Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo diena, ekspremjerės prof. Kazimiros Prunskienės vertinimu, yra didžiausio ekonominio absurdo diena per pastaruosius 20 metų ir tikriausiai dar daugeliui dešimtmečiui ateityje.
"Ateities kartos neatleis šio praradimo dabartinėms politikų kartoms, pradedant jas skaičiuoti nuo 1997 m., kai buvo laikas pirmą kartą pareikšti Briuseliui savo derybinę poziciją. Deja, tuometinė Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė to nepadarė, motyvuodama nenoru sutrikdyti artėjančias derybas dėl Lietuvos narystės ES ir neva palikdama tai derybų eigai. Tuomet ES pati suformulavo jai patogią poziciją, numatydama I ir II reaktorių sustabdymo datas (2005 ir 2009 m.)", - sako K. Prunskienė.
Politikės nuomone, Lietuva nuėjo už Briuselio "pavadėlio" realiai nepakovojusi už savo interesus. "Nedarė to principingai ir argumentuotai nei vienas Prezidentas, nei viena Vyriausybė. ES institucijos retsykiais šia tema buvo prakalbinamos, kad tai vyriausybėms kaip nors "užsiskaitytų" kaip pliusas visuomenės akyse -ir ne daugiau", - Eltai sakė K. Prunskienė.
Buvusi Seimo narė, vadovavusi parlamentinei Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijai, teigė visomis išgalėmis dėjusi pastangas apsaugoti elektrinę nuo uždarymo. K. Prunskienė taip pat sako negalėjusi nesuprasti, kokios jėgos, kokios interesų grupės veikė priešinga kryptimi. Jos nuomone, tai "politikai, kurie lengviausiu keliu eidami aukojo ateities interesus net nebandydami tvirtai pareikšti ES institucijoms apie Lietuvai naudingą poziciją".
"Tikėkimės, kad jie tai darė bent jau ne savanaudiškai, o iš bailumo ar derybinės patirties stokos", - sako K. Prunskienė.
Jos manymu, tai verslo struktūros ir mokslininkai, siekę užsidirbti iš ES finansuojamų IAE stabdymo projektų. Tarp interesų grupių, K. Prunskienės manymu, yra energijos išteklių: dujų, naftos ir jos produktų tiekėjai šiluminėms elektrinėms bei alternatyvių energetikos sektorių atstovai. "Veikiant IAE, kitų elektros tiekėjų vaidmuo ir pelnai yra nepalyginamai menkesni", - sako ekspremjerė.
Tarp interesų grupių K. Prunskienė mato ir verslo struktūras. "Tai verslo struktūros (gal ir ne be politikų paramos), puoselėjančios siekį privatizuoti veikiančias šilumines elektrines bei statyti naujas - tiek šilumines ar kombinuoto ciklo, tiek ir alternatyvių išteklių (vandens, saulės, vėjo ar kt. ) pagrindu. Taigi jėgainės išlikimui nepalankių interesų persvara prieš visuomenės pajėgas ir jos interesą turėti pigią energiją buvo akivaizdi", - sako K. Prunskienė.
Ekspremjerė prognozuoja, kad uždarius atominę elektrinę patyrusi energetinį šoką Lietuvos ekonomika praras dar ne vieną šimtą dabar dar veikiančių įmonių, ypač smulkių, kurios pabrangus elektrai nesugebės pelningai veikti. Jos nuomone, nemenką nuostolį patirs ir šeimos, jų namų ūkio išlaidos elektrai, jos optimistinėmis prognozėmis, padidės apie 20 -30 proc.
"Elektros pabrangimas pablogins verslo ir privataus namų ūkio sąlygas. Tai stabdys ir ekonomikos atsigavimą, atitolins naują augimą. Kita vertus, būsime priversti dar labiau taupyti elektrą, ieškoti tam technologinių sprendimų. Suaktyvės investicijos į alternatyvius energijos gamybos objektus, bus ieškoma būdų kaip atpiginti jų produkciją Be to, kaimyninės šalys - Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritis dėl IAE sustabdymo planuoja pastatyti naujas atomines elektrines. Galima manyti, kad elektros tiekimas nesutriks. Tik, deja, jau niekada neturėsime tokios pigios energijos tiekėjos, kokią turėjome iki šiandien", - tokią ateitį mato Lietuvos liaudies sąjungos pirmininkė K. Prunskienė.
Jos pastebėjimais, Naujuosius metus pradėsime praradę teigiamą elektros energijos balansą, iš eksportuojančios šalies tapdami importuojančia.
"Mūsų šalies vaidmuo Baltijos regiono energetinėje sistemoje, o tuo pačiu ir ekonomikos infrastruktūroje, gerokai sumenkėja. Bet kaltinti turėtume tik patys save, kad nesugebėjome išsaugoti paties reikšmingiausio savo ūkio objekto dabarties ir ateities labui", - sako politikė.
Anot K. Prunskienės, Europos Sąjungos institucijos, palankiai spręsdamos tolesnio Ignalinos AE eksploatavimo klausimą, būtų pademonstravusios didesnį lankstumą ir šalių - ES narių problemų supratimą.
"Juk kategoriškas, sakyčiau - biurokratinis, stojimo sutarties sąlygų laikymasis neturėtų būti svarbesnis už realių problemų sprendimą ir sunkumų, į kuriuos patenka šiuo atveju Lietuva, palengvinimą. Deja, tokio supratimo iš Europos Sąjungos prie mūsų valdžios vyrų simbolinių pastangų ir negalėjome tikėtis", - sako prof. K. Prunskienė.
