Ukrainos prezidentas sakė, kad su JAV prezidentu turėjo „labai gerą pokalbį“.
NATO ir JAV susitarimas dėl ginklų Ukrainai: pirmoji siunta Aljansui kainuos 10 mlrd. dolerių
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie staigų ginklų tiekimo Europos sąjungininkams padidinimą, kurie bus perduoti Ukrainai.
Kaip praneša „Axios“, remdamasis šaltiniu, pirmojoje ginklų siuntoje JAV parduos NATO sąjungininkams ginklų už maždaug 10 milijardų dolerių.
„Siuntos kurie galiausiai pasieks Ukrainą, apima raketas, priešlėktuvinės gynybos priemones ir artilerijos sviedinius. Tai esminis Trumpo politikos pokytis, kuris iš pradžių atsisakė stoti Ukrainos pusėn ir iki šiol tvirtino, kad tieks tik gynybinį ginkluotę, siekdamas išvengti karo eskalavimo“, – teigiama „Axios“ straipsnyje.
Zelenskis siūlo į Ukrainos gynybos ministro postą ministrą pirmininką Šmyhalį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad į gynybos ministro postą siūlo dabartinį ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį, o tai būtų didelis politinis sukrėtimas karo nuniokotoje šalyje.
„Didelė Denyso Šmyhalio patirtis tikrai pravers einant Ukrainos gynybos ministro pareigas“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Rusams iš artilerijos apšaudžius Kostiantynivką žuvo moteris
Rusijos pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Kostiantynivką Ukrainos Donecko srityje žuvo moteris. Tai feisbuke pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Horbunovas.
Jo duomenimis, buvo apgadinti mažiausiai trys privatūs namai ir švietimo įstaiga. S. Horbunovas dar kartą paragino gyventojus neignoruoti pavojaus ir evakuotis į saugesnius regionus.
Anksčiau pirmadienį rusai taip pat surengė tris oro antskrydžius prieš Kostiantynivką – panaudojo sklendžiančias bombas.
Kaja Kallas: Trumpo 50 dienų ultimatumas Rusijai yra „labai ilgas laiko tarpas“
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“.
„Labai gerai, kad prezidentas D. Trumpas užima tvirtą poziciją Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams sakė K. Kallas.
„Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laiko tarpas, matant, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus“, – pridūrė ji.
Rutte: pagal NATO ir JAV susitarimą Ukraina gaus „didžiulį kiekį“ ginklų
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad pagal naują ginklų tiekimo sutartį, sudarytą su JAV, Ukraina gaus didžiulį kiekį ginklų, kad galėtų sustiprinti savo karo veiksmus prieš Rusiją.
„Tai reiškia, kad Ukraina gaus tikrai daug karinės įrangos, skirtos ne tik oro gynybai, bet ir raketų, šaudmenų“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su prezidentu Donaldu Trumpu.
D. Trumpas sakė, kad bus išsiųsta „milijardų dolerių“ vertės amunicijos ir ginklų, įskaitant priešraketines sistemas „Patriot“.
Donaldas Trumpas grasina griežtais muitais Rusijos sąjungininkams
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje.
„Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Pasiektas susitarimas dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai: Trumpas pateikė daugiau detalių
JAV prezidentas pareiškė, kad sudarė susitarimą dėl ginklų siuntimo NATO, siekiant padėti Ukrainai, praneša „Sky News“.
Jis sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai.
„Šiandien sudarėme susitarimą, pagal kurį mes jiems siųsime ginklus, o jie už juos sumokės“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su NATO vadovu Marku Rutte.
D. Trumpo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.
„Tai milijardų dolerių vertės karinė įranga, kuri bus nupirkta iš Jungtinių Valstijų, perduota NATO ir greitai išplatinta karo veiksmų vietose. Karas turi baigtis“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad „Patriot“ raketų baterijos bus išsiųstos „per kelias dienas“ ir „netrukus pradės plaukti“.
Tuo tarpu M. Rutte pridūrė, kad pagal naują ginklų tiekimo sutartį, sudarytą su JAV, Ukraina gaus didžiulį kiekį ginklų, kad galėtų sustiprinti savo karo veiksmus prieš Rusiją.
„Tai reiškia, kad Ukraina gaus tikrai daug karinės įrangos, skirtos ne tik oro gynybai, bet ir raketų, šaudmenų“, – sakė jis žurnalistams.
Zelenskio pasiūlyta galima premjerė: atėjo lemiamas metas Ukrainai
Julija Svyrydenko, kurią Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlo į Ukrainos premjero postą, padėkojo šalies vadovui už pasitikėjimą ir pareiškė, kad netrukus pasiūlys kitus vyriausybės personalo pokyčius.
„Esu dėkinga prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą ir už galimybę tarnauti Ukrainai šiuo svarbiu metu“, – socialiniame tinkle sakė ekonomikos ministrė J. Svyrydenko.
Kremlius kaltina Kyjivą vilkinimo taktika derybose dėl karo užbaigimo
Rusija vėl apkaltino Ukrainą vilkinant derybas dėl jau daugiau kaip trejus metus trunkančio karo užbaigimo. „Akivaizdu, kad Kyjivas neskuba“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Maskva, anot jo, pasirengusi trečiajam pokalbių ratui, tačiau vis dar laukia Kyjivo pasiūlymų dėl datos.
Rusijos ir Ukrainos derybininkai gegužę ir po to dar kartą birželį pirmą kartą per daugiau nei trejus metus susitiko dvišalių derybų. Susitikimų rezultatas buvo didelis apsikeitimas belaisviais. Be to, abi pusės apsikeitė poziciniais dokumentais dėl kelio į taiką.
Tačiau karo šalių pozicijos vis dar labai skiriasi. Ypač Rusija kol kas neatsisako viešai išsakytų savo maksimalių reikalavimų. Ukraina tuo tarpu, spaudžiama JAV administracijos, dėl kai kurių reikalavimų nusileido.
Stebėtojai D. Peskovo žodžius vertina kaip bandymą JAV prezidento Donaldo Trumpo pyktį dėl bekompromisių Vladimiro Putino veiksmų nukreipti Kyjivo kryptimi. Kartu Kremliaus atstovas atrodė ramus dėl D. Trumpo pareiškimo, kad Vašingtonas parduos ES „Patriot“ sistemas, kurios bus skirtos Ukrainai. Rusija, anot jo, nepastebėjo jokių pertraukų tiekiant ginklus. „Ginklų, amunicijos ir karinės technikos tiekimas iš JAV į Ukrainą buvo ir yra tęsiamas“, – pabrėžė D. Peskovas.
Volodymyras Zelenskis siūlo į Ukrainos premjero postą ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad į ministro pirmininko postą siūlo ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko, o tai būtų didelis politinis sukrėtimas karo nuniokotoje šalyje.
39 metų J. Svyrydenko šiais metais tapo žinoma per įtemptas derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl reto susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, kuris vos nesužlugdė Kyjivo ir jo svarbiausių karinių sąjungininkių ryšių.
„Pasiūliau Julijai Svyrydenko vadovauti Ukrainos vyriausybei ir iš esmės atnaujinti jos darbą. Laukiu, kada artimiausiu metu bus pristatytas naujosios vyriausybės veiksmų planas“, – V. Zelenskis rašė socialiniuose tinkluose.
J. Svyrydenko, kuri taip pat yra ministro pirmininko pavaduotoja, buvo paskirta vadovauti sunkumų patiriančiai Ukrainos ekonomikai likus vos keliems mėnesiams iki 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto puolimą.
Ji priklauso jaunajai Ukrainos lyderių kartai, kuri vadovauja šaliai per Rusijos invaziją ir ryškiai kontrastuoja su Rusijoje dominuojančiu sovietinio stiliaus elitu.
Prezidentas sakė, kad anksčiau tą pačią dieną susitikęs su J. Svyrydenko aptarė bendradarbiavimą su JAV ir Europa, ekonomikos stiprinimą, ginklų gamybos didinimą ir vykdomosios valdžios reformą.
Pagal Ukrainos konstituciją vyriausybę skiria parlamentas.
Kad J. Svyrydenko taptų naująja vyriausybės vadove, dabartinis ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis turi oficialiai pateikti atsistatydinimo pareiškimą parlamentui, kuris savo ruožtu privalo balsuoti šiuo klausimu.
Jei parlamentas pritars D. Šmyhalio atsistatydinimui, jo vyriausybė atsistatydins, o įstatymų leidėjai turi 30 dienų balsuoti dėl kito ministro pirmininko.
Nauja parlamento sesija prasidės šią savaitę. V. Zelenskio partija „Tautos tarnas“ kontroliuoja daugumą vietų, mažiausiai 231 iš 450, ir tikimasi, kad įstatymų leidėjai nesunkiai parems prezidento siūlymą.
Putino numylėtinių pakasynos: rusų 155-oji brigada neteko vadovybės po tikslaus „Himars“ smūgio
Liepos 2 d. per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Himars“ raketų smūgio į privatų namą Koreneve, Kursko srityje, kur buvo įsikūręs laikinas Rusijos kariuomenės dislokacijos punktas, metu buvo nukauti mažiausiai šeši aukšto rango Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados karininkai. Informaciją paskelbė „Novaja Gazeta Europe“, remiantis atvirais šaltiniais.
Gynybos ministerija iš pradžių patvirtino, kad žuvo generolas majoras Michailas Gudkovas, Rusijos karinio jūrų laivyno (KJL) vyriausiojo vado pavaduotojas pakrančių pajėgoms ir artilerijai. Ministerija nurodė, kad tai įvyko liepos 2 d. Kursko srityje, pasienyje su Ukraina. Prezidentas Vladimiras Putinas antrą kartą – jau po mirties – apdovanojo kariškį Aukso žvaigždės medaliu.
Taip Gudkovas tapo pirmuoju istorijoje dukart Rusijos didvyriu. Kovo mėnesį paskirdamas generolą į Karinio jūrų laivyno vado pavaduotojo pareigas, V. Putinas sakė, kad jis vadovaus visai laivyno jūrų pėstininkų kariuomenei, taip pat raketinėms ir artilerijos pakrančių pajėgoms. Prezidentas 155-ąją brigadą pavadino viena geriausių Rusijos ginkluotosiose pajėgose.
Dalinys dislokuotas Primorsko krašte. Šio krašto vadovas Olegas Kožemiakas sakė, kad kartu su Gudkovu žuvo ir „jo ištikimas bendražygis“ pulkininkas leitenantas Narimanas Šichalijevas, pagal kontraktą tarnavęs jūrų pėstininkų korpuse nuo karo pradžios. Karininkas buvo palaidotas Derbente liepos 5 d. Liepos 11 d. vieno Čiuvašijos rajono administracija pranešė apie atsisveikinimą su 155-osios brigados pulkininku Sergejumi Iljinu, praneša „RIA Novosti“. Tą pačią dieną Barnaulo valdžia paskelbė antrojo rango kapitono Aleksandro Šipunovo nekrologą. Kitas žuvęs karininkas buvo brigados štabo viršininkas pulkininkas Leonidas Baškardinas iš Kursko. Apie jį pranešė veteranų organizacija „Kovos brolija“. O liepos 7 d. Dagestano Botlicho rajono telegramų kanale pasirodė pranešimas apie L. Baškardino padėjėjo majoro Šamilio Murtazalijevo žūtį Kursko pasienio regione.
Neoficialiais duomenimis, iš viso per Ukrainos pajėgų smūgį į lauko štabą Korenevo mieste žuvo 12 Rusijos kariškių. Veteranų organizacijos „Taifun“ nekrologe rašoma, kad į „priešakinį valdymo centrą“ įskriejo keturios raketos ir, be A. Gudkovo, žuvo mažiausiai 10 žmonių, daugelis jų – aukšto rango karininkai: naujasis brigados vadas, jo pavaduotojai, batalionų vadai ir tarnybų viršininkai. „Kommersant“ šaltinis teigė, kad raketos pataikė formuojant personalą ir skirstantis užduotis.
155-oji brigada invazijoje dalyvavo nuo pat pradžių. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, dalinio jūrų pėstininkai dalyvavo žudant civilius gyventojus Bučoje, Irpinėje ir Hostomelyje Kyjivo srityje, taip pat šaudant karo belaisvius. 2024 m. rugpjūtį rusų brigada paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota ant kuolo užmauta ukrainiečių kario galva.
Zelenskis sako surengęs produktyvų susitikimą su Keithu Kelloggu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu ir aptarė bendradarbiavimą gynybos srityje ir sankcijas Rusijai.
Savo susitikimą su amerikiečiu jis pavadino produktyviu.
„Aptarėme kelią į taiką ir tai, ką galime praktiškai padaryti kartu, kad prie jos priartėtume. Tai apima Ukrainos oro gynybos stiprinimą, bendrą gamybą ir gynybinių ginklų įsigijimą bendradarbiaujant su Europa“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Ukrainos oro gynyba numušė 61 Rusijos bepilotį orlaivį
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo liepos 13 d. vakaro iki liepos 14-osios ryto numušė 61 iš 136 Rusijos bepiločių orlaivių, tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos oro pajėgos.
Sekmadienį, liepos 13 d., 18.30 val. Rusija inicijavo didelio masto bepiločių orlaivių ir raketų ataką prieš Ukrainą. Atakos metu buvo pasitelktos keturios valdomos raketos „žemė-oras“ S-300/400, paleistos iš Kursko srities, ir 136 bepiločiai orlaiviai, tarp jų – „Shahed“ tipo puolamieji ir įvairaus tipo imitaciniai bepiločiai, paleisti iš Oriolo, Briansko, Kursko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko ir iš laikinai okupuotų Donecko srities teritorijų. Iki 90 bepiločių orlaivių buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos sistemos, bepiločių orlaivių daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio, liepos 14 d., 8.30 val., pirminiais duomenimis, buvo patvirtinta, kad virš Šiaurės, Rytų ir Vidurio Ukrainos buvo numuštas 61 bepilotis orlaivis. Be to, 47 imitaciniai bepiločiai dingo iš radarų ekranų dėl elektroninės karybos sistemų poveikio. Dešimtyje vietų patvirtinti 28 bepiločių orlaivių smūgiai, o dar keturiose kitose vietose krito numuštų bepiločių nuolaužos.
Zelenskis parlamentui pateikė įstatymų projektus dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymų projektus dėl karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo Ukrainoje dar 90-čiai dienų, iki lapkričio 5-osios.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkami teisės aktų projektai buvo paskelbti Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje, jiems suteikti numeriai 13471 ir 13472.
Abu dokumentus šiuo metu nagrinėja Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komitetas. Siūlomuose teisės aktuose prezidentas ragina pratęsti karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją dar 90-čiai dienų.
Įstatymo projekte dėl visuotinės mobilizacijos pratęsimo sakoma, kad jis įsigalios 2025 m. rugpjūčio 7 d. Tuo metu įstatymo projektas dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje įsigalios „jo paskelbimo dieną“.
Aukščiausioji Rada balandžio 16 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo ratifikuotas prezidento dekretas dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje 90-čiai dienų – nuo 2025 m. gegužės 9 d. iki rugpjūčio 7 d.
Tuo metu įstatymo projektą Nr. 13172 „Dėl prezidento dekreto dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje patvirtinimo“ palaikė 357 parlamentarai, o už įstatymo projektą Nr. 13173 „Dėl prezidento dekreto dėl visuotinės mobilizacijos pratęsimo patvirtinimo“ balsavo 346 deputatai.
Rusija užėmė 2 Ukrainos kaimus
Ukrainos gynybos ministerija praneša, kad Rusija užėmė 2 šalies kaimus. Vieną iš jų – Zaporižios srityje, o kitą – Donecko.
Kremlius siunčia žinią: Rusijos ir JAV dialogas tęsis, nepaisant „bandymų daryti spaudimą“
Vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinių pareiškė, kad Rusijos ir JAV dialogas bus tęsiamas, nepaisant, jo teigimu, „pasmerktų bandymų daryti spaudimą“, rašoma „Sky News“.
V. Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šiuos komentarus paskelbė „Telegram“ tinkle.
Jis pažymėjo: „Šis dialogas tęsis, nepaisant titaniškų pastangų jį sutrukdyti visomis įmanomomis priemonėmis.“
K. Dmitrijevas taip pat kritikavo buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracijos elgesį karo atžvilgiu. Jis toliau tvirtino, kad JAV bandys suprasti tai, ką jis vadina „Rusijos teisėtais interesais“.
JAV senatoriai siekia apginkluoti Trumpą galingomis sankcijomis Rusijai
Jungtinių Valstijų senatoriai sekmadienį, prieš JAV specialiojo pasiuntinio Keitho Kelloggo vizitą Ukrainoje, išreklamavo dvipartinį įstatymo projektą, kuris apginkluotų prezidentą Donaldą Trumpą „galingomis“ sankcijomis Rusijai.
D. Trumpas yra užsiminęs, kad būtų atviras šiam teisės akto projektui dėl sankcijų, nes santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vis labiau šąla. JAV specialusis pasiuntinys K. Kelloggas jau pradėjo savo naujausią vizitą Ukrainoje, o D. Trumpas tuo tarpu nurodė, kad pirmadienį paskelbs „svarbų pareiškimą (…) dėl Rusijos“.
Respublikonų senatorius Lindsey‘is Grahamas pareiškė, kad dauguma politikų Senate palaiko jo įstatymo projektą, kuris įgauna pagreitį, nes vykdant Vašingtono vadovaujamą iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje sunkiai sekasi pasistūmėti į priekį. Šis įstatymo projektas leistų D. Trumpui „nusitaikyti į V. Putino ekonomiką ir visas šalis, kurios remia V. Putino karo mašiną“, transliuotojui „CBS News“ sakė L. Grahamas.
D. Trumpas, kuris ne kartą nurodė esąs „nusivylęs“ V. Putinu, Maskvai į Kyjivą paleidus mirtiną raketų ugnį, užsiminė, kad jis galbūt pagaliau yra pasirengęs griežtinti sankcijas. D. Trumpas pastaruosius šešis mėnesius delsė, kol mėgino įtikinti V. Putiną užbaigti karą.
Tačiau respublikonų prezidento kantrybės taurė, regis, senka – antradienį per vyriausybės posėdį Baltuosiuose rūmuose jis žurnalistams pareiškė, kad V. Putinas kalba „daug nesąmonių“ apie Ukrainą. Be to, praėjusią savaitę D. Trumpas taip pat sutiko nusiųsti daugiau ginklų V. Zelenskiui.
Ketvirtadienį D. Trumpas, atrodo, pritarė minėtam įstatymo projektui, tačiau nedetalizavo, ar juo pasinaudos, kad įvestų sankcijas Rusijai. „Jie ketina priimti labai svarbų ir labai skausmingą sankcijų įstatymo projektą, tačiau nuo prezidento priklauso, ar jis nori juo pasinaudoti, ar ne“, – transliuotojui NBC tvirtino D. Trumpas.
Vyriausybės posėdžio metu paklaustas apie savo susidomėjimą šiuo teisės akto projektu, D. Trumpas atsakė: „Labai stipriai jį svarstau.“
„Šis mūsų svarstomas Kongreso paketas suteiktų prezidentui D. Trumpui galimybę įvesti 500 proc. muitus bet kuriai šaliai, kuri padeda Rusijai“, – teigė L. Grahamas ir kartu pridūrė, kad tai galėtų būti ir rusiškas prekes perkančios ekonomikos, tokios kaip Kinija, Indija ar Brazilija.
„Tai iš tiesų yra galingas įrankis, kuriuo prezidentas D. Trumpas gali užbaigti šį karą“, – tikino L. Grahamas.
„Be jokios abejonės, tai yra būtent toks svertas, kuris gali priartinti taiką ir užtikrinti, kad diplomatija nebūtų tuščia“, – tinkle „X“ paskelbtame įraše pareiškė Ukrainos lyderis, kalbėdamas apie siūlomą įstatymo projektą.
L. Grahamas ir demokratų senatorius Richardas Blumenthalis pirmadienio vakarą turėtų susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. R. Blumenthalis „CBS News“ sakė, kad jie taip pat aptars teisiškai keblų klausimą dėl Ukrainos prieigos prie Europoje ir Jungtinėse Valstijose įšaldyto Rusijos turto.
„5 mlrd. JAV dolerių, kuriuos turi Jungtinės Valstijos, taip pat galėtų būti prieinami, manau, kad atėjo metas tai padaryti“, – tvirtino R. Blumenthalis.
Putinas perspėjo Trumpą apie savo planus Ukrainoje: nurodė, ką padarys per artimiausias 60 dienų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak „Axios“, liepos 14 d. pranešimo, pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad per artimiausias 60 dienų ketina sustiprinti karines operacijas Rytų Ukrainoje. Pranešimas grindžiamas nenurodytais šaltiniais, susipažinusiais su šių lyderių pokalbiu, vykusiu anksčiau šį mėnesį.
Ši informacija paskelbta Rusijai intensyvinant puolimą Donecko srityje ir bandant įsiveržti į kaimyninę Dnipropetrovsko sritį, kuri iki šiol išvengė didesnių įsiveržimų per visą karo laikotarpį.
Liepos 3 d. vykusio pokalbio metu V. Putinas esą pareiškė, kad Maskva ketina tęsti puolamąsias operacijas, kol bus užtikrintas visiškas okupuotų Ukrainos teritorijų administracinių sienų „saugumas“.
„Jis nori viską paimti“, – esą po pokalbio D. Trumpas sakė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Vokietija neduos „Taurus“ ir „Patriot“ Ukrainai: patiems 6 sistemos liko
Vokietija neplanuoja perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ ir oro gynybos sistemų „Patriot“, pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, rašoma „The Moscow Times“.
Pasak jo, nepaisant rekordinio masto Rusijos oro atakų ir dar vieno Kyjivo prašymo, Berlynas vis dar nėra pasirengęs aprūpinti Ukrainos kariuomenės raketomis, galinčiomis smogti Maskvai.
B. Pistoriusas taip pat pažymėjo, kad iš 12 „Patriot“ sistemų, kurias turėjo Vokietija, trys jau perduotos Kyjivui, o dar dvi – Lenkijai. Be to, viena sistema nuolat naudojama mokymo tikslais.
Taigi Vokietijos kariuomenės žinioje lieka tik 6 „Patriot“ sistemos. „Tai tikrai per mažai, ypač atsižvelgiant į NATO tikslus stiprinti pajėgumus, kuriuos privalome įgyvendinti. Tikrai negalime duoti daugiau“, – sakė B. Pistoriusas.
Vis dėlto, anot gynybos ministro, jis ketina aptarti su JAV gynybos sekretoriumi Pete‘u Hegsethu galimybę nupirkti dar 2 „Patriot“ kompleksus Ukrainai.
Tragiška naktis Sumų srityje: žuvo 2 žmonės, sužeistas 7-metis
Rusai užpuolė dvi Sumų srities gyvenvietes – žuvo du vyrai, keturi žmonės sužeisti, padaryta žala infrastruktūrai. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Facebook“ paskyroje informavo Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Pasak jo, naktį iš liepos 14-osios į 15-ąją rusai atakavo Šostkinsko ir Sumų gyvenvietes.
Šostkinsko rajone per bepiločių orlaivių bombų smūgius žuvo du vyrai – 50 ir 55 metų amžiaus. Jie tuo metu buvo lauke ir žuvo vietoje nuo patirtų sužalojimų.
Sužeisti keturi vieno daugiabučio namo gyventojai, tarp jų – septynerių metų vaikas. Į ligoninę paguldyta 30 metų motina su sūnumi.
Dar vienai 30 metų moteriai buvo atlikta operacija. Taip pat į medikus kreipėsi 30 metų vyras – jis gydomas ambulatoriškai.
Sumų srityje dėl dronų smūgių kilo gaisras
Remiantis Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos informacija, Sumuose bepiločiai orlaiviai atakavo vieną iš civilinės infrastruktūros objektų. Buvo iš dalies sunaikintas negyvenamasis pastatas, kuris vėliau užsidegė.
Gaisras kilo tiek pastato viduje, tiek ant stogo. Jis buvo gesinamas keliose vietose vienu metu. Nepaisant visų sunkumų, gelbėtojams pavyko užgesinti gaisrą.
Kelloggas atvyko į Ukrainą
JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas atvyko į Ukrainą. „Telegram“ kanalas „Unian“ pasidalijo vaizdo įrašu.
„Sveikiname JAV specialųjį įgaliotinį Keithą Kelloggą atvykus į Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Andrijus Jermakas ir pridūrė, kad „taika per jėgą yra JAV prezidento Donaldo Trumpo principas, ir mes palaikome šį požiūrį“.
„Reuters“: ES jau beveik pasiekė visišką susitarimą dėl 18-ojo sankcijų Maskvai paketo
Europos Sąjunga (ES) jau beveik pasiekė visišką susitarimą dėl 18-ojo sankcijų Maskvai paketo, į kurį bus įtraukta nauja Rusijos naftos kainų riba, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Tikimasi, kad pirmadienį ES pasieks visišką susitarimą prieš bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame sankcijų paketas gali būti oficialiai patvirtintas, sakė šaltiniai.
ES negalėjo sutarti dėl sankcijų paprieštaravus Slovakijai, kurios valdžios institucijos vis dažniau palaiko ryšius su Maskva. Ji sako esanti susirūpinusi dėl rusiškų dujų atsisakymo.
Naujosios sankcijos taip pat bus taikomos dviem Kinijos bankams ir rusų naftos perdirbimo gamyklai Indijoje, sakė vienas iš „Reuters“ šaltinių.
Tikimasi, kad dėl Rusijos naftos kainos viršutinės ribos didžiausia barelio kaina bus sumažinta iki 47 JAV dolerių ir bus peržiūrima kas šešis mėnesius, sakė kitas šaltinis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsakhna anksčiau yra sakęs, kad Baltijos šalis gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų Maskvai paketą, jei nebus sumažinta naftos kainų viršutinė riba ir taip padidintas spaudimas Rusijai.
Rusijos kariuomenė per karą prieš Ukrainą neteko dar 1 130 karių ir 51 artilerijos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 14 d. Rusijos pajėgos per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 035 060 karių, įskaitant dar 1 130 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 019 tankų (+3), 22 987 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 30 294 artilerijos sistemų (+51), 1 438 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 194 oro gynybos sistemų, 421 lėktuvo, 340 sraigtasparnių, 45 635 bepiločių orlaivių (+124), 3 491 kruizinės raketos, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 55 025 automobilių (+102) ir 3 932 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusai liepos 13 d. pražudė 2 Donecko srities gyventojus
Rusijos armija praėjusią dieną, liepos 13 d., pražudė 2 Donecko srities gyventojus, rašo „Ukrinform“.
Apie tai „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Pasak jo, rusai Bokove nužudė 2 asmenis. Dar 7 žmonės Donecko srityje buvo sužeisti.
Kritika ir Ukrainos operacija „Voratinklis“ padarė savo: Rusija pradėjo imtis veiksmų
Rusija ėmėsi aktyvių statybos darbų oro bazėse po Ukrainos surengtos operacijos „Voratinklis“. Statybos darbai vyksta Chalino kariniame aerodrome, esančiame Kursko srityje ir „Saki“ karinėje oro pajėgų bazėje, okupuotame Kryme, rašoma „Unian“.
Karo tyrimo institutas (ISW) praneša, jog kai kuriose Rusijos oro bazėse po birželio 1 d. Ukrainos dronų atakų pradėtos statyti apsauginės konstrukcijos.
Remiantis „Frontelligence Insight“ duomenimis, liepos 7 d. darytos palydovinės nuotraukos rodo, kad Chalino kariniame aerodrome Rusijos kariai pastatė apie 10 įtvirtintų bunkerių su žemės danga, 12 betoninių bunkerių be žemės dangos ir 8 angarų tipo pastatus.
Be to, pagal „Frontelligence Insight“ duomenis ir „Planet Labs“ nuotraukas, „Saki“ oro pajėgų bazėje buvo pastatyti 2 betoniniai bunkeriai.
Liepos 14 d. Trumpas paskelbs „agresyvų“ planą, kaip apginkluoti Ukrainą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį ketina paskelbti naują planą dėl Ukrainos apginklavimo, kuris, kaip tikimasi, apims puolamąją ginkluotę, praneša „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais.
„Du šaltiniai „Axios“ teigė turintys pagrindo manyti, kad planas greičiausiai apims ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą“, – rašoma leidinyje.
Tuo tarpu senatorius Lindsey Grahamas „Axios“ sakė, jog D. Trumpas yra itin supykęs ant Vladimiro Putino, o jo būsimas pareiškimas esąs bus „labai agresyvus“.
Vokietijos gynybos ministras Pistoriusas vyksta į Vašingtoną aptarti pagalbos Ukrainai
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį atvyks į Vašingtoną aptarti tolesnės paramos Ukrainai ir NATO karinio bendradarbiavimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.
Pirmasis B. Pistoriuso vizitas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausio mėnesį greičiausiai bus skirtas oro gynybos sistemų tiekimui Ukrainai. Ketvirtadienį Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai paskelbė, kad Vokietija yra pasirengusi pirkti oro gynybos sistemas „Patriot“ iš Jungtinių Valstijų ir tiekti jas Ukrainai.
Pranešta, jog kalba eina apie dvi sistemas „Patriot“, dar vieną finansuos Norvegija. Ukraina sako, kad jai reikia iš viso 10 JAV gamybos sistemų.
Per derybas pirmadienį abu gynybos ministrai galbūt aptars ir 38 tūkst. JAV karių buvimą Vokietijoje.
D. Trumpas per pirmąją kadenciją planavo smarkiai sumažinti šį skaičių, tačiau per F. Merzo vizitą į Baltuosius rūmus birželio pradžioje šios pozicijos, regis, atsisakė. D. Trumpas patikino F. Merzą, kad jei Vokietija nori, jog JAV kariai liktų Vokietijoje, jis sutinka juos ten laikyti, „tai nėra problema“, sakė jis. Tačiau neaišku, ar D. Trumpas pasirengęs laikytis pirmtako Joe Bideno pažado kitais metais dislokuoti Vokietijoje JAV vidutinio nuotolio raketas.
Svarbus Vokietijos ginkluotės projektas taip pat greičiausiai bus įtrauktas į darbotvarkę Vašingtone. Vokietijos oro pajėgos užsakė iš JAV gynybos bendrovės „Lockheed Martin“ 35 naikintuvus F-35, 10 mlrd. eurų (11,7 mlrd. JAV dolerių) vertės. Šie naikintuvai bus pristatomi nuo 2026 m. ir yra skirti prisidėti prie NATO branduolinio atgrasymo, o tai reiškia, kad jie galėtų būti naudojami Vokietijoje saugomiems JAV branduoliniams ginklams numesti.
Trumpas keičia poziciją: perduos Ukrainai „Patriot“ sistemas, nes „Putinas kalba gražiai, o vakare visus bombarduoja“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 13 d. paskelbė, kad Jungtinės Valstijos išsiųs Ukrainai papildomas „Patriot“ oro gynybos sistemas, tačiau pridūrė, jog JAV išlaidos bus kompensuotos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuolat pabrėžia, kad tokios sistemos yra būtinos Ukrainos gynybai nuo Rusijos raketų ir dronų atakų.
„Išsiųsime jiems „Patriot“ sistemas, kurių jiems labai reikia, nes (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tikrai nustebino daug žmonių. Jis kalba gražiai, o vakare visus bombarduoja. Man tai nepatinka“, – žurnalistams sakė D. Trumpas JAV karinių oro pajėgų bazėje.
Ginklų pristatymas bus naujo susitarimo dalis, pagal kurį, pasak D. Trumpo, NATO kompensuos dalį Jungtinių Valstijų išlaidų už Ukrainai tiekiamus ginklus, rašo „Kyiv Indenpendent“.
„Iš esmės siųsime jiems įvairią labai sudėtingą karinę įrangą. Jie mums už tai sumokės 100 proc., ir mes norime, kad taip ir būtų“, – pažymėjo D. Trumpas. Tikslaus „Patriot“ raketų skaičiaus jis neatskleidė.
Šis sprendimas žymi reikšmingą D. Trumpo pozicijos pokytį – iki šiol jis vengė patvirtinti naujus ginklų tiekimo Ukrainai planus. Anksčiau jo strategija buvo orientuota į V. Putino privedimą prie derybų stalo, tvirtinant, kad jis galėtų nutraukti konfliktą, kurio nepavyko sustabdyti buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui.
Iki šiol Ukraina gavo JAV ginklų tik iš J. Bideno administracijos likusių lėšų, kadangi D. Trumpas atsisakė prašyti papildomo finansavimo. Jis teigė, jog toks žingsnis tik sustiprintų V. Putino ryžtą ir sumažintų taikos galimybes.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas vis dažniau reiškė nepasitenkinimą Rusijos prezidentu, ypač po to, kai šis ėmė intensyviai bombarduoti Ukrainos miestus, ignoruodamas raginimus nutraukti ugnį.
D. Trumpas anksčiau buvo pranešęs, kad JAV siųs daugiau gynybinės paskirties ginklų į Ukrainą, taip pakeisdamas Pentagono sprendimą sustabdyti kai kurias siuntas. Toks sustabdymas sukėlė nerimą, jog JAV gali atsiriboti nuo Ukrainos ir nebėra pasirengusios aktyviai priešintis lėtai, bet nuosekliai vykstančiai Rusijos agresijai.
Kalbėdamas apie būsimus veiksmus, praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad liepos 14 d. padarys „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos, tačiau nepatikslino, ar jis bus susijęs su naujomis sankcijomis, kurias svarsto Kongresas.
Prezidentinės kampanijos metu ir pirmaisiais prezidentavimo mėnesiais D. Trumpas dažnai vaizdavo V. Zelenskį kaip kliūtį taikai, kritikuodamas JAV karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Vasario mėnesį jis ypač aštriai pasisakė apie V. Zelenskį, pavadindamas jį „diktatoriumi“.
Po ankstesnio susitikimo su JAV ir Europos sąjungininkais Romoje V. Zelenskis išreiškė optimizmą, tikėdamasis, kad tai padės padidinti karinę pagalbą, įskaitant oro gynybos sistemas, karo nuniokotai šaliai. Vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikime dalyvavo ir aukštas D. Trumpo pasiuntinys. Šis susitikimas įvyko vos keliomis valandomis po dar vieno mirtino Rusijos dronų ir raketų išpuolio Kyjive.
Liepos 10 d. Romoje kalbėdamas su žurnalistais, V. Zelenskis sakė, kad po produktyvių diskusijų su prezidentu D. Trumpu itin svarbu gauti aiškius politinius įsipareigojimus dėl pagalbos siuntų atnaujinimo. Jis pridūrė, kad šiuo metu personalo lygmeniu vyksta darbas siekiant užtikrinti, jog siuntos būtų pristatytos laiku.
Be to, NATO vadovas Markas Rutte su D. Trumpu susitiks liepos 14 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina jau sukūrė spec droną, kuris puikiai naikina Šahedus, kuo jis ypatingaa, kad jis pigesnis, o tai reiškia, kad kacapai ne tik švaistys pinigus bet ir veltui.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis pranešė, kad kalbėjosi su Trumpu
Volodymyras Zelenskyis pranešė, kad kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir padėkojo jam už „pasirengimą remti Ukrainą ir toliau dirbti kartu, siekiant sustabdyti žudynes ir užtikrinti ilgalaikę ir teisingą taiką“, rašo „Sky News“.
Ukrainos prezidentas sakė, kad su JAV prezidentu turėjo „labai gerą pokalbį“.
V. Zelenskis sakė, kad aptarė „būtinas priemones ir sprendimus, kaip geriau apsaugoti Ukrainos žmones nuo Rusijos atakų ir sustiprinti ukrainiečių pozicijas“.
Jis patikino, kad šalių lyderiai sutarė kalbėti dažniau ir pridūrė: „Ačiū, pone Prezidente! Ačiū, Amerika!“
Susitarimas dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai
JAV prezidentas pirmadienį pareiškė, kad sudarė susitarimą dėl ginklų siuntimo NATO, siekiant padėti Ukrainai, praneša „Sky News“.
Jis sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai.
„Šiandien sudarėme susitarimą, pagal kurį mes jiems siųsime ginklus, o jie už juos sumokės“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su NATO vadovu Marku Rutte.
D. Trumpo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.
„Tai milijardų dolerių vertės karinė įranga, kuri bus nupirkta iš Jungtinių Valstijų, perduota NATO ir greitai išplatinta karo veiksmų vietose. Karas turi baigtis“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad „Patriot“ raketų baterijos bus išsiųstos „per kelias dienas“ ir „netrukus pradės plaukti“.
Tuo tarpu M. Rutte pridūrė, kad pagal naują ginklų tiekimo sutartį, sudarytą su JAV, Ukraina gaus didžiulį kiekį ginklų, kad galėtų sustiprinti savo karo veiksmus prieš Rusiją.
„Tai reiškia, kad Ukraina gaus tikrai daug karinės įrangos, skirtos ne tik oro gynybai, bet ir raketų, šaudmenų“, – sakė jis žurnalistams.