Naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu ketvirtadienį oficialiai patvirtintas 39 metų Kęstutis Kemzūra spaudos konferencijoje netryško džiaugsmu.
Kaip visada santūrus krepšinio specialistas vengė tiesių atsakymų į žurnalistų klausimus, tačiau pažymėjo nesikratysiąs atsakomybės galimos nesėkmės atveju.
„Net nežinau, ką ir pasakyti. Per paskutines porą savaičių jūs manęs jau visko išklausinėjote, o aš jums viską išpasakojau“, – spaudos konferenciją pradėjo naujasis šalies rinktinės treneris.
„Džiugu, kad federacija išreiškė tokį pasitikėjimą ir paskyrė mane rinktinės treneriu. Kartu suprantu, jog tai labai atsakingas postas, tačiau aš stengsiuosi panaudoti visas savo žinias, atiduoti visas jėgas ir sugebėjimus, kad rinktinė rodytų geriausius rezultatus, kokius tik įmanoma.
Sutartį pasirašėme ilgesniam laikui, kaip aš ir pageidavau. Noriu, kad vyktų procesas. Tačiau trenerio darbas jau toks yra, kad tas kontraktas labai didelės nesėkmės atveju tavęs neapsaugos ir neapgins. Gal klube gali išsireikalauti kažkokią piniginę kompensaciją, tačiau šioje vietoje to nebus. Visgi neičiau į tokį postą, jei netikėčiau savo jėgomis. Tikiu savimi ir sau kelsiu maksimalius uždavinius bei reikalavimus.
Federacija atsižvelgė į mano prašymą dirbti ir klubiniame krepšinyje. Esu pakankamai patyręs, kad galėčiau tai derinti. Darbas rinktinėje yra atsakingas ir garbingas, tačiau pats darbas daugiausiai vyksta vasaros metu. Aišku, stebėjimas, bendravimas, komunikavimas vyksta viso sezono metu, bet pats darbymetis trunka porą mėnesių. Esu pakankamai jaunas treneris, todėl atsiradus galimybei norėčiau dirbti ir klube.
Suprantu, kad atėjus į tokį postą rinktinei keliami aukščiausi reikalavimai, tačiau tie lūkesčiai turi atitikti realybę. Reikia žiūrėti į tai, kokią sudėtį mes turėsime. Norėčiau, kad į mano darbą nebūtų pažiūrėta vien pasiektais ar nepasiektais rezultatais, o būtų atsižvelgta ir į komandos žaidimą. Tarkim Turkijos ar Prancūzijos komandos Europos čempionate žaidė gana gerai, bet jos nepasiekė aukštų vietų. Norėčiau, kad būtų atsižvelgta į tai.
Kontraktas yra rimtas, tačiau svarbu, kad būtų abipusis pasitikėjimas tarp manęs ir federacijos Jei to nebus, dirbti bus beveik neįmanoma. Kėdės įsikibęs niekas nesilaikys“, – kalbėjo K. Kemzūra.
– Federacija įvykdė visus jūsų reikalavimus?
– Didelių diskusijų nebuvo. Abi pusės sutarė ir suprato viena kitą. Žinote, visų dalykų niekada nesudėliosi. Daugiau klausimų kils tada, kai bus aiškinamasis procesas. Juos tada ir spręsime.
– Ką numatote savo asistentais?
– Esu numatęs keletą kandidatūrų, tačiau šiai dienai pavardžių minėti nenorėčiau. Tiesiog noriu pakalbėti su žmonėmis, duoti jiems laiko pagalvoti.
– Kokia jūsų poziciją apie rinktinės atjauninimą?
– Jau esu minėjęs, jog žaidėjo amžius neturi būti pagrindiniu kriterijumi siekiant patekti į rinktinę. Pagrindiniai kriterijai: žaidėjo meistriškumas ir jo motyvacija atstovauti šaliai. Šiais metais komandos branduolys taip pat buvo pakankamai jaunas. Nemanau, kad tikslinga ir protinga kviesti žaidėjus į rinktinę vien todėl, kad jie yra jauni. Aišku, juos stebėsime, gal kai kuriuos ir bandysime rinktinės stovyklose.
– Pernai kiekviena rinktinė turėjo savo prioritetus, todėl nemažai žaidėjų pagrindinėje rinktinėje neišvydome. Kaip bus pas jus?
– Nežinau, kokie buvo nusiskundimai. Mes žiūrėsime, rinksimės. Neuždarau durų jauniems žaidėjams.
– Įsivaizduokite situaciją, Masalskis pasakys, jog jo rinktinei reikalingas šis žaidėjas. Jūs sakysite, jog man jo taip pat reikia. Kur jis žais?
– Mes rasime sutarimą. Jei jis turi daugiu šansų žaisti čia, žais mūsų rinktinėje. Man dabar sunku atsakyti, bet bus derinama. Nenoriu dabar nubrėžti kažkokios linijos.
– Išlaikysite strategiją burti rezervinę rinktinę?
– Manau, kad taip. Šiai diena optimalesnis variantas, manau, būtų ne antroji, o rezervinė rinktinė. Aš tai praktikavau Latvijoje, norėčiau tai daryti ir čia. Vienu metu dirbti su 25 žaidėjais yra sudėtinga, nukenčia treniruočių procesas.
Turėtų būti branduolys pagrindinių žaidėjų, kurie atvyktų vėliau. O tarkim savaite ar dešimt dienų anksčiau susirinktų kandidatai, gali būti ir jaunesni žaidėjais, kurie mus domintų. Aš ir mano kolegos galėtume stebėti juos ir treniruočių procese, ir kontrolinėse rungtynėse, tada priimtume sprendimą, kuriuos žaidėjus pridėti prie pagrindinės komandos. Tai galėtų būti gal 6 ar 7 krepšininkai, kurie toliau tęstų darbą su pagrindine rinktine.
Tokiu atveju aš galiu pamatyti daugiau žaidėjų, krepšininkai įtraukiami į rinktinės programą, o trenerių komanda turi laiko įsidirbti, įgauti pagreitį ir atvykus pagrindiniams žaidėjams procesas jau būtų prasidėjęs.
– Kol neturite darbo klube, gal rinktinėje dirbti pradėsite jau dabar?
– Pagrindinis darbas dabar yra bendravimas, stebėjimas, kaip kam sekasi. Gal pabendrausime, kaip kam sekasi, kas kuo gyvena. Nors dabar visi žaidėjai susikoncentravę į darbą klube ir jiems sunku žinoti, kas bus pavasarį. Tačiau užmegzti ryšį jau dabar reikia.
– Gal jau galvojate nuvažiuoti į Maskvą ar Pirėjų?
– Nenoriu apie tai kalbėti, nes tai bus suprasta kaip pirmenybės kam nors teikimas. Aš tai padarysi be didesnės reklamos, be ažiotažo. Tyliai ramiai.
– Perimsime Ramūno Butauto komandos bagažą. Galite trumpai pasakyti, ką reikia daryti, kad nepasikartotų panašus scenarijus, kaip šiais metais Lenkijoje?
– Norite, kad aš pradėčiau kritikuoti savo kolegą. To aš nedarysiu. Jau bendravau su Ramūnu, mes pasikalbėjome. Nors jo patirtis neįkainojama, tačiau ir aš turėjau iš ko pasimokyti. Stengsiuosi nekartoti savo ir kitų klaidų.
Noriu, kad rinktinė žaistų gerą komandinį žaidimą, paremtą agresyvia gynyba. Tačiau dar anksti apie tai kalbėti, nes nežinia, kokie žaidėjai atvyks rinktinę.
– Ką, jūsų nuomone, prarastų Lietuvos krepšinis, jei negautumėm vardinio kelialapio į pasaulio čempionatą?
– Būtų sunki vasara. Jei kabama apie teisę dalyvauti kažkur kitur, tai neprarandame nieko, nes 2011 metų Europos čempionatas vyks Lietuvoje. Jame mus reiks išsikovoti teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir siekti dar aukštesni tikslų.
Iš kitos pusės mes įpratę, jog rinktinė žaidžia visuose čempionatuose, todėl šansas reabilituotis būtų prarastas.
– Iš jūsų pasakymo galima spręsti, kad Europos čempionate iškels tikslas patekti į penketuką?
– Apie tikslus kol kas nekabėjau. Aišku, to bus siekiama, tačiau tikslai nebuvo konkretizuoti.
– Viename interviu LKF prezidentas pasakė, kad jei jam nepatiks trenerio darbas, jis kišis į reikalus. Jūs šitą sutartyje apsprendėte?
– Toks klausimas buvo. Valdybos nariai visada laukiami treniruotėse, gali stebėti procesą, užduoti klausimus. Tačiau kadangi už rezultatą būsiu atsakingas aš, norėčiau, kad įsikišimas būtų arba labai minimalus, arba jo išvis nebūtų.
Esu pasiruošęs kalbėtis su federacijos atstovais ir aiškinti savo veiksmus, tačiau tai neturi būti kiekvienas mano žingsnis, nes tai trukdys procesui.
– Kalbėdamas su R. Butautu gal aptarėte ir finansinius aspektus?
– Šių aspektų nelietėme. Jei atvirai, aš nelabai gilinausi į finansinius reikalus, nes tai yra antraeilis dalykas. Sąlygos liko panašios, kaip ir ankstesniam treneriui.
Eimantas Skersis
