Pasak kalbos specialistų, Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Šis pavadinimas atsirado sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints' Eve) – Visų šventųjų išvakarės.
Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Todėl žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.
Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais tą dieną kilo Airijoje ar Škotijoje dar 19 amžiuje. Paprastai kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Helovino išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.
