Pokyčiai turtingiausių šalies žmonių sąrašuose gali būti gera priemonė, galinti išmatuoti, kaip besivystančios rinkos yra pasirengusios konkuruoti globalioje ekonomikoje, teigia „Morgan Stanley Investment Management“ besivystančių rinkų padalinio vadovas Ruchiras Sharma.
Tokias išvadas jis padarė du dešimtmečius investavęs besivystančiose rinkose ir keliaudamas po pasaulį.
Milijardierių sąrašai, anot R. Sharmos, ateityje turėtų tapti dar naudingesni, kaip besivystančių rinkų augimo rodiklis. Pasak investuotojo, gana aišku, į ką reikėtų atkreipti dėmesį: milijardierių skaičius turi būti proporcingas bendram šalies vidaus produktui, milijardieriai turi susidurti su konkurencija, kuri generuoja apyvartas ir riboja jų turto dalį šalies ekonomikoje, taip pat milijardieriai turi pelnytis iš gamybos pramonės, ne protekcijų.
Politiniai ryšiai kenkia ekonomikai
„Kūrybiška destrukcija slepiasi klestinčioje kapitalistinėje visuomenėje ir dėl gerų ryšių su dabartiniais politiniais lyderiais gali pelnytis iš egzistuojančios tvarkos, tačiau jie yra kapitalizmo priešai“, - tvirtina R. Sharma.
Kaip vienu iš pavyzdžių savo teorijai pagrįsti, jis pateikia Kiniją: sveika ekonomika gamina didelius turtus konkurencigoje aplinkoje, ir pagal tai Kinijos ekonomika vis dar yra stebėtinai sveika.
Dešimties turtingiausių šios šalies žmonių sąraše apyvarta yra didelė, keli jų net yra sukaupę turto, verto daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių (27,4 mlrd. litų). Pastaruosius 15 metų Kinija sugeneravo daug daugiau bendro turto, nei kuri kita šalis, tačiau jos turtingiausias žmogus turi apie 10 mlrd. JAV dolerių (27,4 mlrd. litų) – tai gerokai mažiau nei turi milijardieriai iš mažesnių ekonomikų, pavyzdžiui, Indijos, Meksikos, Rusijos ar Nigerijos.
Gana iškalbingas ir faktas, kad du turtingiausi pastarojo dešimtmečio Kinijos žmonės dabar sėdi kalėjime dėl įvairių kaltinimų korupcija. Tai nereiškia, kad šie kaltinimai neturi pagrindo, – tiesiog Kinija išlaisvino verslo kultūrą ir pareigūnai regis skiria didesnį dėmesį, kai sandorių vertė priartėja prie 10 mlrd. JAV dolerių (27,4 mlrd. litų).
Maskvoje milijardierių daugiausia
Tuomet R. Sharma siūlo analizuoti Rusijos rinką, kurioje šimtas milijardierių valdo turtus, vertus 20 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto. Rusija turi beveik tiek pat milijardierių kaip ir Kinija, tačiau rusai valdo daugiau turto bendroje šalies ekonomikoje. Be to, Rusijoje nėra vidutinio sluoksnio ir milijonierių sluoksnio: anot Bostono konsultacinės grupės, Kinija yra yra trečia pagal milijonierių skaičių, kai Rusija nepatenka net į 15-tuką.
Auganti verslo įtaka valstybėje atspindima faktu, kad 69 iš Rusijos milijardierių gyvena šalies sostinėje Maskvoje – tai didžiausia koncentracija pasaulyje. Turėdami protekcijų, šie turtuoliai susiduria su nedidele konkurencija. Aštuoni iš dešimties turtingiausiųjų šiame sąraše yra dar nuo 2006-ųjų. Daugiau nei 80 proc. rusų milijardierių turto gauta iš tokių sektorių kaip nekilnojamasis turtas, statybos arba tokių prekių kaip nafta ar dujos. Kitose besivystančiose rinkose šie sektoriai nesugeneruoja daugiau nei 35 proc. turtų. Netgi Brazilijoje, kurioje pajamų lygis toks pat kaip Rusijoje, negamybinių šakų sunešamas turtas milijardieriams sudaro vos 12 proc.
Krizę atlaikė
Milijardierių sąrašai nėra negatyvus rodiklis. Santykinai maža nacionalinio turto koncentracija milijardierių klasėje yra viena iš priežasčių, kodėl tautų esančių milijardierių indekso apačioje, perspektyvos yra palyginti šviesios lėtėjančioje pasaulio ekonomikoje.
Ir nors nėra korektiška lyginti išsivysčiusias rinkas, tokias kaip JAV, su jaunesnėmis ir greičiau judančiomis ekonomikos, vis dėlto, anot R. Sharmos, žvilgsnis į JAV milijardierių lyderių sąrašą atskleidžia kelis įdomius ekonomikos raidos aspektus.
Galima tikėtis matyti didesnių ir labiau įtvirtintų turtų, tą tikrai galima pamatyti JAV, kur vidutinė turtingiausiųjų valdomo turto vertė yra 31 mlrd. JAV dolerių (apie 82,2 mlrd. litų), tačiau bendra milijardierių turto dalis šalies bendrajame vidaus produkte (10,6 proc.) būtų tokia, kaip vidutinis besivystančių rinkų procentas.
Amerikos milijardieriai finansinę krizę išgyveno, galima sakyti, nedaug nukentėje. Turtingiausi JAV milijardieriai išaugo tiek, kad dominuoja pasauliniame dešimtuke pastaruosius 20 metų ir išlaikė tas pozicijas nepaisant JAV kilusios krizės 2008-aisiais. Tai rodo, kad JAV geriau prisitaikė prie pasaulinės katastrofiškos suirutės.
JAV turtuolių sąrašas yra išskirtinis tuo, kad didžiausi ir stabiliausi jo turtai buvo sugeneruoti nepriklausomų ir inovatyvių lyderių, kurie įkūrė kompanijas, kurios bet kokią ekonomiką – išsivysčiusią ar dar tik augančią – padarytų konkurencingesnę.
Lietuvoje – keturi milijardieriai
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ metų pradžioje skelbtame turtingiausių šalies verslininkų sąraše – keturi milijardieriai: Saulius Karosas (jo turtas vertinamas apie 4 mlrd. litų), Dmitrijus Buriakas (3,2 mlrd. litų), Nerijus Numavičius (2,7 mlrd. litų), Raimondas Tumėnas (1,3 mlrd. litų).
Šių milijardierių valdomas turtas sudaro 8 proc. šalies BVP, tačiau tik N. Numavičius iš minėtų verslininkų gyvena Lietuvoje. Mūsų šalies milijardieriai turtus susikrovė iš naftos prekybos, bankininkystės, privačios medicinos, nekilnojamojo turto, mažmeninės prekybos, finansų bei pramonės.
2011-aisiais tik N. Numavičius buvo šalies milijardierių sąraše – jo turtas per metus, nepaisant ekonominio sunkmečio, ūgtelėjo 200 mln. litų. Praėjusiais metais tarp milijardierių buvo pramoninkų lyderis Bronislavas Lubys (1,5 mlrd. litų) bei verslininkas Ilja Laursas (1 mlrd. litų).
Prieš metus turtingiausiuoju skelbto, dabar anapus išėjusio, „Achema grupės“ prezidento B. Lubio valdytos didžiosios dalies milžiniško verslo paveldėtoja tapo jo sutuoktinė Lyda Lubienė. I. Laurso valdomas turtas per metus sumažėjo daugiau nei perpus iki 420 mln. litų.
