Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:42 | Bidenas sureagavo dėl amerikiečio žūties Ukrainoje: „Labai liūdna“
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį išreiškė liūdesį dėl amerikiečio Willy Josepho Cancelo mirties, kuris žuvo Ukrainoje kovodamas kartu su šios šalies karinėmis pajėgomis prieš Rusiją, rašo CNN.
J. Bidenas teigė, kad ši žinia yra labai liūdna.
„Labai liūdna. Jis paliko mažą kūdikį“, – teigė J. Bidenas.
23:16 | Buvęs NATO atstovas: Rusija Moldovoje vykdo provokaciją
Rusija vykdo provokaciją Moldovoje, norėdama destabilizuoti ir išplėsti NATO susirūpinimą dėl šios teritorijos, teigė buvęs JK gynybos ministerijos ir NATO atstovas Nicholas Williamsas, rašo „Sky News“.
„Mano pastebėjimu, rusai tyliai, bet užtikrintai stimuliuoja ir provokuoja veiksmus prieš Vakarų valstybių požiūriui artimą valdžią toje šalyje [Moldovoje]“, – teigė jis.
23:05 | Kyjive kaukia sirenos
Kyjive vėlų penktadienio vakarą pradė kaukti sirenos, socialiniame tinkle pranešė buvusi Ukrainos prezidento V. Zelenskio spaudos atstovė.
22:59 | Zelenskis: nors Rusija degina civilių kūnus, vis tiek buvo rasta 900 nužudytų žmonių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį teigė, kad Kyjivo regione atrasta dar viena masinė kapavietė, kur Rusijos kariai bandė slėpti nužudytų civilių kūnus, rašo „The Mirror“.
V. Zelenskis, duodamas interviu Lenkijos žurnalistams, teigė, kad tarptautinės organizacijos kartais veikia itin lėtai, o tam tikrais atvejais asmenys negali būti patraukti baudžiamojon atsakomyėn dėl įrodymų trūkumų, nepasain to, kad liudininkai gali patvirtinti matę kraupius įvykius.
Be to, Ukrainos lyderis pastebėjo, kad Rusijos kariuomenė naudoja mobilius krematoriumus, tačiau net ir tai nepadėda paslėpti okupantų įvykdytų kraupių nužudymų.
„Bet jie [Rusijos kariuomenė] slepia [įvykdytų nusikaltimų] įrodymus, naudoja mobilų krematoriumą, kurį Rusija atsivežė čia ir naudoja tam, kad sudegintų žmonių, sudegintų mirusių žmonių kūnus.
Nepaisant visko, [Ukraina] vykdo žmonių paieškas ir tai duoda rezultatų. Įsivaizduokite, žuvo tiek daug civilių, kad, nepaisant to, kad jie [rusai] degino [kai kuriuos žmonių kūnus mobiliuosiuose krematoriumuose], Kyjivo srityje buvo rasta dar viena masinė kapavietė, kurioje buvo 900 civlių, 900 žmonių kūnų!“ – pasakojo V. Zelenskis.
22:28 | Ukrainos narsą įeis į istoriją
JAV gynybos sekretorius Llyodas Austinas penktadienį tviteryje paskelbė paramą Ukrainos kariuomenei, Rusijai vykdant didelius žiaurumus invazijos metu.
„Ukrainos ligoninės buvo subombarduotos. Jų šalies piliečiams buvo įvykdyta mirties bausmė. Vaikai buvo sutraumuoti. Ir vis dėlto, nepaisant viso to, jie atliko puikų darbą gindami savo suverenios valstybės statusą. Ukrainos narsumas ir įgūdžiai įeis į karo istoriją“, – socialiniame tinkle rašė JAV sekreotrius.
21:34 | Rusijos kariai nužudė karo mediką
Policija teigia, kad Rusijos kariai kankino ir nužudė karo mediką.
Charkivo srities policijos vyriausiasis tyrėjas Serhijus Bolvinovas balandžio 29 d. pranešė, kad 27 metų karo medikas buvo nužudytas Charkivo srities Iziumo rajone.
⚡️ Police say Russian troops tortured, killed combat medic.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 29, 2022
The 27-year old was murdered in Kharkiv Oblast's Izyum District, Serhiy Bolvinov, the chief investigator of Kharkiv Oblast's police, said on April 29.
21:18 | JAV apmoko Ukrainos kariuomenę
JAV pradėjo apmokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas už Ukrainos ribų, viena iš mokymo vietų – Vokietija.
Ukrainiečius stengiamas išmokyti naudotis šiuolaikiška ginkluote. Tai patvirtino JAV atstovas.
.@PentagonPresSec John Kirby: "Today I can announce that the United States has commenced training with Ukrainian armed forces on key systems at U.S. military installations in Germany." pic.twitter.com/7kiPolbePc
REKLAMA— CSPAN (@cspan) April 29, 2022
20:56 | Pentagonas: rusų kampanija Donbaso kontrolei perimti atsilieka nuo grafiko
Rusijos kampanija, kuria Maskva siekia perimti Donbaso regiono Rytų Ukrainoje kontrolę, vyksta lėtai ir atsilieka nuo grafiko, penktadienį pareiškė vienas Pentagono pareigūnas.
Dėl tvirto Ukrainos karių pasipriešinimo ir atsargumo Rusijai nepavykus užimti Kyjivo Donbase daroma „lėta ir netolygi pažanga“, žurnalistams sakė pareigūnas.
„Mes manome, kad iš esmės jie toliau kuria sąlygas ilgalaikiam, didesniam ir ilgesniam puolimui“, – teigė tas pareigūnas.
Tai apima „doktrininį“ požiūrį, pagal kurį vykdomi oro antskrydžiai ir artilerijos smūgiai Ukrainos pozicijoms, o tik tada bandoma judėti į priekį sausumoje.
Tačiau, pasak pareigūno, šie smūgiai nėra tokie sėkmingi, kaip tikėjosi rusai, ir neverčia ukrainiečių atsitraukti, o tai lemia lėtėjančius laimėjimus sausumoje.
Be to, „jie vis dar šiek tiek baiminasi išeiti iš savo tiekimo linijų. Jie nenori daryti tų pačių klaidų, kurias padarė Kyjive“, sakė pareigūnas.
Todėl „tikrai manome, kad jie atsilieka nuo grafiko ir nuo to, ką bandė pasiekti Donbase“, pridūrė jis.
Minimas pareigūnas sakė, kad Pentagonas mano, jog rusai „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, kur norėjo būti“.
Manoma, kad Rusija mūšio lauke bando suformuoti „žnyples“, kurias būtų galima „uždaryti“ ir apsupti fronto linijoje kovojančius Ukrainos karius.
Mūšio lauko analitikai mano, kad rusų trumpalaikiai tikslai yra užimti teritoriją į rytus nuo įsivaizduojamos linijos tarp Charkivo ir Donecko.
Pentagono duomenimis, šiuo metu Ukrainos rytuose ir pietuose rusai turi 92 bataliono taktines grupes, dar daugiau jų dislokuota Rusijos sienos pusėje.
Tačiau, pasak pareigūno, po didelių nesėkmių pirmosiomis du mėnesius trunkančio karo savaitėmis šios grupės nebūtinai yra viso pajėgumo.
JAV ir sąjungininkės Europoje skubiai siunčia sunkiąją artileriją į Ukrainą, kad padėtų jai gintis, tačiau, atsižvelgiant į dešimčių haubicų perkėlimo logistiką ir būtinybę apmokyti ukrainiečius su jomis dirbti, naujosios įrangos dažnu atveju vis dar nėra fronte ir ji neįtraukta į kovas.
„Gynybai jie gaus daugiau amerikietiškos artilerijos ir instruktorių. Taigi tai gali tapti šiokiu tokiu susišaudymu“, – sakė pareigūnas.
20:27 | Analitikas: Rusijos raketų smūgis Kyjivui rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą
Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, kad Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus.
Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Penta Center“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad ketvirtadienio smūgis Ukrainos sostinei tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą.
„Rusija siunčia aiškų signalą, kad ketina tęsti karą, nepaisydama tarptautinio spaudimo“, – naujienų agentūrai AP sakė V. Fesenka.
„Šiuo raketų smūgiu Kremlius siunčia įspėjimą visoms tarptautinėms struktūroms ir organizacijoms, kurios bando daryti įtaką ar sulaikyti agresyvius Rusijos karinius planus“, – pažymėjo jis.
„Nors Rusijai kol kas nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Ukrainoje, ji ketina tęsti puolimą ir toliau smogti raketomis miestams“, – pridūrė analitikas.
Pranešama, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar mažiausiai 10 buvo sužeisti; tai buvo pirmasis išpuolis Kyjive nuo tada, kai Rusija sutelkė savo pastangas į Donbaso regioną Rytų Ukrainoje. A. Guterresas ir jo komanda nenukentėjo.
20:05 | Paaiškino, ar V. Putinas ruošiasi artimiausiu metu panaudoti branduolinį ginklą
Naujausi Vladimiro Putino ir Kremliaus atstovų komentarai padidino nuogąstavimus, kad Rusija gali apsvarstyti galimybę dėl branduolinio ginklo panaudojimo Ulkrainoje, siekiant pasiekti tam tikrą pergalę kare.
Branduolinių ginklų ir nacionalinio saugumo ekspertas Joe Cirincione teigė, kad Rusija nenaudos branduolinio ginklo prieš JAV.
Visgi ekspertas neatmeta, kad tam tikra tikimybė, kad V. Putinas pasiryš panaudoti masinio naikinimo ginklą.
„Rizika, kad V. Putinas panaudos branduolinį ginkla yra maža. Kliūčių panaudoti naikinimo ginklą yra didžiulė. Tačiau jis [V. Putinas] galėtų tai padaryti ir gali tai padaryti", – sakė ekspertas.
Tuo metu JAV pareigūnai teigia netikinti, kad Rusija griebsis panaudoti branduolinį ginklą, rašo BBC.
„Mes nemanome, kad šiuo metu egzistuoja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė, įvertinant rizikas ir NATO teritorijoje“, – teigė pareigūnas.
JAV kasdien stebi Rusijos branduolinių ginklų pajėgumus ir vertina galimas rizikas.
19:48 | Susprogdintas tiltas
Parodė, kaip atrodo susprogdintas tiltas Donecke.
A bridge was blown up in the #Donetsk region
— NEXTA (@nexta_tv) April 29, 2022
The bridge crossed the Seversky Donets on the way from Liman to Slavyansk between Raigorodok and Brusino. pic.twitter.com/iMZ7jInlAm
19:33 | Mariupolio meras: sąlygos „Azovstal“ – baisios
Ukrainos Mariupolio miesto meras penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame didžiuliame metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse besislepiantiems žmonėms trūksta maisto, vandens ir vaistų.
Per vyriausybės organizuotą vaizdo konferenciją Vadymas Boičenka padėtį „Avozstal“ pavadino baisia. Ši didžiulė gamykla yra paskutinis ukrainiečių karių bastionas karui svarbiame uostamiestyje, ten taip pat slepiasi šimtai civilių.
Po sugriauta sovietinių laikų gamykla yra bunkerių, įrengtų taip, kad atlaikytų smūgius iš oro. Tačiau situacija tapo dar sudėtingesnė, rusams numetus keletą vadinamųjų „bunkerių sprogdintojų“ bombų ir nevaldomos amunicijos.
„Vietiniai, kuriems pavyko išvykti iš Mariupolio, sako, kad ten – pragaras, bet išvykę iš šios tvirtovės sako, kad yra dar blogiau“, – sakė V. Boičenka.
„Jie maldauja juos gelbėti, – kalbėjo meras. – Tai ne dienų, o valandų klausimas.“
V. Boičenka išreiškė vilti jog paliaubos leis žmonėms saugiai palikti „Azovstal“. Rusija anksčiau pasiūlė paliaubas, kurias ukrainiečiai atmetė, sakydami, kad Maskva anksčiau pažeidė kitus susitarimus.
„Tikimės, kad priešas šiek tiek prisilietė prie žmogiškumo“, – sakė meras.
19:16 | Į G-20 viršūnių susitikimą pakviestas tiek V. Zelenskis, tiek V. Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus lapkritį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o Maskvos pajėgų puolamos Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis taip pat yra pakviestas, penktadienį pranešė renginį organizuojanti Indonezija.
„Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo. Jis leido suprasti, kad kompromisas buvo pasiektas po Vakarų spaudimo neleisti Rusijai dalyvauti šiame renginyje, atsakant į jos invaziją Ukrainoje.
V. Putinas per pokalbį telefonu su J. Widodo patvirtino, kad dalyvaus viršūnių susitikime Balio saloje, per tiesioginę interneto transliaciją sakė Indonezijos lyderis.
Rusija yra G-20 narė, o Ukraina šiai grupei nepriklauso.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Indonezija patyrė didžiulį Vakarų šalių, pirmiausia JAV, spaudimą neleisti Rusijai dalyvauti viršūnių susitikime.
Tačiau Džakarta tvirtino, kad kaip susitikimo šeimininkė privalo likti nešališka, o JAV prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad galėtų dalyvauti Ukraina.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad Indonezija trečiadienį, po pokalbio telefonu su J. Widodo, pakvietė jį susitikimą.
Ketvirtadienį J. Widodo susitiko su Rusijos prezidentu ir nurodė: „Putinas padėkojo Indonezijai už kvietimą į G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą ir pasakė, kad jame dalyvaus.“
Per pokalbį V. Putinas palinkėjo Indonezijai sėkmingai pirmininkauti G-20, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau „kol kas per anksti pranešti apie Rusijos dalyvavimo sąlygas“, sakė jis, palikdamas abejonių dėl Maskvos dalyvavimo formos.
18:55 | Čekijos premjeras: atsiskaitymas rubliais už rusiškas dujas yra klaida
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala teigė, kad Čekija už rusiškas dujas rubliais nemokės.
Jis taip pat pridūrė, kad kai kurių šalių ir įmonių susitarimas už dujas atsiskaityti rubliais yra klaida.
Czech Prime Minister Petr Fiala told journalists that the Czech Republic will not pay for #Russian gas in rubles.
— NEXTA (@nexta_tv) April 29, 2022
He also added that the agreement of some countries and companies to pay for gas in rubles is a mistake. pic.twitter.com/SzEpFrsMEs
18:19 | Ragina taupyti kurą
Ukrainos sostinės Kyjivo valdžia paragino žmones nenaudoti savo automobilių ir tokiu būdu sutaupyti kuro, kurį šiuo metu aktyviai naudojas Ukrainos kariuomenė.
"Kyjiviečiai, jei grįžote į sostinę ir yra įmanoma, naudokite viešąjį transportą“, – sakė Kyjivo administracijos vadovo pavaduotojas.
17:55 | Legenda tapęs „Kyjivo vaiduoklis“ žuvo: jau aišku, kas buvo šis didvyris
Legenda tapęs ir „Kyjivo vaiduokliu“ pramintas Ukrainos naikintuvo pilotas, sugebėjęs sunakinti daugiau kaip 40 Rusijos lėktuvų, praėjusį mėnesį žuvo oro mūšio metu, praneša „The Times“.
Nors apie „Kyjivo vaiduoklį“ buvo žinoma nedaug, visgi dabar paaiškėjo, kad tai 29 metų majoras Stepanas Tarabalka, kuris, kovodamas už savo šalį, turėjo palikti 8-erių metukų sūnų Jariką bei savo žmoną Oleniją.
Remiantis vietos pranešimais, S. Tarabalkai kovojant su didelėmis priešo pajėgomis, jo naikintuvą MiG-29 kovo 13 d. numušė rusai, o pačiam „Kyjivo vaiduokliui“ išsigelbėti nepavyko.
Informaciją apie „Kyjivo vaiduoklio“ tapatybę ir mirtį „The Times“ žurnalistams patvirtino Ukrainos šaltiniai.
17:29 | JAV perspėja piliečius nekovoti Ukrainoje, šalyje žuvus buvusiam amerikiečių kariui
JAV gynybos departamentas penktadienį perspėjo amerikiečius nevykti į Ukrainą kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, ten per kovas žuvus vienam buvusiam jūrų pėstininkui.
„Mes ir toliau raginame amerikiečius nevykti į Ukrainą... Tai aktyvaus karo zona, tai nėra ta vieta, į kurią reikėtų keliauti“, – televizijai CNN sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby, komentuodamas išvakarėse pasirodžiusius pranešimus apie Willy Josepho Cancelo žūtį.
W. J. Cancelo motina Rebecca Cabrera CNN patvirtino, kad jos 22 metų sūnus žuvo pirmadienį Ukrainoje, kur kovo viduryje atvyko dirbdamas su privačiu kariniu rangovu.
Anot R. Cabreros, žuvusiojo kūnas dar nerastas. Jis turėjo žmoną ir vaiką, kuriam nesukako nė vienerių metų.
Velionio žmona Brittany Cancel televizijai „ABC News“ sakė, kad jos vyras „nekantravo savanoriškai“ nuvykti į Ukrainą, nes „norėjo padėti žmonėms“.
J. Kirby pareiškė užuojautą Cancelų šeimai ir teigė suprantąs jo „altruistinius motyvus“. Vis tik Pentagono atstovas pabrėžė, jog yra būdų padėti Ukrainai „saugiai ir veiksmingai“.
Pareigūnas pridūrė, kad Gynybos departamentas neturi duomenų, kaip W. J. Cancelas žuvo.
Vos prasidėjus Rusijos įsiveržimui vasario 24-ąją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsieniečius savanorius kovoti už jo šalį.
Kovo mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad į šį raginimą atsiliepė dešimtys tūkstančių savanorių iš dešimčių šalių.
Londonas ketvirtadienį pranešė, kad žuvo, kaip manoma, pirmasis nuo šio karo pradžios britas, kovojęs ukrainiečių pusėje. Dar vienas Jungtinės Karalystės pilietis per karo veiksmus dingo.
16:57 | Putino vienatvė: į paradą Maskvoje neatvyks nė vienas užsienio šalių lyderis
Rusija aktyviai ruošiasi Gegužės 9-osios minėjimo paradui. Maskvoje pastarąją savaitę vyksta karinių dalinių pasirengimas. Tuo metu Kremlius pripažino, kad 77-osios metinės įvyks be užsienio valstybių vadovų.
Rusija užpuolus Ukrainą ir Vakarų pasauliui pritaikius griežtas sankcijas Rusijai paaiškėjo, kad Kremliaus organizuojamame renginyje šiais metais nedalyvaus užsienio valstybių lyderiai. Pastaraisiais metais jame ir taip dalyvaudavo tik ištikimiausi V. Putino sąjungininkai, tačiau šiemet neliks ir jų.
„Pergalės dieną mes nieko nekvietėme iš užsienio šalių lyderių. Esmė ta, kad tai ne jubiliejinė data. Tai mūsų šventė, tai šventa šventė visai Rusijai, visiems rusams“, – aiškino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pažymėjo, kad „pagal turimus duomenis, V. Putino sąjungininko Baltarusijoje Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimas „taip pat neplanuojamas“.
16:44 | Iš Rumunijos uosto išplaukė pirmasis laivas su ukrainietiškų kukurūzų kroviniu
Penktadienį iš Rumunijos uosto Juodosios jūros pakrantėje išplaukė pirmasis Ukrainoje užaugintų kukurūzų pakrautas laivas, taip Kijevui radus būdą išvengti Rusijos blokados, nukreiptos į svarbų šalies grūdų eksportą.
Rumunija suteikė Ukrainai prieigą prie Konstancos uosto, kai po vasario 24 dieną pradėtos Rusijos invazijos karo draskomos šalies uostai liko atskirti nuo pasaulio.
Laivas, gabenantis 70 tūkst. tonų kukurūzų, išplaukė prieš aušrą, pranešė operatorės „Comvex“ generalinis direktorius Viorelas Panaitas, neatskleidęs galutinio kelionės tikslo.
„Tai labai svarbi akimirka, rodanti Rumunijos pasiryžimą solidarizuotis su karo draskoma Ukraina“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP, pagyręs savo bendrovę už tai, kad ji pirmoji ėmėsi tokio žingsnio
229 metrų ilgio laivas „Unity T“ plaukioja su Maršalo Salų vėliava, naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis iš uosto administracijos.
Bukareštas pastarosiomis savaitėmis įsipareigojo modernizuoti savo uosto ir geležinkelių infrastruktūrą, kad būtų galima vykdyti eksportą iš Ukrainos, turinčios 650 kilometrų sieną su Rumunija.
Transporto ministerija paskelbė konkursą atnaujinti geležinkelio liniją, jungiančią Moldovos Džurdžuleštų miestą su Galaciumi Rytų Rumunijoje.
Ši jungtis yra labai svarbi, nes suderinamas vėžės plotis palengvina krovinių gabenimą.
„Galacio uostas prie Dunojaus taps pagrindine kryžkele regione, kartu su Konstanca, gabenant prekes ir žaliavas iš Ukrainos per Moldovą“, – šią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Rumunijos transporto ministras Sorinas Grindeanu.
„Susiformuos transporto tinklas, padėsiantis Ukrainai eksportuoti savo žemės ūkio produkciją“, – pridūrė V. Panaitas, pridūręs, jog tai padės išvengti „bado“ grėsmės pasaulyje.
Prieš karą Ukraina per savo uostus eksportuodavo 4,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos – 12 proc. pasaulinio kviečių, 15 proc. kukurūzų ir 50 proc. saulėgrąžų aliejaus kiekio.
Tačiau Rusijos blokada „de facto sustabdė mūsų eksportą“, kovo pabaigoje naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis.
16:15 | Okupantai sužeidė daugiau kaip 600 civilių
Mariupolio meras teigė, kad daugiau kaip 600 žmonių buvo sužeisti po Rusijos paleistų raketų trečiadienio naktį, kurios suniokojo laikiną ligoninės patalpą, esančią okupantų apugaltoje „Azovstal“ plieno gamykloje, rašo CNN.
„Jūs jau žinote, kad ant ligoninės okupantai numetė bombas. Aviacinės bombos sunaikino ligoninę, o tai karo nusikaltimo požymis, nes prieš tai sužeistųjų buvo 170, o dabar jau virš 600“, – sakė Mariupolio meras Vadimas Boičenko.
15:49 | Ukrainiečiai atkovojo strategiškai svarbią gyvenvietę
Charkivo regiono administracijos atstovas, Azovo pulko narys Kostiantinas Nemičevas teigė, kad Ukrainos karinės pajėgos iš Rusijos okupuotų žemių atkovojo Ruską Lozovą gyvenvietę, esančią šiaurinėje Charkivo dalyje.
Taip pat ukrainiečiai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis iš okupantų buvo perimta kleių miestelių ir kaimų kontrolė.
„Tai strategiškai svarbi gyvenvietė, esanti šalia Charkivo-Belgoardo magistralės. Būtent iš šio priemiesčio per okupaciją rusų kariuomenė apšaudė civiliams prikausančius infrastruktūros objektus, gyvenamuosius kvartalus“, – teigė jis.
15:38 | Norvegija uždaro sienas ir jūrų uostus Rusijai
Norvegijos užsienio reikalų ministras pranešė, kad šalis, remdama Ukrainą, nusprendė uždaryti sienas ir jūrų uostus Rusijos vilkikams bei laivams, rašo „The Guardian“.
Tiesa, Rusijos laivams, iškraunantiems pagautą laimikį uostose šiaurinėje Norvegijos dalyje, bus taikoma išimtis.
Išimtis taip pat bus taikoma Norvegijos Arkties Svalbardo salynui.
Norway closes border for goods from Russia
— NEXTA (@nexta_tv) April 29, 2022
For trucks from #Russia, the only checkpoint on the Russian-Norwegian border, Storskog, will be closed. Also, Russian ships will be banned from entering the ports of #Norway. pic.twitter.com/JfUMcN3P4V
15:14 | Rusijos bankas sumažino bazines palūkanas iki 14 proc.
Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė apie sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą dar 300 bazinių punktų iki 14 proc., nes rizikos šalies finansiniam stabilumui „nebedidėja“.
„Išorinė aplinka Rusijos ekonomikai tebėra sudėtinga ir smarkiai riboja šalies ekonominį aktyvumą. Tačiau rizikos kainų ir finansiniam stabilumui nustojo augti, todėl susidarė sąlygos mažinti bazines palūkanas“, – teigiama banko pranešime.
Vasario 24-ąją Maskvos pradėta karinė invazija į Ukrainą paskatino Vakarus Rusijai skelbti virtinę griežtų sankcijų, dėl kurių smarkiai krito rublio kursas bei dar labiau įsibėgėjo jau ir taip didelė infliacija. Reaguodama į tai Rusijos centrinė finansų institucija bazines palūkanas daugiau nei padvigubino – kilstelėjo iki 20 procentų. Tačiau šio mėnesio pradžioje, nacionalinei valiutai atsitiesus, jos buvo apkarpytos iki 17 procentų.
14:51 | Norvegija uždaro vienintelį krovininių sunkvežimių patikros punktą su Rusija
Norvegija uždarė vienintelį pasienio punktą pasienyje su Rusiją, skirtą krovinius gabenantiems sunkvežimiams.
Norvegai taip pat uždraudė Rusijos laivams įplaukti į Norvegijos uostus.
14:34 | Kyvije nusidriekė milžiniškos eilės prie degalinių
Kyjivo gyventojai susidūrė su kuro papildymo problemomis. Prie tų degalinių, kurios dar turi degalų, yra nusidriekusios milžiniškos eilės, skelbiama UNIAN. Kitų šaltinių duomenimis, panaši situacija yra ir Odesoje.
14:26 | JK padės Ukrainai tirti įtariamus karo nusikaltimus
Jungtinė Karalystė siunčia į Ukrainą ekspertų komandą padėti vietos pareigūnams tirti pranešimus apie Rusijos karių įvykdytus karo nusikaltimus, įskaitant lytinį smurtą.
Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sakė, kad komanda, kurioje yra su konfliktais susijusio lytinio smurto atpažinimo ekspertų, gegužės pradžioje nuvyks į Lenkiją ir susitiks su tarptautinių agentūrų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, pabėgėliais ir Ukrainos pareigūnais, kad išsiaiškintų, kaip galėtų padėti.
„Rusija atnešė į Ukrainą barbariškumą ir įvykdė bjaurių žiaurių nusikaltimų, taip pat ir prieš moteris, – sakoma L. Truss pareiškime. – Britų kompetencija padės atskleisti tiesą ir patraukti [Vladimiro] Putino režimą atsakomybėn už jo veiksmus. Teisingumas bus įvykdytas.“
L. Truss planuoja penktadienį Hagoje susitikti su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju teisėju Piotru Hofmanskiu ir patvirtinti Britanijos paramą tyrimui bei baudžiamajam persekiojimui už karo nusikaltimus Ukrainoje.
13:30 | Lenkija perdavė daugiau nei 200 tankų Ukrainai
Lenkija perdavė Ukrainai daugiau nei 200 vienetų tankų T-72. Be tankų, į Ukrainą buvo išsiųstos kelios dešimtys pėstininkų kovos mašinų ir kitokios ginkluotės.
Iki šiol Varšuva Ukrainai perdavė karinės technikos už 7 mlrd. zlotų (1,5 mlrd. eurų). Tarp ginklų, kuriuos Ukraina gavo iš Lenkijos, yra ir haubicos, ir lenkų kompanijos „WB Electonics“ gaminami bepiločiai orlaiviai.
Iš Lenkijos arsenalo Ukrainos gynėjai gavo ir nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemų „Piorun“, kurios, neoficialiomis žiniomis, jau numušė Rusijos sraigtasparnius, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Lenkija taip pat aprūpina Ukrainą dideliu kiekiu amunicijos.
Čekija jau perdavė Ukrainai posovietinius tankus T-72. Šios įrangos Lenkijoje yra beveik 400 vienetų. Lenkijos gynybos ministerijos sprendimu 2019 m. kai kurie iš jų buvo modifikuoti.
13:09 | Džakarta: į G-20 viršūnių susitikimą pakviestas tiek V. Zelenskis, tiek V. Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus lapkritį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o Maskvos pajėgų puolamos Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis taip pat yra pakviestas, penktadienį pranešė renginį organizuojanti Indonezija.
„Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo. Jis leido suprasti, kad kompromisas buvo pasiektas po Vakarų spaudimo neleisti Rusijai dalyvauti šiame renginyje, atsakant į jos invaziją Ukrainoje.
12:44 | Šeštasis sankcijų Rusijai paketas
Prancūzija tikisi, kad Europos Sąjunga kitą savaitę priims šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
Be to, Vokietija teigia neblokuosianti Europos Sąjungos embargo Rusijos naftai.
Tačiau Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigia, kad toks žingsnis gali būti „neproduktyvus“, nes „leistų Rusijai tiekti kitas šalis už dar didesnę kainą“, balandžio 29 d. pranešė „Bloomberg“.
Šią savaitę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES intensyviai dirba prie plano, kaip smogti Vladimiro Putino režimui nauju sankcijų paketu, blokui siekiant nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, rašo „Politico“.
Šeštuoju sankcijų paketu ES ketina smogti Rusijos naftai ir bankams, tai patvirtino trečiadienį su Komisija susitikę atstovai.
„Šeštasis sankcijų paketas bus pateiktas tinkamu laiku. Mes intensyviai prie jo dirbame, – žurnalistams Briuselyje sakė von der Leyen. – Sunkiai dirbame ne tik, kad atsikratytume anglies, kaip jau padarėme, bet ir dirbame ties nafta. Ir šiandien matėte dujų priklausomybės nuo Rusijos klausimą“.
12:13 | Rusija patvirtino sudavusi „precizinį“ smūgį Kyjivui per JT delegacijos vizitą
Rusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino surengusi smūgį iš oro Kyjivui, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Preciziniai tolimojo veikimo oro bazavimo ginklais Rusijos aerokosminės pajėgos sunaikino raketų ir kosmoso pramonės įmonės „Artem“ gamybos korpusus Kyjivo mieste“, – ministerija nurodė per kasdienę spaudos konferenciją apie Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.
Tuo metu Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų smūgį sostinėje raketos pataikė į gyvenamuosius namus ir kad per šią ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus.
11:55 | Rusams priklausantis „Borjomi“ stabdo gamybą: skelbia apie finansinius sunkumus
Rusijos bendrovei „Alfa Group“ priklausantis mineralinio vandens gavybos įmonė „Borjomi“ stabo savo veiklą, skelbiama įmonės pranešime.
Vienas iš didžiausių Rusijos privačių finansinių-investicinių konsorciumų „Alfa Group“ paskelbė, kad „Borjomi“ gamyklos Sakartvele susidūrė su finansinėmis problemomis dėl karo Ukrainoje.
Skelbiama, kad kilo problemos atliekant finansines operacijas, įskaitant operacijas bankų sąskaitose ir valiutos gavimą. Dėl to bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tiekėjais.
11:40 | Pentagono teigimu, kai kurie rusų daliniai palieka Mariupolį ir juda į šiaurės vakarus
Tebevykstant Rusijos invazijai į Ukrainą, Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos pradėjo atitraukti dalį savo dalinių iš Mariupolio. Taip teigiama JAV gynybos departamento svetainėje. Pentagono teigimu, kai kurie rusų daliniai palieka Mariupolį ir juda į šiaurės vakarus, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Pentagono teigimu, mūšiai už miestą vis dar tęsiasi. Kaip per spaudos konferenciją pažymėjo Gynybos departamento pareigūnas, Rusijos kariuomenė nevisiškai kontroliuoja Mariupolį, todėl okupantai ten ir toliau vykdo tiek raketų, tiek oro antskrydžius.
11:23 | Lenkija: siena iš Ukrainos per karą kirsta 3 mln. kartų
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, užregistravusi 3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų ir 904 tūkst. atvejų, kai siena buvo kirsta vykstant iš Lenkijos į Ukrainą.
Sienos apsaugos tarnybos atstovė Anna Michalska sakė, kad skaičiai apima ir žmones, sieną kirtusius ne vieną kartą, nes, pavyzdžiui, jie reguliariai apsiperka Lenkijoje ir grįžta atgal.
Pasak lenkų pareigūnų, maždaug 1,6 mln. pabėgėlių kreipėsi dėl specialių asmens numerių ir juos gavo. Su šiais kodais pabėgėliai Lenkijoje gali įsidarbinti ir gauti nemokamų sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugų.
10:56 | Rusijos raketų antskrydis Kyjive pražudė žmogų
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ paskelbė, kad po vakar įvykusio Rusijos raketų smūgio į Ukrainos sostinę buvo rastas kūnas. Jis paskelbė:
„Draugai! Gelbėtojai, toliau tikrinantys ir ardantys gyvenamojo namo griuvėsius Ševčenkos rajone, į kurį vakar pataikė raketa, ką tik rado žuvusiojo kūną“.
10:46 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 23 000 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 189 lėktuvus, 155 sraigtasparnius, 986 tankus, 2418 šarvuočių, 435 artilerijos pabūklus, 151 raketų sistemą, 8 laivus, 1695 mašinas, 76 kuro cisternas, 229 bepiločius orlaivius, 73 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 31 specialiosios įrangos vienetą.
10:30 | JAV Atstovų Rūmai pritarė lendlizo Ukrainai projektui
JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį nubalsavo už vadinamojo lendlizo projektą, išplečiantį JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo Ukrainai, pranešė ukrainiečių prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
„Puikios naujienos. Šiandien JAV Atstovų Rūmai išnagrinėjo ir balsavimu [priėmė] lendlizo ir demokratijos apsaugos Ukrainoje įstatymą“, – sakoma pranešime.
Įstatymo projektui pritarė 417 Atstovų Rūmų narių, prieš jį balsavo 10. Įstatymo projektą dabar turi pasirašyti JAV prezidentas Joe Bidenas.
Kaip sakė A. Jermakas, dokumento tekste kalbama apie išplečiamas JAV prezidento galias dėl gynybos priemonių perdavimo ar išnuomojimo Ukrainai, „civilių gyventojų gynimui nuo rusų karinio įsiveržimo“ ir kitiems tikslams.
Projektui tapus įstatymu, per 60 dienų turi būti nustatytos spartesnio tiekimo procedūros.
10:15 | JK Ganybos ministerija: įtemptos kovos Ukrainos rytuose
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos rytiniame žvalgybos pranešime pakartojama, kad Rusijos pastangos nukreiptos į rytines Donecko ir Luhansko sritis, žinomas kaip Donbaso regioną.
„Donbaso mūšis išlieka pagrindiniu Rusijos strateginiu akcentu“, – pareiškė ministerija, atkreipdama dėmesį į Maskvos valstybės siekį užtikrinti teritorijos, kur Rusijos pajėgos nuo 2014 metų remia sukilėlių lyderius, kontrolę.
Ataskaitoje pažymima, kad mūšiai ypač intensyvūs aplink Lisičanską ir Severodonecką, taip pat buvo bandoma veržtis į pietus link Sloviansko.
09:46 | „Naujas Kazachstanas“: siūlo keisti trečdalį konstitucijos
Naujasis Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas paskelbė surengsiantis referendumą dėl šalies konstitucijos pakeitimų. Jo paties teigimu, darbo grupė sudarė net 33 straipsnių (trečdalis visos konstitucijos) pakeitimų ir šį žingsnį vadina „Naujo Kazachstano“ susiformavimu.
„Tokiu būdu mes įžengsime į labai atsakingą ir labai svarbų etapą. Iš esmės tai konstitucinė reforma – nauja nepriklausomybės istorijos atšaka. Visa tai nulemta laikmečio reikalavimų ir visuomenės užklausomis. Mes turime priimti ryžtingus pakeitimus, kad galėtume sukurti naują Kazachstaną“, – pareiškė K.Ž. Tokajevas.
09:34 | Ukraina penktadienį planuoja civilių evakuacijos iš „Azovstal“ plieno gamyklos operaciją
Ukraina penktadienį tikisi evakuoti civilius iš didžiulės „Azovstal“ plieno gamyklos apgultame Mariupolio uostamiestyje, pranešė Ukrainos prezidento biuras.
„Šiandien planuojama operacija, skirta civiliams išgabenti iš gamyklos“, – naujienų agentūra „Reuters“ citavo Volodymyro Zelenskio biurą.
Ketvirtadienį susitikęs su V. Zelenskiu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas aptarė civilių evakuaciją iš Mariupolio.
A. Guterresas sakė, kad vyksta intensyvios diskusijos, kad būtų galima evakuoti „Azovstal“ plieno gamyklą – paskutinę Rusijos nekontroliuojamą miesto dalį.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „iš principo“ sutiko su Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto dalyvavimu evakuojant žmones iš gamyklos.
Manoma, kad po gamykla esančiuose koridoriuose vis dar glaudžiasi šimtai vyrų, moterų ir vaikų.
09:04 | Zelenskio patarėjas: karas peržengs Ukrainos sienas
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas apie Rusijos invazijos į Ukrainą ateitį, teigė, kad karas peržengs Ukrainos ribas.
Tai jis pasakė Markui Feiginui jo „Youtube“ kanale „Feigin Live“.
„Karo šešėlis krito ant Moldovos, Baltarusijos ir pačios Rusijos. Karas plinta, jis nebus sutramdytas nei „specialiosios operacijos“ rėmuose, nei Ukrainos ribose. Jis metė labai rimtą šešėlį ir šiame šešėlyje matomi gaisrų pliūpsniai“, – pokalbyje sakė O. Arestovyčius.
Vis dėlto O. Arestovičius tvirtina, kad Rusija neturi, kuo pagrasinti Vakarams.
„Jie 20 dienų iš eilės negali užimti Sloviansko ir Kramatorsko ir bando grasinti Vakarams? Kuo, aviacija? Trečdalis jau voliojasi sunaikinta Ukrainos teritorijoje. Viskas kas skraido ir plaukioja, būtų sunaikinta labai greitai. Prasta idėja grasinti Vakarams, gurkšnojant sultis pas save bunkeryje“, – tęsė O. Arestovyčius.
08:47 | Bidenas: JAV neleis Rusijai įbauginti Europos mažinant energijos išteklių tiekimą
JAV prezidentas prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis neleis Rusijai naudotis „dujų šantažu“ spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje ir žlugdyti sankcijas, įvestas Maksvai už invaziją į Ukrainą.
„Neleisime Rusijai bauginimu arba šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų padarinių už savo agresiją“, – pabrėžė J. Bidenas.
Rusija, spaudžiama tarptautinės bendrijos dėl karo Ukrainoje, trečiadienį nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai – Europos Sąjungos ir NATO narėms.
„Yra Rusijos šaudymo sau į koją elementas, – šią padėtį per susitikimą su Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetu pakomentavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. – Pajamos ir ištekliai, kuriuos ji galėtų gauti iš šio pardavimo, nebebus gaunami“.
08:25 | JK: Rusijos laimikiai Donbase „brangiai kainuoja“
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje nurodė, kad Rusijos laimėjimai Donbase jos pajėgoms „brangiai kainavo“.
„Mūšis dėl Donbaso išlieka pagrindiniu Rusijos strateginiu akcentu, siekiant užsibrėžto tikslo – užtikrinti Donecko ir Luhansko sričių kontrolę.
Šiose srityse kautynės buvo ypač intensyvios aplink Lisičanską ir Severodonecką, bandant veržtis į pietus nuo Iziumo link Sloviansko.
Dėl stipraus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos teritorinis laimėjimas buvo ribotas ir pasiektas didelėmis Rusijos pajėgų sąnaudomis“, – rašoma naujausioje žvalgybos ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 29 April 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 29, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/94lb8T09GX
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/Shgw19Ejz0
07:44 | Donecke liepsnoja naftos bazė
Penktadienio rytą rusų okupuotame Donecke dega naftos bazė, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Naftos bazė yra miesto Kirovskio rajone.
07:23 | Kare Ukrainoje žuvo JAV karys
Pranešama, kad 22 metų buvęs JAV jūrų pėstininkas ir Amerikos pilietis Willy Josephas Cancelas žuvo kariaudamas kartu su Ukrainos pajėgomis Ukrainoje, CNN pranešė jo šeimos nariai.
W. J. Cancelas dirbo privačioje karinėje samdinių įmonėje, kai pirmadienį buvo nužudytas, sakė jo motina Rebecca Cabrera. Ukrainoje jis buvo nuo kovo 12 ar 13 dienos, o žuvo balandžio 25-ąją.
Kol kas vyro kūnas nėra rastas.
07:12 | Raketa praskriejo tiesiai virš atominės elektrinės
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia tirianti pranešimą, kad Rusijos paleista raketa skrido tiesiai virš atominės elektrinės, ir pridūrė, kad tai būtų „labai rimta“, jei tai tiesa.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad Kyjivas ketvirtadienį oficialiai pranešė agentūrai, kad balandžio 16 d. raketa praskriejo virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės. Objektas yra netoli Južnoukrainsko miesto, maždaug 350 km į pietus nuo Kijevo.
TATENA nagrinėja šį klausimą, kuris, jei pasitvirtintų, būtų itin rimtas.
„Jei tokia raketa būtų nukrypusi, ji būtų turėjusi rimtą poveikį fiziniam AE vientisumui ir sukelti branduolinę avariją“, – sakoma R. Grossi pranešime.
#Ukraine’s regulator formally informed IAEA today that on 16 April on-site video surveillance recorded the flight of a missile flying directly over the South Ukraine Nuclear Power Plant. "If confirmed, this event is extremely serious," @RafaelMGrossi said. https://t.co/2zMPRqWDWf pic.twitter.com/4MbJZpmi3T
— IAEA - International Atomic Energy Agency (@iaeaorg) April 28, 2022
06:40 | Kyjivas atliko naują apsikeitimą belaisviais su Rusija
Kyjivas ketvirtadienį nurodė, kad 45 Ukrainos kariai ir civiliai, patekę į Rusijos pajėgų rankas, buvo paleisti per naują apsikeitimą belaisviais, bet nepranešė, kiek buvo paleista rusų.
„Įvyko naujas apsikeitimas belaisviais. Šiandien 45 mūsų vyrai buvo paleisti iš Rusijos nelaisvės“, – per platformą „Telegram“ paskelbė premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.
Tarp paleistųjų yra 13 karininkų ir 20 karių, taip pat 12 civilių, nurodė vicepremjerė.
Maskva šio apsikeitimo fakto kol kas nepatvirtino, taip pat nepranešė, kiek buvo sugrąžinta į nelaisvę patekusių Rusijos piliečių.
Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą pradžios Kyjivas ir Maskva surengė jau ne vieną apsikeitimą belaisviais.
Praeitą savaitę buvo paleista 19 ukrainiečių, o keliomis dienomis anksčiau įvyko apsikeitimas, susijęs su 76 žmonėmis, nurodė Kyjivas.
06:28 | Raketos smogė šalia viešbučio, kuriame viešėjo JT vadovas
Pasak Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovo spaudai, viena rusų paleistų raketų smogė netoli viešbučio, kuriame viešėjo A. Guterresas.
Raketa atskriejo praėjus vos valandai po to, kai A. Guterresas surengė spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
A. Guterresas ir jo komanda yra saugūs, sakė jo atstovas Stéphane‘as Dujarricas televizijai CBS News. Jis pridūrė, kad JT delegacija susitiko su ministru pirmininku jo kabinete ir tuo metu nebuvo viešbutyje.
„Šiandien esu Kyjive. Kyjive sprogo dvi raketos. Buvau šokiruotas, kai buvau informuotas, kad mieste, kuriame esu, sprogo dvi raketos, – per savo vizitą BBC News sakė Guterresas. – Taigi tai yra dramatiškas karas, ir būtinai turime rasti šio karo sprendimą“.
Video of the consequences of today's missile strike in the Shevchenko district of #Kyiv.
— NEXTA (@nexta_tv) April 28, 2022
According to preliminary information, ten people were injured and five rescued. Search and rescue work continues. pic.twitter.com/vmCAZzd9M3
06:02 | Dešimt buvo sužeisti per raketų ataką Kyjive
Pranešama, kad viena raketa pataikė į apatinius 25 aukštų gyvenamojo namo aukštus ir sužeidė mažiausiai 10 žmonių, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Kijevo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sprogimai nugriaudėjo centriniame Ševčenkos rajone, kol kas trys žmonės buvo paguldyti į ligoninę.
Valstybinė pagalbos tarnyba pranešė, kad vienas sprogimas, kuris, kaip manoma, įvyko apie 20.13 val., iš dalies sunaikino 25 aukštų gyvenamąjį namą sostinės Ševčenkos rajone.
„Dėl priešo apšaudymo 25 aukštų gyvenamajame name kilo gaisras, iš dalies sunaikintas pirmas ir antras aukštai“, – „Telegram“ pranešė agentūra.
У #Києві внаслідок ворожого обстрілу частково зруйновано житловий будинок. Рятувальники ліквідували пожежуhttps://t.co/U2iETPT7xv pic.twitter.com/k59EwzpoEo
— DSNS.GOV.UA (@SESU_UA) April 28, 2022
Maždaug po valandos greitosios pagalbos tarnybos sugebėjo užgesinti gaisrą, tebevyksta paieškos ir gelbėjimo darbai.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► JAV prezidentas Joe Bidenas prašys Kongreso išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją, įskaitant 20 mlrd. dolerių (per 19 mlrd. eurų) karinės pagalbos, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
► Baltieji rūmai ketvirtadienį pasiūlė naudoti konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą kompensuoti Ukrainai nuostolius, patirtus dėl Maskvos karinės invazijos.
► Kyjivas ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos puolimas Ukrainos rytuose įsibėgėjo ir kad intensyviai apšaudomi keli miestai, o rusų pajėgos bando apsupti ukrainiečių pajėgas.
► Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai kelia grėsmę Europos saugumui.
► Vokietijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už sunkiosios ginkluotės siuntimą Ukrainai, priimdamas simbolinį sprendimą, atspindintį pasikeitusią vyriausybės poziciją šiuo klausimu.
► Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį viešėjo Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
► Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį pareiškė, kad Kijevo laukia „nepaprastai sunkios savaitės“, ir perspėjo dėl smarkaus „naikinimo“ per Rusijos puolimą šalies rytuose.
