Lietuvė Jolita pasakoja, kad būtent taip nutiko jos sutuoktiniui, kuris yra Turkijos pilietis. Pora nuo 2019-ųjų nusprendė apsigyventi Lietuvoje, tų pačių metų gruodį vyras įsidarbino, bet 2020 metų rugpjūčio mėnesį netikėtai gavo mažesnį darbo užmokestį.
Pora ėmė aiškinti, kas nutiko, ir sužinojo, kad Turkijos pilietis yra įtrauktas kaupti antroje pakopoje, nors vyriškis neturėjo nė menkiausio supratimo apie asmeninę paskyrą „Sodroje“ bei akyse neregėjo žmonos tėvų adresu pristatyto registruoto laiško.
Pasak moters, ji ir pati sulaukė kvietimo kaupti antroje pakopoje, bet priėmė sprendimą atsisakyti. Jolita sako nė nepagalvojusi, kad tokia pati tvarka taikoma ir užsienio šalių piliečiams, todėl neperspėjo savo sutuoktinio. Tai reiškia, kad vyras kas mėnesį gauna mažesnį atlyginimą, o pinigų šeimai trūksta, nes augina negalią turintį vaiką.
„Mes esame emigrantai, 2019 metais grįžom į Lietuvą gyventi. Mano vyras įsidarbino ir nei paskyros nepasižiūrėjo, nei ką. Tuo labiau, kad mes buvom tik atvažiavę, jis nei kalbos nemokėjo, nei gavo iš darbdavio informacijos, kad į pensijų fondą gali įtraukti. Mes viską surašėme „Sodrai“. Jis paskambino pats, angliškai supasakojo, operatorė surašė, bet paskui mes gavom atsakymą, jog čia nėra priežasties stabdyti kaupimo, nes buvo išsiųstas registruotas laiškas. Bet mes jokio parašo paštininkui neuždėjom, kad gauta. Ir vis tiek neleido išeiti iš kaupimo: esą ne priežastis, kad tu lietuviškai gerai nemoki ir nežinai įstatymų“, – pasakojo moteris.
„Mes turime sunkiai sergantį vaiką. Kiekvieną kartą, kai nuimama ta pinigų suma, pagalvoju, kad galėčiau išleisti vaiko reabilitacijai“, – sako Jolita, pridūrusi, kad šiuo metu sutuoktinis pasidarė „kaupimo atostogas“, tai yra sustabdė kaupimą 12-ai mėnesių, bet tai ilgiausias terminas, kai galima nemokėti įmokų iki pat pensijos amžiaus.
Moteris sako, kad jai apskritai keista, jog į kaupimą antroje pakopoje įtraukiami užsienio šalių piliečiai, nes į Lietuvą kai kurie žmonės atvyksta laikinai, vos keleriems metams, nekalba lietuviškai, todėl nė nenutuokia, jog jiems bus siūloma kaupti visą likusį gyvenimą. Jolita svarstė, kad valstybė turėtų įpareigoti darbdavius informuoti savo darbuotojus, ypač užsienio piliečius, apie asmeninę „Sodros“ paskyrą bei galimybę būti įtrauktam į kaupimą. „Užsienietis šiandien gali čia gyventi ir dirbti, kitą dieną kitur“, – teigia pašnekovė.
Sutuoktiniai kreipėsi į „Sodrą“ prašydami anuliuoti sutuoktinio įtraukimą į antrąją pakopą, bet sulaukė neigiamo atsakymo. Savo sprendimą „Sodra“ motyvavo tuo, kad „Lietuvos pašto duomenimis 2020-02-13 buvo įteiktas pranešimas apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime“.
Kaip pranešama užsieniečiams?
„Sodros“ komunikacijos atstovė Malgožata Kozič pabrėžė, kad „Sodra“ šiuo atžvilgiu iš esmės atlieka tik administratoriaus vaidmenį: tai yra, įtraukia gyventojus į kaupimą ir informuoja juos taip, kaip numato įstatymai ar kiti teisės aktai.
Paprastai dirbantieji apie siūlymą kaupti informuojami laiškais asmeninėse „Sodros“ paskyrose, o jeigu yra nurodę elektroninį paštą ir telefoną – elektroniniais laiškais bei trumposiomis žinutėmis. Gyventojams siunčiamuose pranešimuose yra QR kodai, nukreipiantys į anglišką bei rusišką pranešimo versiją. Tiems, kurie neperskaito informacijos paskyroje, „Sodra“ siunčia registruotus laiškus pagal registracijos adresą.
„Šiuo metu nėra teisės aktų, įpareigojančių darbdavį informuoti darbuotoją apie asmeninę „Sodros“ paskyrą ar įtraukimą į pensijų kaupimą, tačiau „Sodra“ skiria didelį dėmesį komunikavimui su tomis tikslinėmis grupėmis, kurios galėtų padėti informuoti gyventojus apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir galimybę apsispręsti dėl kaupimo. Siunčiame pranešimus ir organizuojame seminarus darbdavių, buhalterių asociacijoms ir organizacijoms, tiesiogiai savo turimais kontaktais raginame darbdavius informuoti darbuotojus apie vykstantį įtraukimą į pensijų kaupimą. Bendradarbiaujame taip pat su Lietuvoje veikiančia žiniasklaida anglų, rusų, lenkų kalbomis, kad aktuali informacija pasiektų ir lietuviškai nekalbančius Lietuvos gyventojus“, – teigia M. Kozič.
Šiemet „Sodra“ visiems įtrauktiesiems į kaupimą išsiuntė pranešimus į paskyras, bet 38 tūkst asmenų jų neatsidarė. Asmeninėse paskyrose žinučių neperskaičiusiems gyventojams išsiuntė 30 tūkst. registruotų laiškų, o 14 tūkst. žmonių papildomai skambino telefonu. Informacija apie įtraukimą pateikiama ir žiniasklaidoje.
Kaupimui antroje pensijų pakopoje neprieštaravo 25 621 žmogus iš 67 713 įtrauktų asmenų, bet 41 535 atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
546 gyventojai savarankiškai sudarė sutartį su pensijų kaupimo bendrovėmis – kitomis, nei automatiškai parinktos įtraukimo metu. Dar 3 069 žmonių pasirašė naujas pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą.
Ministerija ketina grįžti prie klausimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad klausimas dėl užsieniečių buvo keliamas dar tik diskutuojant apie pensijų kaupimo reformą, bet tuo metu nuspręsta, kad Lietuvos įstatymai turi būti taikomi visiems šalies gyventojams be jokių išimčių.
„Užsieniečiai, nepriklausomai nuo to, kiek jie gyvena ir dirba Lietuvoje, moka ir pensijų įmokas „Sodrai“. Nors tam, kad įgytų teisę gauti senatvės pensiją, jas turi mokėti ne trumpiau kaip 15 metų. Ir šiuo atveju niekas neatleidžia užsieniečių nuo prievolės dalyvauti socialinio draudimo pensijų sistemoje, nepaisant jų gyvenimo ir darbo Lietuvoje trumpalaikio pobūdžio“, – teigiama ministerijos atsakyme.
„Vis kylant įvairiems klausimams dėl užsieniečių įtraukimo į kaupimą, 2021 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė keisti tam tikras Darbo kodekso nuostatas ir numatyti, kad šalia visos kitos informacijos, kurią darbdavys privalo pateikti užsieniečiui darbuotojui suprantama kalba iki jo darbo pradžios, būtų ir informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą, terminą jo atsisakyti ir teisines bei finansines dalyvavimo pensijų kaupime pasekmes. Tuo metu po diskusijų su socialiniais partneriais buvo apsispręsta Darbo kodekso pakeitimo neteikti“, – sako Monikos Navickienės vadovaujama ministerija.
Tačiau politikai ir tarnautojai ketina grįžti prie klausimo apie darbdavių įtraukimą į Lietuvoje dirbančių užsieniečių informavimą, bet nori sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė Seimo narių, kurie prašė išaiškinti, ar sistema, kai neatsisakius pirminio įtraukimo į pensijų kaupimą vėliau neįmanoma jo nutraukti iki pat pensijos, nepažeidžia Konstitucijos nuostatų.
Ką daryti, jei praleidote terminą?
Lietuvoje kiekvienų metų pradžioje 40 metų nesulaukę dirbantieji pagal darbo sutartis ar dirbantys savarankiškai pakviečiami kaupti antroje pensijų pakopoje, į kurią kas mėnesį pervedama po 3 proc. nuo atlyginimo ir dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo prie kaupimo prisideda valstybė iš visų mokesčių mokėtojų lėšų. Į kaupimą įtraukiami ir dirbantys užsieniečiai, kurie metų pradžioje nėra sulaukę 40-ies ir anksčiau nedalyvavo pensijų kaupime.
Į kaupimą antroje pakopoje įtraukti gyventojai gali atsisakyti kaupti informavę „Sodrą“ iki birželio mėnesio pabaigos. Beveik kasmet atsiranda žmonių, kurie tik praėjus kuriam laikui supranta, jog tapo antros pakopos pensijų kaupimo dalyviais. Paprastai tai pastebima rugpjūčio mėnesį, nes tuomet mokamas darbo užmokestis už liepos mėnesį ir kaupiančiajam jis būna 3 proc. mažesnis.
Tačiau jeigu asmuo iš tiesų nenori kaupti arba paprasčiausiai neišgyvena iš sumenkusio atlyginimo, visuomet galima rašyti prašymą „Sodrai“, kad dalyvavimas pensijų kaupime būtų panaikintas.
„Žmonės, įtraukti į pensijų kaupimą, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai, kuriuos įvertinusi „Sodros“ valdyba gali priimti sprendimą panaikinti asmens dalyvavimą pensijų kaupime. „Sodros“ valdybos sprendimą žmogus turi teisę nustatyta tvarka apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – nurodė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja M. Kozič.
Pavyzdžiui, 2022 metais iš viso pateiktas 4541 skundas dėl įtraukimo į pensijų kaupimą. Per 2022 metus priimtas 751 teigiamas sprendimas, tai yra, leista pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje.
2023 metais pateikti 3003 skundai, priimti 293 teigiami sprendimai.
Jeigu „Sodros“ valdyba patenkina prašymą, tuomet pensijų kaupimo bendrovė privalo grąžinti lėšas su teigiama arba neigiama investicine grąža asmeniui, o „Sodrai“ – valstybės biudžeto lėšas su teigiama arba neigiama investicine grąža.
„Jeigu kaupimo dalyvio lėšos dar nebuvo pervestos, tai darbdavys turi perskaičiuoti atlyginimą be pensijų kaupimo tarifo ir pateikti patikslintą pranešimą „Sodrai“. „Sodra“ neskaičiuoja pensijų kaupimo įmokų, jas kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis apskaičiuoja darbdavys“, – teigė M. Kozič.
Komentuodama, kokios priežastys laikomos svarbiomis norint pasitraukti iš kaupimo, pašnekovė nurodė, kad baigtinio priežasčių sąrašo nėra, bet paprastai „Sodros“ valdyba aiškinasi, ar išties žmogus negalėjo žinoti, kad yra įtrauktas į kaupimą, bei pateikti savo atsakymo iki birželio pabaigos.
Pagrindinės prašymų tenkinimo priežastys
- Žmogus neperskaitė pranešimo, siųsto per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui ir jam nebuvo įteiktas pranešimas, siųstas registruota pašto siunta – siunta buvo grąžinta sunaikinimui, įteikta kitam asmeniui, pristatyta į gaunamųjų laiškų dėžutę, kaip paprasta korespondencijos siunta.
- Pranešimas nebuvo išsiųstas registruota pašto siunta – žmogus nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Asmuo nurodė svarbias priežastis, pagrįstas dokumentais, dėl kurių kreiptis dėl dalyvavimo pensijų kaupime išregistravimo ar prašymo stabdyti pensijų įmokų pervedimą negalėjo pateikti iki birželio 30 dienos, pavyzdžiui, ilgą laiką gydėsi, turėjo ilgalaikį nedarbingumą, buvo išvykęs į ilgalaikę komandiruotę užsienio valstybėje.
Galimos 12 mėnesių „kaupimo atostogos“
Kaupimo antroje pakopoje nauda gali būti pajaučiama, kai kaupimas yra ilgalaikis, todėl kartą priėmus sprendimą, blaškytis nesiūloma. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje apribota galimybė išeiti iš antros pakopos: sprendimas kaupti galioja iki žmogus sulaukia pensijos amžiaus ir tuomet gali pasirinkti gauti periodines išmokas (arba vienkartinę išmoką, jeigu sukaupta nedaug pinigų).
Kai žmogus netenka darbo ir neturi darbo pajamų, kaupimas nevyksta. Tačiau net ir dirbant galima kuriam laikui sustabdyti kaupimą: per visą savo gyvenimą įmanomos 12 mėnesių „kaupimo atostogos“, kurios gali būti visaip išskaidomos: pavyzdžiui, po keletą mėnesių.
Dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime gyventojai kviečiami kas trejus metus iki sulaukia 40-ojo gimtadienio. Bet jeigu asmuo yra jaunas, tai yra dar nesulaukė 40 metų, bei kartą jau atsisakė dalyvauti kaupime, jis gali būti įtrauktas į kaupimą po dvejų metų, todėl „Sodros“ paskyrą pravartu tikrinti dažniau nei kartą per metus.
