Ukrainos oro gynyba per naktį numušė 80 iš 117 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 80 dronų, Rusijos pajėgų paleistų į Ukrainą naktį į penktadienį. Smūgiai suduoti 24 vietose, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Kariuomenės duomenimis, nuo ketvirtadienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 117 kovinių bepiločių orlaivių, 63 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais.
Rusija paleido dronus „Shahed“, „Gerbera“ ir imitacinius „Parodija“ tipo bepiločius orlaivius iš Oriolo, Kursko, Milerovo, Šatalovo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki 7.30 val. oro gynyba numušė arba neutralizavo 80 priešo bepiločių orlaivių, tarp jų – 39 reaktyvinius dronus „Shahed“, taip pat „Gerbera“ ir kitų tipų dronus.
Priešas sudavė smūgius 24 vietose, numuštų dronų nuolaužos nukrito dešimtyje vietų.
Norvegija prisijungė prie Suomijos blokuojant vizas Rusijos sportininkams
Norvegija ketvirtadienį pranešė neleisianti profesionaliems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis jos teritorijoje.
Kiek anksčiau tokį draudimą paskelbė ir suomiai.
Norvegijos vyriausybė savo pranešime pažymėjo, kad šalyje jau galioja griežtos vizų taisyklės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Tačiau neseniai „tarptautinių sporto federacijų įvesti sušvelninimai“ reiškė, kad varžytis čia galėtų atvykti daugiau sportininkų ir aptarnaujančio personalo iš šių dviejų šalių.
Norvegija ruošiasi gruodį Trondheimo mieste surengti slidinėjimo kroso pasaulio taurės varžybas.
Vis dėlto Oslo sprendimas reiškia, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams gali būti neleista varžytis, nors jiems ir uždegta žalia šviesa Tarptautinėje slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijoje (FIS).
Tuo metu Suomija rengiasi 2027 metų kovą Tamperės mieste priimti Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatą, o Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) pareiškime nurodė, kad analizuoja jos sprendimo pasekmes.
Suomijos vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo sugriežtino apribojimus rusams, besikreipiantiems dėl trumpalaikių darbo vizų, įskaitant profesionalųjį sportą.
Pagal naujuosius apribojimus „Rusijos piliečiams su Šengeno viza bus leidžiama dirbti tik atliekant užduotis, kurios yra būtinos Suomijos nacionaliniams interesams“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Šengeno vizos leidžia keliauti po 29 Europos šalis, prisijungusias prie šios sistemos.
Rusijos sportininkams, įskaitant besivaržančius su neutralia vėliava, bus užkirstas kelias gauti vizas į šią Šiaurės šalį.
„Kol tęsiasi Rusijos agresijos karas, Rusijos sportininkams Suomijoje nėra ką veikti“, – pareiškime sakė užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Jų atvykimas į šalį keltų grėsmę Suomijos tarptautiniams santykiams“, – teigė ji.
„Propagandos įrankis“
Naujosios taisyklės Suomijoje, turinčioje 1 340 km ilgio sieną su Rusija, turėtų įsigalioti lapkričio 16 dieną.
„Šio pakeitimo tikslas – užkirsti kelią atvykimams, kuriuos Rusija galėtų panaudoti skleisti savo karą palaikančias žinutes“, – žurnalistams sakė E. Valtonen.
Ji pridūrė, kad Rusija naudojasi „sportu kaip propagandos įrankiu“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino Suomijos žingsnį ir platformoje „X“ paragino kitas Europos šalis „panaikinti likusias spragas ir sustiprinti koordinuotą spaudimą Rusijai“.
Ledo ritulio sprendimas
ISU teigė mananti, „kad sportininkai neturėtų būti baudžiami už vyriausybių veiksmus pasaulyje, kuriame, deja, vyksta daugybė konfliktų“.
Ji pridūrė laukianti „tolesnių paaiškinimų“ iš Suomijos organizatorių.
Sporto arbitražo teismas (CAS) spalio 30 dieną priėmė nutartį, atvėrusią duris Rusijos ledo ritulio rinktinei kitais metais grįžti į pasaulio čempionatą.
Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF), nušalinusi Rusiją nuo varžybų 2022 metų vasarį prasidėjus Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą, nepritarė CAS sprendimui.
Kelios šalys, įskaitant Suomiją, Daniją, Norvegiją, Švediją ir Čekiją, pareiškė, kad atsisakys žaisti su Rusija pasaulio čempionate Vokietijoje.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijai nebus leista varžytis artėjančiame pasaulio jaunimo ledo ritulio čempionate Albertoje.
Suomijos miestas Turku taip pat paskelbė atsisakysiantis rengti kitą turnyrą 2027–2028 metais, jei jame dalyvaus Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę gyrė Tarptautinį olimpinį komitetą ir CAS už „sprendimų, ginančių Olimpinę chartiją ir jos principus, priėmimą“.
V. Putinas kritikavo šalis, kurios priešinasi Rusijos sugrįžimui į tarptautinį sportą.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 2 590 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 13 d. pasiekė apie 1 618 920 karių, įskaitant 2 590 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusija neteko 12 472 tankų (+1), 25 731 šarvuotosios kovos mašinos (+11), 52 322 artilerijos sistemų (+44), 2 271 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+2), 1 756 oro gynybos sistemų, 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 136 antžeminių robotizuotų sistemų (+6), 607 083 dronų (+1 160), 5 196 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 174 307 automobilių ir degalų cisternų (+469) bei 4 905 specialiosios technikos vienetų (+6).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija pranešė apie keturis žuvusiuosius ir beveik 1 200 per naktį numuštų Ukrainos dronų
Penktadienį Rusija pranešė per naktį numušusi beveik 1 200 Ukrainos dronų. Tai buvo viena didžiausių Kyjivo surengtų dronų atakų. Taip pat pranešta apie mažiausiai keturis žuvusiuosius.
Ataka surengta praėjus dienai po intensyvių diplomatinių pastangų per JAV vadovaujamas derybas, kuriomis siekiama užbaigti penktus metus trunkantį karą.
JAV pasiuntiniai ketvirtadienį Maskvoje kelias valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau išskrido į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per Rusijos smūgius Kramatorske žuvo keturi žmonės, dar šeši sužeisti
Lapkričio 12 d. per Rusijos smūgius Kramatorske, Ukrainos Donecko srityje, žuvo keturi žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kramatorsko miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka, informuoja „Ukrinform“.
„Lapkričio 12 d. įvairiose Kramatorsko vietose užfiksuoti keli priešo smūgiai, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Apšaudyti privatūs namai, daugiabučiai gyvenamieji pastatai ir civilinis automobilis (...) Per vieną dieną Rusijos smūgiai Kramatorske nusinešė keturių žmonių gyvybes. Dar bent šeši žmonės buvo sužeisti“, – rašė miesto karinės administracijos vadovas.
Pasak jo, miestas buvo atakuojamas FPV dronais, be to, į jį smogta keliomis 250 kilogramų aviacinėmis bombomis FAB-250. Apgadinti privatūs namai ir mažiausiai septyni daugiabučiai.
NATO vadovas pasisakė apie karo Ukrainoje pabaigos perspektyvas
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, kol kas neaišku, ar naujausios derybos su Rusija priartino taiką Ukrainoje. Jis tai sakė po JAV pasiuntinių susitikimo Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Labai sunku pasakyti. Žinau tik tai, kad visos susijusios šalys – pirmiausia Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, taip pat europiečiai ir Ukraina – kasdien deda pastangas, kad šis karas būtų užbaigtas“, – per Europos lyderių susitikimą Dubline sakė M. Rutte.
Vakarų karinio aljanso vadovas ne kartą atsisakė komentuoti derybų turinį, tik pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų, Europos ir Ukrainos pozicijos sutampa.
Tačiau jis, regis, atmetė mintį, kad Rusijai galėtų būti suteikta teisė daryti įtaką NATO sprendimams. Vašingtonas ir Maskva per derybas siūlė iš naujo svarstyti Europos saugumo susitarimus.
„Tai nėra svarstytinas klausimas“, – sakė NATO vadovas.
M. Rutte sakė, kad Aljansas dar prieš 2022 m. plataus masto invaziją į Ukrainą ryžtingai atmetė nepriimtinus Rusijos reikalavimus išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos ir nebepriimti naujų narių.
„Tokia visada buvo nuosekli Aljanso pozicija“, – sakė jis.
Tačiau NATO vadovas užsiminė, kad diskusijos su Rusija platesniais saugumo klausimais „nebūtų keistos“. Jis priminė Šaltojo karo metais vykusias derybas su Sovietų Sąjunga.
„Tačiau kokie konkrečiai klausimai bus aptariami, šiuo metu dar svarstoma“, – sakė jis.
„Manau, labai svarbu, kad europiečiai, Ukraina ir JAV susitartų, kas yra priimtina, o kas – ne“, – pridūrė M. Rutte.
Liepsnos Rusijoje: po didelės atakos dega Volgogrado naftos perdirbimo gamykla ir gamybos objektas Rostove
Naktį į penktadienį Ukrainos pajėgos dronais puolė didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Volgogrado mieste ir gamybos objektą Rostove prie Dono, pranešė „Kyiv Independent“.
Ataka surengta praėjus dienai po trišalių taikos derybų Abu Dabyje. Ukraina toliau siekia trikdyti Rusijos kariuomenę aprūpinančios infrastruktūros veiklą ir mažinti Maskvos pajamas iš energetikos.
Ukrainos stebėsenos kanalai „Exilenova+“ ir „Supernova+“ pranešė apie gaisrą ir sprogimus naftos perdirbimo gamykloje „Lukoil-Volgogradneftepererabotka“. Tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, per metus galinti perdirbti 15 mln. tonų žalios naftos.
Įvykio vietoje nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš gamyklos kylanti liepsna nušviečia nakties dangų. Taip pat girdėti veikiančių Rusijos oro gynybos sistemų garsai.
Vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad po atakos nusidriekė Volgogrado gyventojų eilės prie degalinių. Rusijoje ribojamas degalų pardavimas dėl Ukrainos atakų prieš energetikos objektus.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas patvirtino, kad prieš miestą surengta didelio masto ataka ir pietinėje pramoninėje jo dalyje kilo gaisrai.
Volgogrado naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių bendrovei „Lukoil“, antrai pagal dydį Rusijos naftos gavybos įmonei, priklausančių gamyklų.
Ukrainos pajėgos ir anksčiau puolė šią gamyklą, esančią maždaug už 400 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Ataka buvo surengta spalio 2 dieną.
Į pietvakarius nuo Volgogrado esančios Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras patvirtino, kad Ukraina puolė Rostovo prie Dono miestą.
Pasak J. Sliusaro, po Ukrainos smūgių kilo gaisrai gamybos objekte ir sandėlyje. Numuštų dronų nuolaužos taip pat apgadino gyvenamąjį pastatą.
Lapkričio 8 d. Ukrainos dronas smogė Rostovui prie Dono ir apgadino tiltą bei energetikos objektus. Dėl to mieste buvo uždarytos gatvės ir nutrūko elektros tiekimas.
Šios atakos surengtos netrukus po to, kai naktį į penktadienį dešimtys Ukrainos dronų puolė Maskvą ir sutrikdė kelių didžiausių regiono oro uostų veiklą, pranešė Rusijos pareigūnai.
Vladimirui Putinui atsisakant kompromisų, JAV pasiuntiniai susitiko su Volodymyru Zelenskiu
JAV pasiuntiniai ketvirtadienį Dubline susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad informuotų jį apie derybas su Vladimiru Putinu, Rusijos lyderiui leidus suprasti, jog Maskva nesileis į jokius kompromisus dėl griežtų savo reikalavimų nutraukti beveik penkerius metus trunkantį karą.
V. Putinas pareiškė, kad nešvelnins savo reikalavimų kontroliuoti tas Ukrainos dalis, kurias Rusija teigia aneksavusi, ir atmetė galimybę pritarti užsienio taikdarių dislokavimui Ukrainoje – tokį dislokavimą jis pavadino „karo tęsimu“.
Vašingtono pasiuntiniai Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) lankėsi Maskvoje po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų dėl didžiausio po Antrojo pasaulinio karo konflikto Europoje nutraukimo.
V. Putino pasisakymai, regis, aptemdė viltis, kad taikos susitarimas gali būti pasiekiamas, nors V. Zelenskis anksčiau teigė, jog yra galimybių langas pasiekti rezultatą dar iki 2027 metų.
Tuo tarpu amerikiečiai ragino V. Putiną leisti Europos atstovams dalyvauti kito etapo derybose.
Maskva siekė derybas dėl karo pateikti kaip platesnių diskusijų apie Europos saugumą dalį.
Tačiau Kyjivas ir Europos lyderiai ragino neleisti pasikartoti naujai „Jaltai“ – užuominai į Antrojo pasaulinio karo laikų susitarimą padalyti žemyną į įtakos sferas po karo – ir pabrėžė, kad Rusija pirmiausia turi nutraukti karo veiksmus.
S. Witkoffas ir J. Kushneris išvyko iš Kremliaus ketvirtadienio popietę ir patraukė į Dubliną tolesnėms deryboms su V. Zelenskiu, dalyvavusiu ten vykusiame Europos viršūnių susitikime.
Airijos sostinėje V. Zelenskis pranešė, kad pritaikyti nauji apribojimai „Starshield“ palydovinio interneto ryšiui, itin svarbiam Ukrainos pajėgų komunikacijai fronto linijoje.
Apribojimai trukdo Kyjivui perimti Rusijos reaktyvinius dronus, o tai reiškia, kad „žūsta daugiau mūsų žmonių“, sakė V. Zelenskis.
„Karo tęsimas“
Kremlius nusprendė per televiziją parodyti ilgą įvadinį V. Putino ir JAV pasiuntinių pokalbį, nors tokie susitikimai paprastai vyksta už uždarų durų.
Rusijos lyderis atmetė kalbas apie galimą teritorinį sureguliavimą, sukuriant „pilkąsias“ – arba demilitarizuotas – zonas tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų.
„Mums tėra viena demarkacinė linija: valstybės siena. Nes tuomet bus aišku ir suprantama: čia esame mes, o čia – jūs“, – sakė jis.
Rusija yra užgrobusi dideles rytų ir pietų Ukrainos teritorijas nuo plataus masto puolimo pradžios 2022 metais, be to, ji yra aneksavusi Krymą 2014 metais bei teritoriją, kurią kontroliavo Rusijos remiami separatistai.
Maskva oficialiai aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios, nors nė vieno iš jų visiškai nekontroliuoja.
Kyjivas ir Vakarai šias aneksijas atmeta kaip neteisėtas, jų nepripažįsta ir tarptautinė bendruomenė.
Rusijos kariuomenės veržimasis 2026-aisiais sulėtėjo, o konflikte žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas pasiūlė surengti tai, ką pavadino humanitarine misija į Kostiantynivkos miestą, kur, pasak jo, vis dar gyvena apie 400–500 civilių.
Vasarą Rusija skelbė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad mūšiai ten tebevyksta.
Ši idėja remtųsi trumpalaikėmis paliaubomis, kurios praėjusį mėnesį leido šimtams įstrigusių vietos gyventojų pabėgti iš Rusijos okupuoto Oleškų miesto pietų Ukrainoje.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad „aišku, ko jie nori Kostiantynivkoje“.
„Oleškuose jie prisidengdami humanitarine operacija atsigabeno technikos ir atliko karių rotaciją“, – sakė jis.
V. Putinas taip pat pakartojo seniai reiškiamą prieštaravimą bet kokiam užsienio pajėgų dislokavimui Ukrainoje kaip pokario taikos palaikymo pajėgų – Kyjivo teigimu, tai itin svarbu siekiant užkirsti kelią kitam Rusijos puolimui.
Maskva bet kokį tokį dislokavimą laikytų „teisėtu taikiniu“, pareiškė V. Putinas ir pridūrė, kad tai reikštų „karo tęsimą“.
„Vieninga vizija“
Europos šalis sukrėtė Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą, o JAV taip pat siūlo naują modelį.
Tai plačiai vertinama kaip užuomina į senus Maskvos reikalavimus nustumti NATO karinį aljansą Rytų Europoje ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.
Europos lyderiams ketvirtadienį susirinkus Airijos sostinėje, Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa (Antoniju Košta) pareiškė, kad „nėra reikalo iš naujo išradinėti dviračio“ dėl Europos saugumo sistemos, ir apkaltino Rusiją ją sugriovus užpuolus Ukrainą.
Prancūzijos remiamoje deklaracijoje Dubline 39 šalys pabrėžė, kad „bet koks klausimas, turintis įtakos Europos saugumui, turėtų būti sprendžiamas kartu su europiečiais“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tuo tarpu paragino Europą susitelkti ties „aiškia ir vieninga vizija“ dėl to, ko ji nori iš derybų su Ukraina.
Rusija ir Jungtinės Valstijos spaudžia Europą paskirti vieną atstovą, su kuriuo jos galėtų bendrauti.
Dėl didelio masto dronų atakos Maskvoje sutriko oro uostų veikla
Naktį į penktadienį Ukrainos dronai puolė Maskvą ir sutrikdė kelių didžiausių regiono oro uostų veiklą, pranešė Rusijos pareigūnai.
Apie tai rašo „Kyiv Independent“.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad Rusijos oro gynybos daliniai nuo 21.34 iki 2.08 val. vietos laiku perėmė daugiau kaip 100 sostinės link skridusių dronų. S. Sobianinas teigė, kad buvo numušti 105 bepiločiai orlaiviai.
Rusijos pareigūnai praneša tik apie, jų teigimu, perimtus dronus, todėl tikslus naktį į Maskvą paleistų bepiločių orlaivių skaičius nežinomas.
S. Sobianinas sakė, kad į vietas, kur nukrito dronų nuolaužos, išsiųstos avarinės tarnybos. Konkretesnės informacijos apie padarytą žalą ar nukentėjusius žmones nepateikta.
Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ paskelbė apie skrydžių apribojimus Maskvos srities Šeremetjevo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.
Agentūros teigimu, dėl laikinų oro erdvės apribojimų šie oro uostai „priima ir išleidžia skrydžius, suderinę tai su atitinkamomis institucijomis“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos dronų atakos ne kartą trikdė aviacijos veiklą Maskvos regione.
Per spalio 23 d. naktinę ataką buvo sustabdyti skrydžiai visuose keturiuose pagrindiniuose oro uostuose. Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukų, kuriose, kaip teigiama, matyti ant Maskvos didžiausio Šeremetjevo oro uosto tako nukritusios numušto drono nuolaužos.
Naktį prieš tai Ukraina surengė didelio masto dronų ataką prieš regioną ir spalio 22 d. smogė ginklų gamyklai Maskvos srityje. S. Sobianinas teigė, kad per naktį į regioną buvo paleista daugiau kaip 600 dronų.
Anksčiau tą mėnesį S. Sobianinas pranešė, kad Maskvos sritis patyrė didžiausią per pastaruosius dvejus metus dronų ataką. Teigiama, kad spalio 6 d. Ukraina į regioną paleido 650 dronų, kilo gaisras svarbiame naftos objekte.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Axios“: „Starshield“ trikdžiai paveikia 100 proc. misijų
Ukrainos vyriausybė paprašė Pentagono ir „SpaceX“ pasiaiškinti dėl „Starshield“ sistemos trikdžių, skelbia „Axios“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad Ukraina keletą dienų fiksuoja didelius „Starshield“ sistemos sutrikimus.
„Deja, mūsų padaliniai jau keletą dienų fiksuoja didelius „Starshield“ sistemos veikimo sutrikimus virš Ukrainos teritorijos: palei visą fronto liniją ir laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – pranešė jis.
„SpaceX“ minėtam leidiniui nurodė, kad tai yra „netiesa. Jokių pokyčių nebuvo.“
„Ukrainos kariai jau patikrino šias aplinkybes, ir tai nėra atsitiktinės klaidos, o sisteminis greičio apribojimas. Mums tai pirmiausia reiškia, kad žymiai sudėtingiau perimti rusų reaktyvinius dronus.
Deja, jau yra atvejų, kai dronai pataiko į tikslą, nes perėmėjai nepasiekia pakankamo greičio ir nespėja jų perimti. Deja, tai padeda rusams nužudyti daugiau ukrainiečių ir suduoti daugiau tikslių smūgių Ukrainai. Stengiamės išsiaiškinti visas aplinkybes su JAV puse“, – sakė V. Zelenskis.
Leidiniui komentavęs Ukrainos pareigūnas sako, kad apribojimai taikomi jau tris dienas.
„Pirmą dieną apribojimai siekė 10 proc., antrą dieną – 50 proc., o šiandien dėl apribojimų žlunga 100 proc. misijų“, – cituojamas jis.
„Starshield“ yra Elono Musko bendrovei „SpaceX“ priklausanti palydovinio interneto sistemos „Starlink“ karinė versija.
JAV buvo kaltinama tyčia apribojus sistemos veikimo greitį.
Donaldas Trumpas neigė prisidėjęs prie trumpalaikio „Starshield“ ryšio sulėtinimo, tačiau šios sistemos, kuri yra Ukrainos dronų operacijų ir ryšio mūšio lauke pagrindas, veikimo apribojimai buvo plačiai vertinami kaip Vašingtono pastangų daryti spaudimą Kyjivui dalis.
Ukraina naudoja „Starshield“ – kariniams poreikiams pritaikytą palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ versiją – ryšiui mūšio lauke palaikyti, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose vykdyti ir perėmimo dronams valdyti. Ji taip pat naudojasi lygiagrečiai veikiančia „SpaceX“ civilinio palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
Patikimas ir spartus ryšys yra būtinas Ukrainos kariuomenės operacijoms, kuriose naudojami dronai ir dalyvauja greitai sausumoje bei ore judantys daliniai. Pasak jos, operatoriams būtina realiuoju laiku gauti aiškų vaizdą, kad jie galėtų įvertinti padėtį ir priimti sprendimus.
Ukrainos kariškiai anksčiau pranešė, kad apribojimai paveikė terminalus, perduodančius duomenis judant dideliu greičiu, todėl sutriko kai kurios dronų operacijos ir buvo prarasta dronų, kai operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su skrendančiais orlaiviais.