Nepaprastai džiaugiuosi kaimynų (vos per jūrą) pergale Europos vyrų krepšinio čempionate. Švedai nugalėjo rusus ir kaifavau tai matydamas. Ir kodėl po Vilnių niekas nevaikšto skanduodamas „Sve-ri-ge“!? Juk „Rossija, Rossija“, – pasitaiko sostinės Gedimino prospekte (pasijunti kaip kokiame Tambove).
O man visgi Stokholmas yra arčiau negu Vladivostokas, nors, kai pasižiūri į visų portalų užsienio rubrikų parubrikį „kaimynai“ – atrodo, kad yra atvirkščiai… Tik nereikia bukai teisintis, kad svarbus formalus kriterijus – valstybės sienos stulpeliai. Čia, kaip mano Karoliniškių daugiabučių – labiau kaimynu gali būti tas iš gretimo namo, su kuriuo susimojuoji per langą, o paskui susitinki parke, nei tas, kuris lyg ir name tuo pačiu numeriu gyvena, bet kažkur tolimame fligelyje su langais į kitą pusę.
Ir man patinka kaimynų dainos:
