REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
16
Ambasadoriaus Andrejaus Karlovo žudikas (nuotr. SCANPIX)

1914-ųjų birželio 28 devyniolikmetis serbas nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nušovė erchercogą, Austrijos-Vengrijos imperijos sosto paveldėtoją Francą Ferdinandą. Nuo tos akimirkos per mėnesį prasidėjo reakcijų grandinė, nuvedusi prie Pirmojo pasaulinio karo. Po to sekė dešimtys milijonų žuvusiųjų ir situacija, kuri nulėmė Antrąjį pasaulinį karą ir padėjo pagrindus daugeliui konfliktų, kuriuos matome ir dabar, rašo CNN.

16

1914-ųjų birželio 28 devyniolikmetis serbas nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nušovė erchercogą, Austrijos-Vengrijos imperijos sosto paveldėtoją Francą Ferdinandą. Nuo tos akimirkos per mėnesį prasidėjo reakcijų grandinė, nuvedusi prie Pirmojo pasaulinio karo. Po to sekė dešimtys milijonų žuvusiųjų ir situacija, kuri nulėmė Antrąjį pasaulinį karą ir padėjo pagrindus daugeliui konfliktų, kuriuos matome ir dabar, rašo CNN.

REKLAMA

2016-ųjų gruodžio 19 dieną 22 metų turkų policininkas Mevlutas Mertas Altintas išsitraukė ginklą meno galerijoje ir nušovė Rusijos ambasadorių Turkijoje Andrejų Karlovą.

Panašiai kaip ir 1914-aisiais, pasaulis šiandien pilnas įtampos. Nacionalizmas klesti kaip niekada, politinės idėjos kelia neramumus – atrodo, kad senoji tvarka byra.

REKLAMA
REKLAMA

Ar Rusijos ambasadoriaus nužudymas veda link naujo pasaulinio karo? Šiuo momentu rizika, kad plačiai nuskambėjęs nužudymas taps kibirkštimi, keičiančia pasaulio tvarką, nėra nedidelė.

REKLAMA

1914 metais Austrija-Vengrija serbų pareikalavo sunaikinti visas teroristines organizacijas. Serbai, pajutę grasinimus, paprašė pagalbos Rusijos carą. Mobilizuojantis rusams, Austrija-Vengrija paskelbė Serbijai karą po erchercogo nužudymo praėjus lygiai 30 dienų. Kitos valstybės prisijungė vėliau, tikėdamos, kad karas bus trumpas ir šlovingas. Jie negalėjo labiau klysti.

Rusija ir Turkija bendradarbiauja

Šiandienos pasaulyje, Rusijos ir Turkijos valdžia derina savo atsakymus. Jie nesiruošia vienas su kitu kariauti. Abu kaltina teroristus bandymais sugadinti jų tarpusavio santykius ir žada tam užkirsti kelią. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paviešino labai panašius pareiškimus, rodančius, kad jie planuoja žiaurų momentą paversti galimybe sunaikinti grupes, kurias jau kurį laiką mato savo taikiklyje.

REKLAMA
REKLAMA

Aplinkui tvyro grėsminga nuotaika. Parakas, terorizmas, pavojingos sektos ir nacionalizmas gerai matomi Sirijoje ir iš ten sklinda per nacionalines sienas ir vandenis.

Žudikas Ankaroje šaukė „Allahu Akbar“ („Dievas yra didis“). Tuomet turkiškai jis pridėjo: „Nepamirškite Alepo, nepamirškite Sirijos“. Visa tai matoma vaizdo įraše, kuriame užfiksuota baisioji nužudymo akimirka.

Rusija ir Turkija tvirtina, kad išpuolis buvo skirtas tam, kad juos sukiršintų. Galbūt. O galbūt žudikas iš tikrųjų turėjo tik vieną tikslą – priversti atsisukti į Alepą, kuriame civilius žudo sąjungininkai, tarp kurių yra ir Rusija.

Tai, žinoma, nepateisina diplomato nužudymo. Niekas negali to pateisinti. Tačiau toks nužudymas yra kraują stingdantis įspėjimas apie pavojus, kylančius neramiame pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar viena siaubo scena

Praėjus vos kelioms valandoms po diplomato nužudymo Ankaroje, dar vienas siaubingas įvykis įvyko pačioje Europos širdyje – Berlyne. Čia į miesto kalėdinę mugę viską traiškydamas įskriejo sunkvežimis. Kruvina statistika – 12 žuvusiųjų ir 48 sužeisti. Tai kraupiai primena kitą šių metų tragediją – Nicoje per tokį patį išpuolį žuvo net 87 asmenys.

„Islamo valstybė“ pareiškė, kad išpuolį įvykdė vienas jos „karių“. Vis tik kol kas neaišku, ar ir kokiu mastu išpuolio vykdytojas ir organizacija yra susiję.

Bet žinia yra visiškai aiški – tereikia vieno asmens, kad būtų padaryta siaubinga žala. Vienas asmuo, kuris jaučia pagiežą, įniršį, kažkuo tiki ir turi ginklą (tai gali būti ir transporto priemonė), gali nužudyti politiką, ambasadorių ir daug šventiškai nusiteikusių nekaltų žmonių. Tai matome vėl ir vėl – radikalūs islamistai nenustoja vykdyti mirtinų išpuolių. Šimtai žmonių šiemet dėl to jau žuvo vien tik Turkijoje. Jau nekalbame apie visą Europą ir Viduriniuosius Rytus.

REKLAMA

Didesnė rizika

Pavojinga yra ne tik tai, kad teroristai žudo ir skleidžia baimę. Yra dar viena kur kas didesnė grėsmė. Ir taip rizikos pilną pasaulį jie dar papildo nestabilumu. Jie skatina nacionalizmą ir autoritarizmą tuo metu, kai žmonės ima spausti politikus dėl keršto.

Tokią situaciją galima palyginti su ta, kai žmonės žaidžia su degtukais degalinėje, kur ant grindų yra pilna pribėgę išpiltų degalų.

Kaltinimai, kurie pasipylė po Ankaros nelaimės, parodo, kiek daug baigčių gali turėti tokia situacija. Turkija dėl ambasadoriaus žūties oficialiai kaltina Erdogano politinį varžovą Fethullahą Guleną, kuris gyvena JAV ir yra paviešinęs pareiškimą, smerkiantį nužudymą. Vienas garsus Rusijos politikas apkaltino „Vakarų žiniasklaidą“, kitas – NATO.

REKLAMA

Pasaulio nervai ir taip yra įtempti. Prezidentas Barackas Obama praėjusią savaitę pranešė, kad kabėjo su Vladimiru Putinu dėl su rinkimais susijusių programišių atakų. Pasak „NBC News“, jis net pasinaudojo ypatingu telefono ryšiu, kad įspėtų Rusiją dėl šalies veiklos per JAV rinkimus. Taigi, tokiu metu yra didžiulė tikimybė nedidelio nesusipratimo, kuris gali nulemti visą laviną nesustabdomų įvykių.

Tai laikas, kuomet lyderiams labiausiai reikia blaivaus mastymo ir šalto proto. Tik ar taip sugebės elgtis būsimasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų