REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laiku gyventojų negrąžinamos 
skolos viršija milijardą litų, “blogų” skolininkų - daugiau nei 100 tūkst. Kam reikėtų už tai padėkoti? 
Gal sakykime 
“ačiū” ne tik 
paskolas brukusiems bankams, 
bet ir politikams, kurie nė necyptelėjo apie pučiamą 
būsto kainų burbulą?

REKLAMA
REKLAMA

Vienas komercinis bankas šiomis dienomis ėmė viešai verkšlenti, kad nepavyksta paklupdyti žinomo aktoriaus Ramūno Rudoko. 41 metų menininkas iš jo gavo paskolą trijų kambarių butui pirkti sostinės Antakalnio rajone, naujame būste apsigyveno pernai. Šiemet žiauriai padidėjus kredito palūkanoms, o dar siaubingiau nuvertėjus nekilnojamajam turtui, siaubingai mažėjant atlyginimams, R.Rudokas bandė tartis su banku dėl naujų sąlygų. Tačiau...

REKLAMA

“Bankas nesutiko su mano prašymu sumažinti palūkanas ir atidėti mokėjimus. Nebeuždirbu tokių pinigų, kad galėčiau mokėti didžiules palūkanas. Teko išsikraustyti”, - žiniasklaidai aiškino aktorius.

Butas atitenka bankui, už kurio paskolą pirktas. Tačiau bankininkams jo neužtenka. Nepasisotina finansų įstaiga ir jau gautomis įmokomis.

Jei bankas įvertino kainų burbulo riziką, pasiimtų atgal butą ir nuostolio nebūtų patyręs. Bet bankui ne buto reikia, 
o amžino skolininko.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš 2-3 metus, kai už būstus buvo prašoma keliskart didesnės sumos nei jie buvo verti, niekas viešai nekalbėjo apie nekilnojamojo turto kainų burbulą. Statybininkai ir bankininkai, norėdami kuo didesnių pajamų, net aiškino, kad pirkti verta, nes kainos esą dar labiau didės. O politikai, valdę visą informaciją ir privalėję nujausti burbulo sprogimą, tylėjo lyg vandens į burną prisisėmę ir neįspėjo žmonių apie nerealias kainas. Kodėl?

Kalčiausi - žurnalistai

“Kad būstų kainos nerealios, nujaučiau dar anksčiau, nei būdamas Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininku praėjusią Seimo kadenciją. Bet ar žurnalistams tai buvo įdomu? Jiems daug įdomiau, kas kokį automobilį nusipirko. 5 metus esu Seime, bet nemačiau nė vieno straipsnio, giriančio Seimą už gerus sprendimus. O šiaip ir pradinukai galėjo suprasti, kad kainos nerealios”, - teisinosi parlamentaras Vytautas Galvonas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimūnas nekaltina politikų, neįspėjusių apie burbulą žmonių. Anot jo, kalti tik komerciniai bankai.

“Per jėgą kišo paskolas. Aš, pavyzdžiui, be jokios garantijos iš banko buvau paėmęs 100 tūkst. litų vartojimo kreditą”, - teisinosi V.Galvonas.

Dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Juozas Palionis kaltas dėl nieko nesijaučia, nes yra opozicijoje. Tai, kad prieš tai 4 metus buvo valdančiojoje daugumoje, jam nesvarbu.

“Jūs pozicijos apie tai paklauskite. Aš iš opozicijos esu”, - teisinosi J.Palionis.

Baimė stipresnė

Praėjusią kadenciją kurį laiką Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininku dirbęs Bronius Bradauskas prisipažino bijojęs viešai kalbėti apie išpūstas būsto kainas.

REKLAMA

“Mačiau, kad kainos tikrai nerealios. Dėl visko kalti bankai, kai kreditus dalijo į kairę ir į dešinę. O dabar žmonės, pasiėmę kreditus, laksto. Ir pas mane ateina siūlydami pirkti. O ką man daryti? Aš juk irgi negaliu pirkti. O kai buvo pirkimo bumas, pabandyk ką nors pasakyti masėms: tu nedaryk to ar ano. Iškart apkaltins, kad pats nori pirkti, dėl to stabdai kitus”, - teisinosi B.Bradauskas.

“Nė prie ko”

Buvęs finansų ministras, dabartinis europarlamentaras Zigmantas Balčytis tvirtino nemanantis, kad politikai ką nors galėjo pakeisti.

REKLAMA

“Komerciniai bankai skatino imti paskolas. Tai nebuvo Vyriausybės programa. Kontroliuoti turėjo Lietuvos bankas. Finansų ministras to negalėjo reguliuoti. Be to, tuo metu visi manė, kad gyvenimas gerėja natūraliai. Politikai negalėjo riboti žmonių noro skolintis”, - teisinosi Z.Balčytis.

Politikai apie grėsmes nė nepyptelėjo

Vladimiras TRUKŠINAS - Nepriklausomas finansų analitikas:

Prieš kelerius metus niekas iš politikų viešai nekalbėjo apie tai, kad pučiamas nekilnojamojo turto kainų burbulas, neįspėjo žmonių, kad kainos - nerealios, kad pavojinga imti paskolas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tik Raimondas Kuodis (Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius, - red. past.) atsargiai kalbėjo. Bet ir jis pridurdavo: nebūtų būstų kainų burbulo, tai būtų kitas burbulas.

Tuo tarpu Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas nuolat sakė: reikia skolintis, skolintis, skolintis. Jei nesiskolinsime, esą blogai įsisavinsime ES lėšas. Bankų analitikų pozicija buvo tylėti, nes rūpėjo kuo daugiau pinigų iškišti.

Dėl būsto paskolų niekas net nepyptelėjo. Dar 2002-aisiais ažiotažas buvo keliamas: statykime būstus, nes tik taip išjudinsime ekonomiką ir apsirūpinsime būstais. Tačiau politikoje visada yra dvi pusės: reklamuojama ir slepiama. Taip, būstais apsirūpinome.

Tačiau slepiama pusė buvo ta, kad labiausiai pasipinigaus statybininkai ir bankininkai, jų klientai bus “išdurti”.

Lietuvos bankas privalėjo jei ne rėkti, tai bent jau šnekėti apie burbulą, apie tai, kad iškreipiama rinka. O kodėl politikai nė nepyptelėjo - nesuvokiu visai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų