Karas Ukrainoje. „Jie atidarė Pandoros skrynią“: Putinas vėl grūmoja Ukrainai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Kyjivui griežtu atsaku į didelio masto Ukrainos smūgių kampaniją naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos centrams Rusijoje. Tai jis pareiškė šeštadienį paskelbtame interviu Rusijos valstybinei televizijai.

Pirmajame interviu Maskvos valstybinei televizijai nuo tada, kai prieš kelias savaites prasidėjo šie smūgiai, V. Putinas pareiškė, kad atakuodama Rusijos ekonomiką Ukraina atidarė „Pandoros skrynią“ ir „išleido džiną iš butelio“.

„Atsakomųjų priemonių ilgai laukti nereikės. Jūs jų sulauksite“, – tiesiogiai į Kyjivą kreipėsi Rusijos prezidentas.

Rusijos ultranacionalistų sluoksniai pastaruoju metu ragino V. Putiną laikytis griežtesnės pozicijos Ukrainos atžvilgiu. 

Jis pareiškė, kad Rusijos kariuomenės operacijos taps „gerokai labiau pastebimos ir destruktyvios“. V. Putinas tvirtino, esą Ukraina pati išprovokavo tokį atsaką, nors karą prieš kaimyninę šalį prieš ketverius su puse metų pradėjo jis pats.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija vis dažniau atakuoja Ukrainą balistinėmis raketomis, žinodama, kad šaliai liko nedaug perimančiųjų raketų, jog galėtų apsiginti.

V. Putinas šiuos smūgius, per kuriuos žuvo daugiau civilių nei bet kuriuo kitu metu per ilgą laikotarpį, pavadino „tinkamais ir veiksmingais“. Jis tvirtino, kad jie padėjo Rusijos kariams fronte vykdyti savo užduotis.

Pripažino žalą Rusijai, žadėjo smogti Ukrainos ekonomikai

Rusijos prezidentas pareiškė, esą Vakarų remiamai Ukrainai nepavyko įgyvendinti 40 dienų trukmės plano sunaikinti Rusijos ekonomiką. Pasak jo, Kyjivui taip pat esą nepavyko palaužti Rusijos gyventojų vienybės. 

Šiame interviu V. Putinas dar kartą pripažino, kad buvo padaryta žalos, tačiau ji esą nesuteikė Kyjivui jokio pranašumo mūšio lauke.

„Rusija dabar taikysis į pažeidžiamiausius Ukrainos ekonomikos sektorius, kurie jau ir taip yra ties žlugimo riba“, – aiškino V. Putinas. 

Pasak jo, Kyjivas yra priklausomas nuo žemės ūkio produkcijos eksporto, kuris užtikrina dideles biudžeto pajamas.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. V. Putinas teigė, kad po gero derliaus Rusija turi didelį eksporto potencialą ir tieks produkciją pasaulinei rinkai.

Interviu Pavelui Zarubinui, laikomam vienu V. Putinui artimiausių žiniasklaidos atstovų, Rusijos prezidentas teigė, esą Ukraina neseniai pateikė „egzotiškų pasiūlymų“ dėl taikos susitarimo. Kremliaus galva šias per tarpininkus perduotas idėjas esą atmetė, tačiau išsamiau jų nekomentavo.

Pasak V. Putino, šiais pasiūlymais neva buvo mėginama išvengti „katastrofiškos įvykių raidos“ Ukrainai. Jis pakartojo savo teiginį, esą dialogas dėl taikos susitarimo įmanomas tik atsižvelgiant į „faktinę padėtį“ fronte.

ELTA primena, kad Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius, liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pašoko iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių, praėjusią savaitę pranešė Jungtinės Tautos (JT). Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia abiejų šalių karių.

Šiais metais ukrainiečiai suintensyvino atakas prieš Rusiją – ilgojo nuotolio raketomis ir dronų spiečiais vis dažniau smogiama karinės pramonės ir energetikos objektams.

Ukraina taip pat atakuoja milžiniškus didžiausios Rusijos internetinės prekybos bendrovės „Wildberries“ sandėlius, kuriuose jau sudegė prekių už milijardus eurų. Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tokiais smūgiais karo padariniai vis labiau juntami ir pačioje Rusijoje.

Manoma, kad Ukrainos ilgojo nuotolio dronų smūgių strategijos tikslas – mažinti Maskvos pajamas, kuriomis finansuojamas karas, ir priversti Rusijos gyventojus pajusti invazijos padarinius.

Nepriklausomos konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenimis, liepą Ukraina surengė tris kartus daugiau tokių smūgių nei sausį.