• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Remiantis Europos Komisijos surinktais statistiniais duomenimis, Europos keliuose dėl techninių gedimų įvykstančiose avarijose kiekvieną diena žūva bent penki ar daugiau žmonių. Dėl techninių trūkumų įvyksta 6 proc. visų automobilių eismo įvykių, tokiose avarijose kiekvienais metais žūva bent 2 000 žmonių, o dar daugiau sužalojama.

REKLAMA
REKLAMA

Įdomu, kaip atrodytų tokia Lietuvos statistika. Lietuvos automobilių parkas yra vienas iš seniausių Europos Sąjungoje. Lietuvos rinka perpildyta naudotais, pigiais ir net techniškai netvarkingais automobiliais. Specialistai teigia, kad dalis naudotų automobilių mūsų keliuose yra net ir pavojingi. Nes jie – savotiškos klastotės.

REKLAMA

Turgus ir sąžinė

Lietuvoje automobilių pramonės nėra, tačiau nemaža dalis mūsų šalies gyventojų duonai užsidirba iš automobilių. Lietuva žinoma kaip naudotų automobilių prekybos šalis, pirkliai į Lietuvos automobilių turgavietes traukia iš tolimiausių kraštų. Automobilių verslas Lietuvoje - gerai išplėtota industrija, tačiau darbo etika ir sąžinė čia yra gana diskutuotinos sąvokos. Čia parduodami automobiliai būna ne tik suklastotais ridos parodymais, bet turi ir rimtesnių defektų.

REKLAMA
REKLAMA

Manoma, kad apie 90-80 proc. šalies turgavietėse parduodamų naudotų automobilių yra su neveikiančiomis saugos pagalvėmis ar pirotechniniais diržų įtempėjais. Dabar tokia praktika jau išskirtinė, tačiau anksčiau pardavimui automobilius ruošiantys kėbulo meistrai neretai automobilius sulipdydavo net iš kelių avarijose nukentėjusių mašinų kėbulų, tad radikaliai pakisdavo kėbulo atsparumas gniuždymui. Taip bandoma išlikti rinkoje, tačiau automobilio pirkėjas gauna uždelsto veikimo bombą, kuri gali būti pavojinga gyvybei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Automobilių inžinierius ir nedidelių remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas pastebi, kad naudotų automobilių pardavėjai taupydami pinigus bando daryti viską, kas akivaizdžiai nėra draudžiama. Variklius remontuojantis specialistas teigia, kad automobilius pardavinėjantys užsakovai net remontuodami paprasčiausius variklius bando įtilpti į 500-900 litų biudžetą, kai tuo tarpu variklio remontas naudojant tinkamas dalis ir laikantis technologinių reikalavimų kainuotų 1100-2000 litų. „Ką tokiu atveju pardavėjai siūlo daryti kėbulų meistrams, kokį biudžetą jiems pasiūlo, ir kas galutiniame rezultate gaunasi?“ – retoriškai klausė variklių remonto dirbtuvių šeimininkas.

REKLAMA

Suvaldyti nesąžiningus padėtų įstatyminė bazė?

Dar prieš kelis metus mūsų šalies Susisiekimo ministerija svarsto galimus įstatymų pakeitimus, kad už automobilio ridos duomenų falsifikavimą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ir tai būtų visai logiška. Nes automobilis su falsifikuotais ridos duomenimis yra tokia pati klastotė, kaip padirbtas laikrodis ar džinsai. Tačiau vėliau kalbos apie tokius įstatymų pokyčius kažkaip nurimo.

Tiesa, vėliau buvo sugriežtinta ir automobilio saugos sistemų patikros tvarka atliekant techninę apžiūrą. Buvo pradėta tikrinti saugos oro pagalvių ir pirotechninių saugos diržų įtempėjų būklė. Pagalvės neturi būti iššovę, pirotechniniai diržų įtempėjai neturi būti panaudoti.

REKLAMA

Na, čia lietuviškos aktualijos. Tačiau gana energingą poziciją dėl automobilinių klastočių išsakė ir EK. Dar šių metų liepą EK pasiūlė imtis griežtų priemonių prieš ridos klastojimą ir registruoti ridos skaitiklio rodmenis, taip pat įvesti privalomą elektroninių saugos komponentų patikrą bei pagerinti transporto priemonių apžiūros kokybę – nustatyti bendrus trūkumų vertinimo, įrangos ir inspektoriams taikytinus minimalius standartus.

Taisykles įmanoma apeiti

Ž. Janušauskas teigia, kad nesąžiningi pardavėjai linkę apeiti, apgauti įstatymus. Kai kuriose situacijose nereikia net ir didelių investicijų, pvz., prireikia tik neblogo elektronikos žinovo. Pakeitus saugos oro pagalvių sistemą kuruojančios elektros grandinės varžą tikrintojų aparatūra neužfiksuos neveikiančių oro pagalvių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertinant po avarijos suremontuotų automobilių kokybę, neretai užtenka tik serviso išrašytos sąskaitos-faktūros. O ekspertai atidžiau nagrinėja tik privačių meistrų, dirbančių pagal verslo liudijimus darbą. Tačiau specialistas pastebi, kad patys sau dirbantys aukštos kvalifikacijos meistrai šiuos darbus atlieka pakankamai gerai, nes saugo savo gerą vardą ir klientų ratą.

Pagrindinė problema yra ta, kad pardavėjams, o kartais ir pirkėjams, nereikia kokybiškai suremontuotų automobilių. Visi dairosi ne saugaus, o gerai važiuojančio automobilio už gerą kainą. VGTU Automobilių katedros docentas ir saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas yra minėjęs, kad, jei servisai avarijon pakliuvusius automobilius remontuotų, taip, kaip privalo, t.y. sąžiningai ir laikydamiesi technologinės grandinės, niekas nesikreiptų į juos dėl stipriai sudaužytų mašinų remonto. Tiesiog tai kainuotų pernelyg brangiai.

REKLAMA

Problema: meilė seniems automobiliams

Lietuvos automobilių sporto legenda ir jaunųjų lenktynininkų pedagogas Valdas Jonušis pastebėjo, kad kalbų apie Lietuvos „auksarankius“ yra girdėjęs ir iš savo kolegų Estijoje. Tačiau lenktynininkas nėra linkęs visko vertinti vien juoda ar balta spalvomis. Pasak jo, Lietuvoje yra ir laibai gerų savo srities specialistų, kurie iš automobilių padaro tikrus stebuklus.

Pasak sportininko, techninio aptarnavimo stotyse pastebėti kėbulo geometrijos trūkumus yra labai paprasta, tam tėra reikalingas elementarus stendas. Daug bjauresnis dalykas, kai įsikišus į elektroninę automobilių dalį, paslepiami aktyvų ir pasyvų automobilio saugumą užtikrinančių sistemų defektai.

Patyręs lenktynininkas pastebėjo, kad prastai suremontuoto automobilio vairuoti nenorėtų. Vyras viliasi, kad situacija pradės keistis tuomet, kai lietuviai pradės pirkti daugiau naujų automobilių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų