Užmigimas yra įprastas, tačiau paslaptingas procesas. Nors į miegą panyrame kiekvieną naktį, negalime tiksliai pasakyti, kaip tai nutinka.
Net mokslininkai neurologai vis dar bando perprasti mechanizmus, kuriuos naudoja smegenys, kai pereina nuo budrumo būsenos prie nesąmoningo miego, tačiau tyrimai rodo, kad šis perėjimas yra daug laipsniškesnis ir sudėtingesnis nei šviesos jungiklio paspaudimas, rašo lifeslittlemysteries.com.
Kaip rodo neseniai Vašingtono universiteto Seint Luise neurologų atlikti tyrimai, proceso stadijoje, einančioje dar iki užmiegant, kai gulite lovoje išjungę šviesą ir užmerkę akis, pamažu bandydami pamiršti dienos vargus, smegenyse fiksuojamas alfa bangų aktyvumas, paprastai siejamas su ramia budrumo būsena.
„Būtent šiuo periodu smegenys palaipsniui atsijungia nuo išorinio pasaulio. Subjektai lėtai svyruoja tarp išorinių ir vidinių minčių, kai dauguma vidinių minčių yra autobiografinės ar susijusios su tuo žmogumi“, – 2011 metų tyrime rašė Linda Larson-Prior ir jos kolegos.
Tuomet kažkuriuo svarbiu momentu pereiname į tarpinę miego stadiją, vadinama pirmąja. Tuomet smegenų bangos sulėtėja. Fiksuojamos teta bangos, tačiau į jas vis dar įsiterpia alfa bangų pliūpsniai. Šie intarpai žmogui sudaro įspūdį, kad jis vis dar nemiega, aiškina Scottas Campbellas. Žmogaus chronobiologijos laboratorijos Weillo Cornellio medicinos koledže direktorius, cituodamas reikšmingą 7 dešimtmetyje atliktą miego tyrimą.
„Tyrėjai klausė iš įvairaus miego stadijų pažadintų subjektų, ar jie buvo užmigę. Tik maždaug 10 proc. tiriamųjų, pažadintų iš pirmosios stadijos miego, teigė, kad buvo užmigę“, – pridūrė jis.
Pagalvokite, kas nutinka, kai užsnūstate žiūrėdami filmą. Kurį laiką dar prisimenate ekrane rodomų vaizdų nuotrupas, o tuomet visiškai užmiegate. Šios ištraukos užfiksuojamos tuomet, kai smegenyse ima veikti alfa bangos, o tai suteikia pojūtį, kad vis dar esate pabudęs, nors iš tiesų jau keliaujate į sapnų karalystę.
Tuomet smegenys pereina į antrąją stadiją, kuomet prasideda „tikras“ ne REM (angl. rapid eye movement – staigūs akių judesiai) miegas, o alfa bangų protrūkių nebelieka. Visi neurologai sutinka, kad ši stadija ir yra miegas, nors vis dar galite to nesuvokti. Tame pačiame 7 dešimtmetyje atliktame tyrime „maždaug 60 proc. iš antrosios miego stadijos pažadintų žmonių teigė, kad buvo užmigę“, teigė S. Campbellas. Likę 40 proc. tvirtino, kad vis dar nebuvo užmigę.
Tai paaiškinti padeda 2010 metais Taivano mokslininkų atliktas tyrimas. Jie parodė, kad antrosios stadijos miegas siejamas su tolimesniu išorinių stimulų suvokimo mažėjimu. Nors ir esame užmigę, vis dar galime girdėti vieną kitą filmo dialogo žodį, tačiau tai pamažu nublanksta.
Toliau pereiname į lėtų miego bangų (gilaus miego, kai suaktyvėja delta bangos) stadiją – trečiąją ir ketvirtąją, ir galiausiai prasideda REM miegas – stadija, kai sapnuojame. Nors pirmą ir antrą stadiją sunku suvokti, 90 proc. žmonių pripažįsta, kad tikrai buvo užmigę, kai jie pažadinami iš 3 ar 4 stadijos miego. Tai reiškia, kad perėjimas užbaigtas. Likusią nakties dalį mes sukame ratus tarp 2, 3 ir 4 miego stadijų.
Tačiau miego pradžia tikrai nemėgsta dėmesio. „Daugumai žmonių galioja taisyklė – kuo labiau jie stengiasi užmigti, tuo prasčiau jiems sekasi. Vienas dramatiškas pavyzdys – miego sukelta nemiga. Nuo šio sutrikimo kenčiantys žmonės taip nerimauja, kas bus, jei jie neužmigs (pavyzdžiui, dėl nuovargio kitą dieną), kad jie dėl to ir negali užmigti“, – aiškino S. Campbellas.
Žinoma, užmigti neleidžia ne tik intensyvus galvojimas apie miegą, bet ir apie bet ką kitą. „Štai kodėl „avių skaičiavimas“ ar galvojimas apie ką nors, nekeliančio emocijų, gali padėti priartinti miego proceso pradžią“, – kalbėjo mokslininkas.
