Naujienų agentūra „Reuters“ penktadienį, remdamasi keliais anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad JAV paprašė Baltijos šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusiją ir viešuose pareiškimuose mažiau akcentuoti Rusijos keliamą grėsmę.
Zelenskis ir Erdoganas aptarė galimybę taikos derybas surengti Turkijoje
Per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė galimybę surengti taikos derybas Turkijoje, pranešė Ukrainos prezidentas.
Volodymyras Zelenskis tai pareiškė per spaudos konferenciją Stambule, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiuo metu ruošiamės lapkričio pirmojoje pusėje surengti trišales derybas, kuriose dalyvautų Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija. Prezidentas Erdoganas ir aš aptarėme tokio formato perspektyvas bei kitas galimybes, įskaitant Turkijos, Europos ir visų mūsų partnerių įtraukimą, taip pat galimybę surengti susitikimą čia, Turkijoje. Norint pasiekti taiką, reikia priimti ryžtingus sprendimus. Rusijai visais lygmenimis turi būti siunčiami signalai, kad taikai nėra alternatyvos ir kad parama Ukrainai bus tęsiama“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad sėkminga humanitarinė operacija Oleškuose parodė, jog įtampos mažinimo priemonės yra įmanomos, „kai pati Rusija atsiduria tokioje padėtyje, kai ji privalo imtis būtinų veiksmų“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Volodymyras Zelenskis vakar sakė, kad Ukraina tikisi, jog Jungtinės Valstijos nustatys trišalių derybų Abu Dabyje datą, ir jis tikisi, kad jos įvyks iki lapkričio 10 d.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 28 d. pareiškė, kad netrukus turėtų įvykti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas.
Po atakų Juodojoje jūroje Recepas Tayyipas Erdoganas ragina Rusiją ir Ukrainą elgtis atsakingai
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad išpuoliai prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje yra nepriimtini, ir paragino Rusiją bei Ukrainą elgtis atsakingai.
Turkija palaiko ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, bet atakos prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje kelia jos pasipiktinimą.
„Akivaizdu, kad atakos prieš civilinius laivus ir veiksmai, kurie dar labiau didina įtampą Juodojoje jūroje, niekam nenaudingi“, – spaudos konferencijoje Stambule su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė R. T. Erdoganas.
„Jokiomis aplinkybėmis negalime toleruoti šių išpuolių, nepriklausomai nuo to, kas juos vykdo ir kokie pasiteisinimai pateikiami. Kviečiame visas šalis šiuo klausimu elgtis atsakingai“, – pabrėžė jis.
Ankara išsiuntė pasiūlymą Rusijai ir Ukrainai nutraukti atakas prieš civilinius laivus, tačiau nurodo, kad veiksmų taip ir nesiimta.
„Tęsime derybas su suinteresuotomis šalimis, siekdami atkurti laivybos saugumą Juodojoje jūroje“, – kalbėjo Turkijos lyderis.
„Tikiu, kad susitarimas šiuo klausimu taip pat suteiktų naują impulsą pastangoms užtikrinti tvarią taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Turkijoje taip pat vyko keli Rusijos ir Ukrainos derybų raundai, kuriais siekta ilgalaikių paliaubų ir taikos susitarimo.
Trečiadienį telefonu kalbėdamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi remti pastangas atgaivinti diplomatinį procesą tarp Ukrainos bei Rusijos ir derybomis užbaigti karą, pranešė Turkijos vadovo biuras.
Estijos premjeras Kristenas Michalas žada netylėti dėl Rusijos
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas transliuotojui ERR pareiškė, kad Rusija žudo moteris ir vaikus, todėl jis nevaržys savęs kalbėdamas apie Rusijos grėsmę.
Naujienų agentūra „Reuters“ penktadienį, remdamasi keliais anoniminiais šaltiniais, pranešė, kad JAV paprašė Baltijos šalių sušvelninti savo retoriką apie Rusiją ir viešuose pareiškimuose mažiau akcentuoti Rusijos keliamą grėsmę.
K. Michalas teigė, kad tokių prašymų nėra gavęs.
„Tiesiogiai man jokių panašių nusiskundimų nebuvo. Praėjusį kartą su (JAV prezidentu Donaldu) Trumpu buvome kartu vasarą, NATO viršūnių susitikime Ankaroje, ir amerikiečiai greičiau siuntė žinią, kad Europos šalys turi rimtai vertinti savo pačių gynybą nuo Rusijos grėsmės ir skirti daugiau lėšų gynybai, o Estija tai tikrai daro. Esame gana stiprūs saugumo rėmėjai ir JAV partneriai saugumo srityje“, – penktadienį ERR sakė jis.
Estija ir toliau didins informuotumą apie Rusijos agresiją ir jos nusikaltimus Ukrainoje, pabrėžė premjeras.
„Dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą įspėjome apie Rusijos diktatoriaus (Vladimiro) Putino planus ir norus. Taip darėme ir toliau, ir aš darysiu tą patį. Neplanuoju susilaikyti, nes pataikavimas diktatoriams ar tylėjimas tikrai nėra išeitis. Priešingai, turime tęsti spaudimą ir remti Ukrainą – tai vienintelis būdas priversti Putiną pakeisti savo tikslus“, – kalbėjo K. Michalas.
Zelenskis: po Rusijos smūgių Dnipropetrovsko ir Kyjivo srityse be elektros liko beveik 300 tūkst. namų ūkių
Spalio 30 d. dėl Rusijos smūgių į energetikos objektus kilo rimtų elektros tiekimo sutrikimų keliuose Ukrainos regionuose, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Praėjusią naktį Rusijos „Shahed‘ai“ smogė į termofikacinę elektrinę Kyjive. Dnipropetrovsko regione per vieną naktį buvo atakuotos keturios elektros pastotės. Anksti ryte Rusijos dronas smogė į termofikacinę elektrinę Šostkoje. (...) Dėl šių Rusijos smūgių mūsų regionuose susidarė sudėtinga elektros tiekimo padėtis“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, Dnipre ir Dnipropetrovsko srityje elektros vis dar neturi apie 200 tūkst. namų ūkių. Kyjivo srityje be elektros liko daugiau kaip 80 tūkst. namų ūkių. Remonto brigados šalina smūgių padarinius ir daro viską, kad elektros tiekimas būtų atkurtas.
Be to, per pastarąją parą buvo atakuota geležinkelių infrastruktūra Dnipre ir Charkive. Rusija taip pat atakavo dujų skirstymo objektą Dnipropetrovsko srityje.
„Pasaulis mato, kad Rusija kasdien sąmoningai atakuoja civilinę infrastruktūrą. Visi, kurie nenori, kad ši Rusijos eskalacija plistų toliau į Europą, turi padėti Ukrainai. Reikia ryžtingų veiksmų, kurie iš tiesų padėtų siekti taikos, – sankcijų agresorei ir naujų paramos Ukrainai paketų“, – teigė V. Zelenskis.
Ukraina raketomis ir dronais smogė Rusijos raketų kuro gamyklai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad šalies gynybos pajėgos praėjusią naktį raketomis „Neptun“ ir dronais smogė gamyklai „Kamenskij“ Šachtų Kamenske Rusijos Rostovo srityje.
Pranešimą cituoja portalas „Ukrainska pravda“.
Generalinio štabo teigimu, suduodant smūgį dalyvavo dronų daliniai bei Raketų ir artilerijos pajėgos, kurios panaudojo Ukrainos karinio jūrų laivyno pakrančių raketų sistemas „Neptun“.
Patvirtinta, kad gamykloje kilo gaisras pagamintos produkcijos sandėlyje ir kad buvo apgadinti keturi gamybos cechai.
Ši gamykla gamina kietąjį raketų kurą, skirtą salvinės raketų ugnies sistemoms „Uragan“, „Smerč“ ir „Tornado-S“, taip pat kitų raketų sistemoms bei iš oro paleidžiamiems ginklams.
Ukrainiečių pajėgos taip pat smogė keturiems rusų karinės logistikos sandėliams netoli Charcyzko ir Dokučajevsko Donecko srityje, Novovasylivkos Zaporižios srityje bei Novoaidaro Luhansko srityje.
Be to, praėjusią naktį dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Ufoje, Rusijos Baškirijos respublikoje. „Bašneft-Novoil“ naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras.
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Sumų sritį, žuvo žmogus, dar 12 sužeista
Per pastarąją parą per Rusijos atakas Ukrainos Sumų srityje žuvo 43 m. moteris, o dar 12 žmonių buvo sužeista, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio regiono policija.
Pranešime teigiama, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos apšaudė 20 srities gyvenviečių. Iš viso užfiksuoti 56 smūgiai. Vienas žmogus žuvo, o dar 12 buvo sužeista.
Šostkos bendruomenėje per Rusijos dronų smūgius žuvo 43 m. moteris. 10 žmonių buvo sužeista.
Sumų bendruomenėje buvo sužeista moteris, kai dronas smogė į namą. Apgadinti privatūs namai, automobilių plovykla ir transporto priemonės.
Krasnopilios bendruomenėje per Rusijos drono ataką buvo sužeista moteris. Apgadintas automobilis.
Seredyna Budos bendruomenėje apgadintos verslo patalpos.
Kallas apkaltino Lavrovą melu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybas dėl Ukrainos konflikto kalbėjo melus, penktadienį sakė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kaltindama Maskvą nepasirengimu taikos deryboms.
„Kalbėjome apie dideles geopolitines krizes, įskaitant Ukrainą, ir galėjome tiesiogiai su Sergejumi Lavrovu tai aptarti“, – Atlantoje JAV Džordžijos valstijoje vykstančio G20 užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė K. Kallas.
„Žinoma, jis išsakė daug melo, daug melagingų naratyvų, kuriuos mes taip pat galėjome atremti“, – pridūrė ji.
S. Lavrovo dalyvavimas dviejų dienų susitikime pakurstė įtampą su Europos atstovais, bet išryškino šiltesnius JAV ir Rusijos ryšius.
Susitikimas vyksta prieš lapkritį numatomas naujas derybas tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono, tačiau K. Kallas teigė, kad Rusija neatrodo pasirengusi žengti į priekį taikos derybose.
„Net jei jie tai būtų pasakę žodžiais, jų darbai rodo ką kita, – sakė ji. – Liepa, rugpjūtis ir rugsėjis buvo patys mirtingiausi mėnesiai Ukrainos civiliams.“
„Savo darbais jie turėtų parodyti, kad yra pasirengę derėtis, tačiau akivaizdu, kad taip nėra“, – pridūrė ji.
K. Kallas taip pat paragino toliau daryti spaudimą Maskvai, ypač siekiant užtikrinti paliaubas Juodojoje jūroje.
„Nesiunčiame aiškių žinučių“
Anksčiau penktadienį buvo atšaukta tradicinė bendra G20 ministrų nuotrauka. Vienas diplomatinis šaltinis AFP teigė, kad kai kurie Europos pareigūnai atsisakė pasirodyti šalia S. Lavrovo.
Paklausta apie atšaukimą, K. Kallas atsakė, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Europos pareigūnai susitarė nenormalizuoti jų dalyvavimo tarptautinėse platformose.
„Mes nepakeitėme savo politikos“, – sakė ji.
Vieno JAV pareigūno teigimu, nuotrauka buvo atšaukta nenorint, kad „formali galimybė nusifotografuoti taptų diplomatiniu trikdžiu“.
K. Kallas apgailestavo, kad „šiuo metu mes nesiunčiame labai aiškių žinučių“.
„Mums labai aišku, kad spaudimas turėtų būti daromas agresoriui, kad jis sustabdytų šį karą“, – apie konfliktą Ukrainoje kalbėjo ji.
Penktadienį Jungtinėse Valstijose prasidėjus G20 užsienio reikalų ministrų deryboms, Rusija nerodė jokių ženklų, kad švelnintų savo poziciją Kyjivo atžvilgiu, o karai Ukrainoje ir Irane didina nesutarimus tarp šio didžiulio forumo narių.
S. Lavrovas spaudos konferencijoje kritikavo europiečius dėl jų „arogantiško boikoto“ ir gyrė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos norą bendradarbiauti su Maskva.
Pasiekimų nesitikima
Likus vos kelioms dienoms iki JAV kadencijos vidurio rinkimų Atlantoje vykstantis susitikimas parengia sąlygas gruodį įvyksiančiam G20 aukščiausiojo lygio susitikimui D. Trumpo kurorte Majamyje.
Tačiau susitikimas taip pat vyksta tuo metu, kai pasaulinės energijos kainos smarkiai išaugo po JAV ir Izraelio vasarį pradėtų smūgių Iranui. Reaguodamas į tai, Teheranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį – svarbų naftos ir dujų tranzito kelią.
Nors JAV siekia sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą, prekybos disbalansą ir tiekimo grandinių iššūkius, apimančius tokias sritis kaip energetika ir svarbiausios naudingosios iškasenos, nemanoma, kad pavyks pasiekti daug laimėjimų.
Planuojama, kad dviejų dienų derybos šeštadienį baigsis ne galutine deklaracija, o Jungtinių Valstijų parengta pirmininko santrauka.
G20 susitikimo kuluaruose JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) trumpai pasikalbėjo su S. Lavrovu, o šis teigė, kad tai buvo „padorus pokalbis“.
Iš karo nualintų Oleškų vykstantys civiliai pasiekė Baltarusiją
Vykdant didelę gelbėjimo operaciją per reikšmingiausias paliaubas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, iš Rusijos okupuotų Oleškų Ukrainoje evakuoti asmenys šeštadienį atvyko į Baltarusiją.
Prie Dniepro upės esančių Oleškų civiliai ilgą kelionę iš karo nualinto regiono autobusų vilkstinėmis pradėjo penktadienį. Paliaubos pietiniame Ukrainos Chersono regione prasidėjo antradienį 3 val. ir, tikimasi, tęsis iki sekmadienio vakaro.
Maždaug 2 tūkst. likusių gyventojų buvo pasiūlyta rinktis: vykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, į Rusijos kontroliuojamą teritoriją arba likti mieste su papildytomis maisto ir vaistų atsargomis.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad tie, kas pasirinko iš Oleškų keliauti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, buvo pervežti į Rusijos miestą Anapą ir sėdo į lėktuvus skristi į Baltarusijos miestą Gomelį. Ministerijos teigimu, juos lydėjo Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Gomelyje grupę pasitiko gelbėtojai, medikų brigados ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Ukrainos įstatymų leidėjas Davydas Arachamija sakė, kad keturi lėktuvai su į Ukrainą vykstančiais evakuotaisiais nusileido Baltarusijoje ir kad keleiviai į Ukrainos teritoriją atvyks „per kelias valandas“.
Rusijos ombudsmenė ir pagrindinė misijos atstovė Jana Lantratova teigė, kad autobusais taip pat buvo vežami Oleškų gyventojai, norintys gyventi Rusijoje.
Rusija ir Ukraina nenurodė, kiek žmonių nusprendė palikti miestą, tačiau JAV pirmoji ponia Melania Trump, kuri, pasak Baltųjų rūmų, padėjo susitarti dėl šių vietinių paliaubų, penktadienį socialiniuose tinkluose paskelbė, kad humanitarinė vilkstinė galėjo saugiai evakuoti daugiau nei 750 žmonių.
Abiejų šalių pareigūnai bendradarbiavo įgyvendindami retas bendras humanitarines pastangas ir suteikdami trumpą atokvėpį niūriame sekinamajame kare.
Popiežius Leonas XIV – pirmasis pontifikas amerikietis – taip pat ragino Rusijos ir Ukrainos lyderius leisti pristatyti pagalbą ir evakuoti civilius.
Lavrovas teigia „neblogai“ pasikalbėjęs su Rubio
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Jungtinėse Valstijose vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo kuluaruose „neblogai“ pasikalbėjo su savo kolega iš JAV Marco Rubio.
„Taip, pasikalbėjome neblogai, nors ir trumpai, nes dėl suprantamų priežasčių jis, kaip šeimininkas, turi daug pareigų“, – po susitikimo su valstybės sekretoriumi žurnalistams sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovo dalyvavimas dviejų dienų trukmės susitikime Atlantoje (Džordžijos valstija) sukėlė įtampą tarp Europos šalių, tačiau kartu išryškino šiltėjančius JAV ir Rusijos santykius.
Ministras penktadienį teigė, kad vertina prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją, ir pavadino Jungtines Valstijas kol kas vienintele Vakarų šalimi, pripažinusia Rusijos konflikto su Ukraina „pagrindines priežastis“.
Jis gyrė Vašingtono pasirengimą palaikyti dialogą su Maskva, tačiau sukritikavo europiečius dėl jų „arogantiško boikoto“.
Po to, kai 2022 m. prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, daugelis Vakarų valstybių atsiribojo nuo Maskvos, o pačiam S. Lavrovui ir toliau taikomos tarptautinės sankcijos.
Penktadienio rytą buvo atšaukti planai padaryti tradicinę bendrą G20 ministrų nuotrauką, nes kai kurie Europos pareigūnai nesutiko fotografuotis kartu su S. Lavrovu, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatinis šaltinis.
Penktadienį nuskambėję S. Lavrovo komentarai taip pat pasirodė prieš kitą mėnesį numatytą naują Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono derybų raundą.
Jis žurnalistams tvirtino, kad derybos Abu Dabyje „įvyks“.
Tačiau jis sukritikavo Ukrainą ir pareiškė, kad jos pastangos gauti daugiau tolimojo nuotolio raketų nekuria „palankios“ atmosferos deryboms.
Artėjantį susitikimą gali dar labiau apsunkinti tai, kad JAV Valstybės departamentas penktadienio popietę paskelbė, jog uždegė žalią šviesą 500 „Patriot“ raketų pardavimui Ukrainai.
S. Lavrovas taip pat nurodė, kad „pasipiktinimą kelianti europiečių veikla“ trukdo įgyvendinti ankstesnius JAV pasiūlymus karui Ukrainoje užbaigti, kuriems pritarė Rusija.
Žiniasklaida: Kaliningrado srityje sutriko elektros tiekimas, pranešama apie sprogimus Rusijos Ufoje
Rusijos Kaliningrado srityje praėjusią naktį smarkiai sutriko elektros tiekimas, o pramoniniame Baškirijos Ufos rajone po įspėjimų apie galimas Ukrainos dronų atakas pasigirdo sprogimų.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos žiniasklaidos teigimu, Kaliningrado ir kelių aplinkinių miestų gyventojai pranešė, kad apie vidurnaktį dingo elektra.
Elektros tiekimas sutriko keliuose Kaliningrado (Karaliaučiaus) rajonuose, taip pat Gurjevske (Noihauzene), Svetlogorske (Rūsiuose), Pionerskyje (Naujuosiuose Kuršiuose), Jantarne (Palvininkuose), Gvardeiske (Tepliavoje), Bagrationovske (Ylavoje) ir kitur. Taip pat pranešta apie mobiliojo interneto paslaugų sutrikimus.
Vėliau regiono institucijos paaiškino, kad elektra dingo suveikus avarinės apsaugos sistemai Kaliningrado 2-ojoje termofikacinėje elektrinėje (TE-2) ir dėl to išsijungus daliai įrangos.
Atskirai platformos „Telegram“ stebėsenos kanalas „Exilenova+“ pranešė apie sprogimus Rusijos Baškirijos regiono sostinės Ufos pramoniniame rajone ir teigė, kad Rusijos oro gynyba veikė dėl galimos dronų atakos.
Anksčiau šeštadienį Baškirijos institucijos visoje respublikoje paskelbė dronų grėsmę ir įvedė laikinus skrydžių apribojimus Ufos oro uoste, pranešė Rusijos žiniasklaida.
„The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų.
Tuo tarpu Rusijos Permės krašto institucijos šeštadienio rytą įvedė oro erdvės apribojimus, todėl sutriko Permės oro uosto darbas. Oro erdvės apribojimų priežastis neaiški.
Patvirtinto ryšio tarp incidentų Kaliningrado srityje, Ufoje ir Permėje nėra.
Po žinios iš JAV – Zelenskio reakcija
JAV Valstybės departamentas pranešė, kad Donaldo Trumpo administracija penktadienį uždegė žalią šviesą 500 raketų „Patriot“ pardavimui Ukrainai, bet ukrainiečių prezidentas įspėjo, kad pristatymas gali užtrukti kelerius metus.
Šis patvirtinimas, kuris bus perduotas Kongresui peržiūrėti, gautas po kelias savaites trukusių Ukrainos pareigūnų skundų, kad šalies gaudomųjų raketų atsargos senka.
„Siūlomas pardavimas pagerins Ukrainos galimybes atremti dabartines ir būsimas grėsmes, tobulinant jos integruotus oro ir raketinės gynybos pajėgumus“, – sakoma departamento pranešime.
Jame nenurodyta, kada ginklai galėtų būti pristatyti Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai penktadienį socialinio tinklo „X“ įraše teigė, kad „pristatymai gali prasidėti TIK PO KELERIŲ METŲ“.
„Prašome savo partnerių amerikiečių rasti sprendimą tam laikui, kai kyla realus pavojus ir yra realus poreikis naudoti PAC-3 gaudytuvus“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas pasiūlė, kad JAV ir Europos sąjungininkai galėtų perduoti jo šaliai dabar sukauptas raketas, o vėliau vėl papildytų savo atsargas šiuo nauju pirkiniu.
Raketos „Patriot“ yra vieni svarbiausių ginklų, kuriuos Ukraina turi Rusijos dronams ir raketoms perimti.
„Šis siūlomas pardavimas parems Jungtinių Valstijų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, pagerindamas partnerės, kuri yra politinio ir ekonominio stabilumo Europoje jėga, saugumą“, – nurodė Valstybės departamentas.
Įtampa tarp JAV ir Ukrainos išaugo anksčiau šį mėnesį, po to, kai Vašingtonas sudarė dyzelino sandorį su Rusija. Ukraina taip pat pareiškė, kad JAV lėtina jos prieigą prie palydovinio interneto paslaugų ir sustabdė dalijimąsi tam tikra žvalgybos informacija.
Įtampa atslūgo po to, kai spalio 20 dieną V. Zelenskis Osle surengė derybas su JAV pasiuntiniais.
Valstybės departamentas teigė, kad už parduodamus ginklus sumokės Ukrainos sąjungininkės ir kad JAV lėšų tam nereikės.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 670 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 31 d. pasiekė apie 1 588 170 karių, įskaitant 1 670 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusija neteko 12 450 tankų, 25 620 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 51 739 artilerijos sistemų (+19), 2 247 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 730 oro gynybos sistemų (+2), 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 045 antžeminių robotizuotų sistemų (+6), 590 661 drono (+1 663), 5 140 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 168 480 automobilių ir degalų cisternų (+206) bei 4 860 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainos oro gynyba numušė 105 iš 134 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 105 iš 134 dronų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į šalį nuo spalio 30 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Nuo penktadienio, spalio 30 d., 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 134 smogiamaisiais dronais, įskaitant „Shahed“ dronus (72 iš jų – reaktyviniai), „Gerbera“ dronus ir „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius. Jie buvo paleisti iš Oriolo, Kursko, Šatalovo ir Milerovo krypčių Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki šeštadienio, spalio 31 d., 8.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 105 dronus. Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų smogiamieji dronai, kovinės operacijos tęsiamos.
Rusų dronų smūgiai fiksuoti 20-yje vietų, o numuštų taikinių nuolaužos krito 10-yje vietų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Rusijos okupuotų Oleškų evakuoti gyventojai atvyko į Ukrainą
Ilgus metus trunkančio karo nualinto, Rusijos okupuoto Oleškų miesto gyventojai šeštadienį pradeda atvykti į Ukrainą.
Jie evakuojami per Baltarusiją, pasinaudojus retomis paliaubomis, kurioms tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip gyventojai, kurių kai kurie buvo apsigaubę Ukrainos vėliavomis, išlipa iš autobusų ir su ašaromis akyse apsikabina artimuosius.
Dėl saugumo naujienų agentūra AFP negali atskleisti evakuotųjų buvimo vietos.
Anksčiau šeštadienį, vykdant didelę gelbėjimo operaciją per reikšmingiausias paliaubas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, iš Rusijos okupuotų Oleškų Ukrainoje evakuoti asmenys atvyko į Baltarusiją.
Prie Dniepro upės esančių Oleškų civiliai ilgą kelionę iš karo nualinto regiono autobusų vilkstinėmis pradėjo penktadienį. Paliaubos pietiniame Ukrainos Chersono regione prasidėjo antradienį 3 val. ir, tikimasi, tęsis iki sekmadienio vakaro.
Maždaug 2 tūkst. likusių gyventojų buvo pasiūlyta rinktis: vykti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, į Rusijos kontroliuojamą teritoriją arba likti mieste su papildytomis maisto ir vaistų atsargomis.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad tie, kas pasirinko iš Oleškų keliauti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, buvo pervežti į Rusijos miestą Anapą ir sėdo į lėktuvus skristi į Baltarusijos miestą Gomelį.
Gomelyje grupę pasitiko gelbėtojai, medikų brigados ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.