
S. Lavrovas taip pat patvirtino, kad Rusija nėra suinteresuota laikinu ugnies nutraukimu ir ketina siekti visapusiško sprendimo dėl karo pabaigos sąlygų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai – Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu planuoja vizitą į Maskvą deryboms su Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, susitikimas gali įvykti jau sausio mėnesį, nors planai dar nėra galutinai patvirtinti ir gali keistis dėl situacijos Irane.
Baltieji rūmai oficialiai pareiškė, kad toks susitikimas šiuo metu nėra planuojamas.
Amerikos pusė ketina pateikti atnaujintus pasiūlymus dėl taikos siekio, įskaitant saugumo garantijas Ukrainai iš JAV ir Europos, taip pat klausimus dėl pokario šalies atstatymo.
Rusija kaltina Ukrainą smogus Graikijos valdomam naftos tanklaiviui Juodojoje jūroje
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį apkaltino Ukrainą ankstesnę dieną paleidus dronų į Graikijos valdomą naftos tanklaivį prie jos krantų Juodojoje jūroje.
Atėnai antradienį pranešė, kad dronai Juodojoje jūroje atakavo du Graikijos valdomus naftos tanklaivius, „Matilda“ ir „Delta Harmony“, iš kurių vienas turėjo pasikrauti Kazachstano naftos Rusijos pakrantėje.
„Tanklaivis „Matilda“, plaukiojantis su Maltos vėliava, buvo užpultas Ukrainos atakos bepiločių orlaivių, maždaug 100 km atstumu nuo Anapos Krasnodaro krašte“, – platformoje „Telegram“ teigė ministerija.
Tanklaivis „Delta Harmony“ rusų gynybos ministerijos pareiškime nebuvo paminėtas. Kyjivas Rusijos kaltinimų kol kas nekomentavo.
Ukraina dažnai atakuoja Rusijos teritorijoje esančius karinius ir energetikos objektus dronais, atsakydama į beveik ketverius metus trunkantį Maskvos visapusišką karą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo nuniokota didelė dalis Ukrainos teritorijos.
Kazachstanas ir Graikija trečiadienį paskelbė atskirus pareiškimus, kuriuose pasmerkė išpuolį.
Kazachstano užsienio reikalų ministerija išreiškė rimtą susirūpinimą dėl išpuolių prieš tris tanklaivius, plaukusius į Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalą Juodojoje jūroje.
„Dažnėjantys panašūs incidentai kelia vis didesnę riziką tarptautinės energetikos infrastruktūros veikimui“, – sakoma jos pranešime.
Graikija taip pat pasmerkė smūgius ir pareiškė, kad jos užsienio reikalų ministras šias atakas aptars su Europos partneriais.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina kaltino Rusiją smogus dviem krovininiams laivams prie jos pietinės pakrantės Odesos srityje.
Ji taip pat prisiėmė atsakomybę už sėkmingus išpuolius prieš su Rusija susijusius laivus Juodojoje jūroje.
Lavrovas sureagavo į Macrono planus kalbėtis su Putinu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą apie planus pasikalbėti su Vladimiru Putinu pavadino „darbu publikai“.
Europos Komisija pristatė planus paremti Ukrainą 90 mlrd. eurų
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį atskleidė, kaip Europos Sąjunga (ES) per ateinančius dvejus metus skirs Ukrainai 90 mlrd. eurų, įskaitant 60 mlrd. eurų kariuomenei stiprinti.
„Mes visi norime taikos Ukrainoje, o tam Ukraina turi būti stipri“, – Briuselyje, likus kelioms savaitėms iki ketvirtųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, sakė U. von der Leyen.
Paskolų paketas skirtas užtikrinti „stabilų ir nuspėjamą finansavimą“ bei „dar kartą patvirtina Europos tvirtą įsipareigojimą Ukrainos saugumui, gynybai ir būsimam klestėjimui“, sakė U. von der Leyen.
Du trečdaliai lėšų skirti karinei paramai. Ukraina turės išleisti pinigus Ukrainos ir Europos gamybos įrangai, tačiau galės įsigyti ginklų iš užsienio, jei reikiamos įrangos nėra Europoje, sakė U. von der Leyen.
„Gaudama karinę pagalbą, Ukraina gali tvirtai priešintis Rusijai ir drauge glaudžiau integruotis į Europos gynybos pramonės bazę“, – sakė ji.
30 mlrd. eurų skirti patenkinti Kyjivo biudžeto poreikius, bet susieti su tolesnėmis reformomis demokratijos, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse.
Europos Komisijos pirmininkė teigė, kad sudaromos sąlygos „Ukrainai judėti į priekį narystės Europos Sąjungoje keliu“.
U. von der Leyen sakė, kad tikisi, jog pirmieji pinigai Kyjivui bus išmokėti jau balandžio mėnesį, kai Europos Parlamentas ir ES sostinės išnagrinės pasiūlymą.
Ukrainos parlamentas paskyrė Fedorovą Ukrainos gynybos ministru
Ukrainos Aukščiausioji Rada paskyrė Mychailo Fedorovo Ukrainos gynybos ministru.
Skandalas Ukrainoje: paviešinti Tymošenko pokalbiai apie parlamentarų papirkinėjimą
Ukrainoje kilo politinis skandalas – Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) paviešino pokalbių įrašus, kuriuose fiksuojamos Julijos Tymošenko derybos dėl parlamentarų papirkinėjimo. Tyrėjų teigimu, kalbama ne apie pavienius susitarimus, o apie sistemingą mechanizmą, kuriuo siekta paveikti balsavimus parlamente.
Remiantis tyrimo duomenimis, po to, kai 2025 m. gruodį buvo atskleisti faktai, jog parlamento nariai ėmė kyšius už balsavimą dėl įstatymų projektų, įtariamoji inicijavo derybas dėl sisteminio mechanizmo, skirto parlamentarų papirkinėjimui, sukūrimo.
Kalbama ne apie vienkartinius susitarimus, o apie reguliarias išankstines išmokas mainais už lojalų balsavimą, susilaikymą arba nedalyvavimą balsavimuose, teigia NABU.
Kaip teigia NABU, ji nurodė parlamento nariui balsuoti už Saugumo tarnybos (SBU) vadovo Vasylio Maliuko, gynybos ministro Denyso Šmyhalio ir skaitmeninės transformacijos ministro Mychailo Fedorovo nušalinimą.
Ji taip pat nurodė, kad parlamentaras turėtų balsuoti prieš M. Fedorovo paskyrimą gynybos ministru, D. Šmyhalio – energetikos ministru.
Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė J. Tymošenko trečiadienį sakė, kad jos partijos biure naktį buvo atlikta krata po to, kai kovos su korupcija institucijos paskelbė apie plataus masto politinės korupcijos tyrimą.
J. Tymošenko buvo 2004 metų Ukrainos prodemokratinės Oranžinės revoliucijos lyderė, o 2005–2010 metais du atskirus laikotarpius ėjo premjerės pareigas iš viso maždaug ketverius metus.
2019 metų prezidento rinkimuose ji metė iššūkį Volodymyrui Zelenskiui ir įvairiais jo prezidentavimo laikotarpiais su juo konfliktavo.
Visa tai vyksta įtarimų dėl kyšininkavimo fone, dėl kurių praėjusių metų pabaigoje buvo priverstas atsistatydinti V. Zelenskio vyriausiasis patarėjas, o tai sukėlė vidaus nestabilumą beveik ketverius metus tęsiantis Rusijos plataus masto karui.
Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) trečiadienį apkaltino neįvardytą partijos lyderį, kaip pranešama, J. Tymošenko, „neteisėtos naudos“ siūlymu deputatams mainais į lojalius balsus parlamente ir pranešė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas.
Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pareigūnai biure atplėšia vokus, prikimštus JAV dolerių, priešais moterį šviesiais plaukais, supintais į J. Tymošenko mėgstamą šukuoseną, nors moters veidas matėsi tik neryškiai.
Pareiškime J. Tymošenko teigė, kad tyrėjai visą naktį vykdė kratą jos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) biure, o reidą pavadino viešųjų ryšių triuku ir politiniu susidorojimu.
„Daugiau kaip 30 gerai ginkluotų vyrų, nepateikę jokių dokumentų, faktiškai užėmė pastatą ir paėmė darbuotojus įkaitais“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad buvo paimti jos darbo telefonai, dokumentai ir asmeninės finansinės ataskaitos.
„Kategoriškai atmetu visus absurdiškus kaltinimus“, – pridūrė ji.
2010 metais pralaimėjusi prezidento rinkimus prorusiškam veikėjui Viktorui Janukovyčiui, ji buvo įkalinta už piktnaudžiavimą valdžia pasirašant dujų sutartį su Maskva – jos rėmėjai, teisių gynimo grupės ir Vakarų vyriausybės teigė, kad tai buvo politinis kerštas.
Nuo tada, kai Rusija beveik prieš ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, politinės kampanijos iš esmės buvo sustabdytos, nes Ukrainoje rinkimai negali vykti dėl karinės padėties, o šalis susitelkė į karo veiksmus.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais karo draskomą šalį sukrėtė virtinė plataus masto korupcijos skandalų, dėl kurių iš pareigų buvo priversti pasitraukti vyriausybės ministrai ir vyriausiasis V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas.
Ukrainą jau seniai kamuoja korupcija, o kova su kyšininkavimu laikoma svarbiausiu reikalavimu siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Zaporižios srityje – privaloma vaikų evakuacija: praneša apie didėjančią grėsmę
Kyjivas trečiadienį paskelbė apie privalomą vaikų evakuaciją iš kelių kaimų pietinėje Zaporižios srityje, motyvuodamas pavojingu kovų intensyvėjimu ir Rusijos pastarojo meto laimėjimais.
„Priėmėme sunkų, bet būtiną sprendimą – įpareigoti vaikus kartu su jų tėvais ar teisėtais globėjais evakuotis iš penkių Zaporižios srities gyvenviečių“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba.
Rusija plečia dronų arsenalą: analitikai įžvelgia rimtą grėsmę
Rusija toliau didina pigių kovinių dronų gamybos apimtis ir diegia naujoves jų naudojimo srityje, kurdama okupantų pajėgoms palankias sąlygas mūšio lauke.
Apie tai rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Rusija praneša apie žuvusiuosius per Ukrainos dronų atakas
Rusijoje, valdžios institucijų duomenimis, per Ukrainos dronų atakas žuvo du žmonės. Pietiniame Rostovo prie Dono mieste smogta gyvenamajam namui, tinkle „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Ataka sukėlė gaisrą pastate, apgadinti du butai. Išgabenant nuolaužas, rastas vyro kūnas.
J. Sliusaro duomenimis, dar mažiausiai keturi asmenys, įskaitant ketverių metų vaiką, buvo sužeisti per naktines dronų atakas Rostovo srityje. Be to, pramoninėje teritorijoje užsiliepsnojo keli pastatai.
Belgorodo srityje per Ukrainos dronų smūgį į automobilį žuvo moteris, o vyras buvo sužeistas, tinke „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Automobilį prarijo liepsnos.
Pirmą kartą per penkerius metus sumažėjo Kinijos prekyba su Rusija
Pernai pirmą kartą per penkerius metus sumažėjo prekyba tarp Kinijos ir Rusijos, praneša agentūra „Reuters“.
Abipusė prekyba prekėmis siekė 1,63 trln. juanių (201 mlrd. eurų), rodo trečiadienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys. Tai yra 6,5 proc. mažiau, lyginant su 2024 m., kai buvo pasiekta rekordinė 1,74 trln. juanių vertė. Prekybos sumažėjimas 2025-aisiais užbaigė ketverius metus trukusią augimo fazę.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį Kinija buvo svarbi prekybos partnerė Vakarų sankcionuojamai kaimynei. Liaudies Respublika pirko rusišką naftą, anglis bei dujas ir mainais tiekė prekes – nuo automobilių iki elektronikos. Abi šalys mėgina priešintis prekybos mažėjimui. Per prezidento Vladimiro Putino vizitą Pekine praėjusį rugsėjį jos pasirašė daugiau kaip 20 bendradarbiavimo susitarimų ir uždegė žalią šviesą naujam dujotiekiui.
Negatyvios tendencijos praėjusiais metais priežastimis nurodoma sumažėjusi kiniškų automobilių paklausa Rusijoje bei mažesnė Kinijos žalios naftos importo vertė. Eksportas į Rusiją, anot duomenų, mažėjo 9,9 proc., o importas iš Rusijos – 3,4 proc. Detalūs pirmųjų vienuolikos 2025 m. mėnesių duomenys rodo, kad žalios naftos importo iš Rusijos vertė dėl krentančių naftos kainų sumenko 19,6 proc. Be to, vienos pramonės asociacijos duomenimis, kiniškų automobilių eksportas į Rusiją sumažėjo 46 proc., kai vyriausybė Maskvoje padidino automobilių mokesčius.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 89 rusų dronus ir vieną balistinę raketą
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 89 rusų paleistus dronus ir vieną balistinę raketą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.30 val. rusai paleido į Ukrainą 113 dronų, įskaitant „Shahed“ (apie 70), „Gerbera“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius. Taip pat paleistos trys balistinės raketos „Iskander M“.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 8.00 val. duomenimis, numušti/neutralizuoti 89 bepiločiai ir viena balistinė raketa.
Registruoti 24 dronų ir dviejų raketų smūgiai 13 vietų.
„Bloomberg“: Trumpo pasiuntiniai ruošiasi naujam vizitui pas Putiną
JAV prezidento pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu planuoja apsilankyti Maskvoje, kur susitiktų su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, rašo „Bloomberg“.
Krata „Batkivščinos“ partijos biure: Tymošenko pakomentavo situaciją
„Ukrainska Pravda“ šaltiniai pranešė, kad „Batkivščina“ partijos biure atliekamos kratos. Partijos lyderė yra buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko.
Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra (SAP) pranešė demaskavusios vienos iš frakcijų Radoje vadovą dėl korupcijos.
Tai būtų dvigubas smūgis Rusijai: paaiškėjo, ką ruošia britai
Didžioji Britanija svarsto galimybę Ukrainos karinėms reikmėms skirti lėšas, gautas iš Rusijos „šešėlinio laivyno“ konfiskuotos naftos. Apie tai praneša „The Times“, remdamasi vyriausybės šaltiniu, susipažinusiu su vykstančių diskusijų eiga.
Pagal vieną iš svarstomų variantų Londonas ne tik blokuotų finansinius srautus į Rusijos karinę mašiną, bet ir nukreiptų pajamas, gautas pardavus sankcijų taikomą naftą, tiesiogiai Ukrainai.
Tuo pat metu šaltiniai pripažįsta, kad praktinis tokio mechanizmo įgyvendinimas kol kas lieka atviras klausimas.
„Tai turės dvigubą poveikį Rusijos karinei mašinai – mes ne tik atimsime iš jų neteisėtas karo pajamas, bet ir rasime būdą padėti finansuoti Ukrainos pasipriešinimą“, – pažymėjo šaltinis.
Atsižvelgiant į šiuos planus, Didžiosios Britanijos specialiosios pajėgos ruošiasi galimiems reidams prieš Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus.
Kalbama apie elitinius padalinius, apmokytus išsilaipinti iš sraigtasparnių ant tanklaivių ir paimti į nelaisvę jų įgulas.
Tokie veiksmai tapo įmanomi po to, kai vyriausybė nustatė teisinį pagrindą operacijoms pagal sankcijų ir pinigų plovimo prevencijos įstatymus.
ES siekia vietos prie taikos derybų dėl Ukrainos stalo: štai kas svarstoma
Kai kurios Europos vyriausybės spaudžia ES paskirti derybininką, kuris atstovautų jų interesams taikos derybose dėl Ukrainos, baimindamosi, kad JAV gali už jų nugarų sudaryti susitarimą su Rusija, skelbia „Politico“.
Leidinio pašnekovai pažymi, kad šio plano šalininkai, visų pirma Prancūzija ir Italija, užsitikrino Europos Komisijos ir kelių kitų šalių paramą.
Jie teigia, kad Europa galės išlaikyti savo „raudonąsias linijas“, pavyzdžiui, galimą Ukrainos narystę NATO ateityje, tik tuo atveju, jei ES turės vietą prie derybų stalo.
Leidinyje nurodoma, kad šis beprecedentis žingsnis reikštų rimtą Europos požiūrio į JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotas dvišales derybas pokytį.
Tai vyksta tuo metu, kai žemynas siekia parodyti savo pasirengimą vaidinti svarbų vaidmenį bet kokiame susitarime, kuris užbaigtų ketverius metus trunkantį karą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pastarosiomis savaitėmis suvienijo pastangas, ragindami atverti diplomatinius kanalus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir jo artimiausiais bendražygiais, nepaisant to, kad taikos derybos Baltuosiuose rūmuose stringa.
„Pastarosiomis dienomis E. Macronas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dvišales amerikiečių ir rusų derybas, svarbu bent jau atlikti tam tikrą vaidmenį diskusijoje“, – sakė vienas Prancūzijos pareigūnas.
Pasak jo, G. Meloni šią poziciją aktyviai palaikė.
„Jie nėra naivūs dėl to, ką galima pasiekti šiomis derybomis, tačiau, atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp nesikišimo ir įsitraukimo, kai kuriose sostinėse auga supratimas apie įsitraukimo naudą“, – pridūrė pašnekovas.
Europos lyderiai pirmą kartą specialiojo pasiuntinio idėją aptarė praėjusių metų kovą vykusiame ES viršūnių susitikime, patvirtino aukštas ES pareigūnas.
Nepaisant plačios paramos, sprendimas tuomet nebuvo priimtas, o pasiūlymas nebuvo įtrauktas į bendrą pareiškimą.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 990 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 14 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 221 940 karių, iš kurių 990 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 550 priešų tankų (+5), 23 902 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 36 098 artilerijos sistemas (+74), 1 603 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 275 oro gynybos sistemas (+5), 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 106 428 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 074), 4 163 kruizines raketas (+8), 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 74 119 transporto priemones ir kuro cisternas (+232), 4 042 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Scholzas: sprendimas pulti Ukrainą buvo priimtas dar iki 2022-ųjų
Buvęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vladimiras Putinas sprendimą dėl visapusiško įsiveržimo į Ukrainą priėmė kelerius metus prieš 2022 m. vasario 24 d.
Pasak Vokietijos politiko, Rusijos vadovas sąmoningai pasirinko karo kelią.
Rusijos Rostovą sudrebino dronų ataka: kilo gaisrai
Naktį Rusijos miestas Rostovas prie Dono patyrė dronų ataką, kurios metu galimai buvo panaudoti ir raketiniai ginklai. Remiantis Rusijos valdžios bei stebėjimo kanalų duomenimis, po atakos mieste buvo pranešta apie gaisrą.
G7 susitikimas Davose: pagrindinis tikslas – Trumpo parama Ukrainai
Kitą savaitę Kyjivo sąjungininkai iš Didžiojo septyneto susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Davose, siekdami užsitikrinti jo asmeninį palaikymą saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo, rašo „Financial Times“.
Rusija smogė Kryvyj Rihui: gyventojai įspėjami apie sudėtingą padėtį
Rusai naktį surengė masinį dronų puolimą prieš Kryvyj Rihą. Dėl šios atakos žmonės liko be elektros ir šildymo, pranešė miesto gynybos tarybos pirmininkas Oleksandras Vilkulas savo „Telegram“ kanale.
„Avarinis elektros tiekimo nutraukimas palietė daugiau nei 45 tūkstančius abonentų, o šildymo tiekimas nutrauktas daugiau nei 700 namų iš kelių katilinių“, – teigiama pranešime.
O. Vilkulas taip pat paragino miestiečius, jei įmanoma, pasirūpinti vandens atsargomis.
„Miesto vandentiekio siurbliai perėjo prie generatorių. Vanduo sistemoje išlaikomas, tačiau slėgis bus mažesnis“, – pažymėjo jis.
Miesto gynybos tarybos pirmininkas taip pat papasakojo apie situaciją, susijusią su šildymu po atakos.
„Mažos katilinės jau perėjo prie generatorių, tačiau primenu, kad 6 kilovoltų generatorių katilinėms realiai nėra“, – pridūrė O. Vilkulas.
Jis taip pat įspėjo gyventojus, kad Kryvyj Rihe nekursuos greitieji tramvajai.
„Padarinių likvidavimo štabas jau dirba. Palinkėkite sėkmės energetikams, šilumininkams ir komunalinių paslaugų darbuotojams. Ir padėkokite jiems už sunkų darbą šaltyje“, – rašė miesto gynybos tarybos pirmininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Angeliukė: tiktok _lumina_rose
Velniukė: cb/sunshine13_
Rusijos nuostoliai fronte artėja prie lūžio taško
Rusijos nuostoliai fronte artėja prie lūžio taško, po kurio agresorius gali susidurti su personalo trūkumu, rašo „Business Insider“, remdamasis ekspertais ir oficialiais pareigūnais.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Rusija kas mėnesį praranda nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. karių Ukrainos fronte. Jis pavadino šį rodiklį „nepriimtinu“ Maskvai.
„Aš nekalbu apie sunkiai sužeistuosius. Aš kalbu apie žuvusius“, – patikslino M. Rutte, palygindamas tai su karu Afganistane, kur per 9 metus SSRS prarado 15 tūkst. karių.
„Dabar jie praranda tiek pat ar daugiau per vieną mėnesį“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Gruodį Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pareiškė, kad bendri Rusijos nuostoliai viršijo 1,1 milijono žuvusių ir sužeistų.
Kaip pažymi „Business Insider“, nors Rusija turi žymiai didesnį mobilizacijos rezervą nei Ukraina, Kremlius bandė išvengti didelio masto privalomos mobilizacijos, pasikliaudamas savanorių verbavimu.
Iš viso Rusijos armija kas mėnesį pritraukia apie 30–36 tūkstančius žmonių. Analitikų nuomone, vargu ar Maskva artimiausiu metu pakeis šį požiūrį.
Katerina Stepanenko, JAV karo studijų instituto ekspertė, „Business Insider“ sakė, kad nuostolių kompensavimas palaipsniui tampa iššūkiu Maskvai. Jos nuomone, Rusija galiausiai „atsidurs aklavietėje“, jei nekeis požiūrio į kariuomenės papildymą.