Sveiką kūną kiekvienas galime įsivaizduoti. Bet kaip atrodo psichologiškai sveikas žmogus, įsivaizduoti gerokai sunkiau, bet įmanoma.
Pradėkim nuo to, kad nepainiosime psichinės ir psichologinės sveikatų. Pastaroji dar neseniai buvo laikoma sudėtine psichinės sveikatos dalimi, tai reiškia, buvo siejama su atskirais psichiniais mechanizmais ir procesais, o būtent: atmintimi, pojūčiais, dėmesiu, suvokimu, mąstymu ir kt.
Psichologinė sveikata – asmenybės sveikata bendrai. Tai pastoviai besivystanti žmogaus psichinių savybių visuma, kuri nusprendžia harmoniją tarp individo poreikių ir visuomenės, ir orientuoja individą įgyvendinti savo gyvybines užduotis. Be to psichologinius nukrypimus lengviau ištaisyti nei psichinius.
Kaip, psichologų nuomone, atrodo psichologiškai sveikas žmogus? Išskiriamos keletas savybių, leidžiančių nustatyti psichologinę sveikatą.
Pirma, psichologiškai sveikas žmogus yra orientuotas į realybę. Visiems suprantama, kad reikia kreipti dėmesį į vykstančius dalykus, blaiviai įvertinti situaciją ir kokiu nors būdu dalyvauti šiame gyvenime, nes jis praeis pro šalį.
Antra, psichologiškai sveikas žmogus mato save ir aplinkinius tokiais, kokie jie ir yra. Sutikite, tai labai sunku. Juk visada norisi, kad žmonės nors kartais matytų savo kvailumą ir pastebėtų mumyse tai, ką turime gero.
Trečia, spontaniškumas. Spontaniškas – kylantis dėl vidinių priežasčių, be tiesioginio pašalinio poveikio, savaiminis veiksmas. Tai reiškia, kad žmogus elgiasi spontaniškai, kai daro tai, ką užsinorėjo daryti. Gal būt tai pažeidžia kieno nors supratimą apie elgesio taisykles, padorumą. Tačiau be šitos svarbios savybės visi mes būtumėm panašūs vienas į kitą. Tiksliai elgtis pagal elgesio taisykles neįmanoma. Kiekvienas žmogus, visų pirma, turi žinoti, ko nori jis pats, kad jo gyvenimas pavyktų, kad jam norėtųsi gyventi.
Ketvirta, kai problemos kyla psichologiškai sveikam žmogui, tai jis nepradeda graužti savęs, nekaltina, kad papuolė į nemalonią situaciją, o peržiūri savo problemą per savo vidinį minčių mikroskopą. Ir net jei problema kilo jame pačiame, tai jis ieško tos problemos savyje, o ne savęs problemoje.
Penkta, kaip nebūtų keista, psichologiškai sveikam žmogui reikia vienatvės. Pastoviai būti visuomenėje neįmanoma. Galima tapti psichologiškai nesveiku žmogumi. O vienatvė suteikia mums ne tik poilsį nuo triukšmo, erzelio, žmonių, bet ir padeda susikaupti ties tuo vieninteliu žmogumi, kuris visada su mumis.
Šešta, psichologiškai sveikas žmogus yra autonomiškas ir nepriklausomas. Jei paprasčiau – laisvas. Jam nereikia pastovaus savo veiksmų pateisinimo, pastūmimo ar paglostymo, priimant sprendimus. Jis pats tai gali sau padaryti, jei ima abejoti.
Septinta, jis nevertina aplinkinių stereotipiškai. Taip, jei bus tik balta ar juoda, tai blogai, nes taip pasakė Jonas, o taip gerai, nes taip mano Onutė, galima ir išprotėti. Kur gi tada mano nuomonė ir kiekvieno žmogaus teisė keistis?
Aštunta, dvasingumas. Į šią kategoriją galima žiūrėti iš dviejų pozicijų.
Pirmoji – psichologinė. Dvasingumas – pažinimas, tiesos siekimas. Jis numato harmoningą bendravimą su pasauliu ir nukreipia žmogų į gyvenimo prasmės paieškas, gyvenimo užduočių įvykdymą, be ko neįmanoma dvasinė ramybė ir asmeninė laimė.
Antra – religinė. Tai susiję su tikėjimu į Dievą. Kiekviename žmoguje savo poveikį turi Šventoji Dvasia. Žmogus – tai ikona, ir jo gyvenimo prasmė – ateiti pas save, suvokti savo vertingumą, todėl, kad Dievas ne kažkur ten danguje, o žemėje, viskame, kas čia yra, kas yra pas mus ir mumyse. Vadinasi su viskuo, kas mus supa, mes turime elgtis, kaip su Dievu.
Devinta tapatumas su žmonija. Tai suprantama. Sveikas nelaikys savęs kokiu gyvūnu, jei jis žino, kad yra žmogus.
Devinta, psichologiškai sveikas žmogus sugeba turėti artimus santykius su žmonėmis.
Pabaigai, dar trys parametrai, bet ne paskutiniai (psichologai – žmonės skrupulingi): humoro jausmo turėjimas, didelis kūrybiškumas ir neprisitaikėliškumas.
Beje, humoras neturi būti agresyvus.
Tai toks jis – psichologiškai sveikas žmogus. Būkite ir jūs tokie. Psichologiškai sveiki!
