„Biomasė granulės gaminamos iš šiaudų, medienos, šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. Europos Sąjunga skatina visas šalis pamažu pereiti prie ekologiško pakaitalo brangioms dujoms ir taršiam mazutui, todėl biomasės produktų paklausa Vakaruose ypatingai didelė ir auganti. Jau šiandien galime sakyti, kad parduotume daugiau nei galėsime pagaminti“, - sakė Andrius Audrius Blaževičius, Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.
Biomasės granulės - viskas eksportui
Asociacijos prezidentas pasakoja, jog didžiąją dalį pagaminamos produkcijos planuojama eksportuoti. Biomasės granulėmis ypatingai domisi kaimynai lenkai, kurie šildymui ir elektros energijai naudoja čia iškasamą anglį, tačiau dėl didelių taršos mokesčių priversti ieškoti ekologiškos alternatyvos. Lietuvoje biomases granulės kol kas nepopuliarios. „Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuos, šilumos ūkio infrastruktūra yra pasenusi. Primityvios, senos katilinės nėra pritaikytos naudoti biomasės granules. Geriausiu atveju naudojamos medžio drožlės, durpės“, - sako A. Blaževičius.
Biomasės gamintojus vienijančios asociacijos vadovas patikslina, kad iki šiol didieji Lietuvos miestai, pavyzdžiui Vilnius ir Kaunas, vengė naudoti biomasės granules ir dėl mažos šio produkto pasiūlos. Nors Lietuvoje gamintojų netrūksta (yra apie 20), jie dirba pavieniui ir negali užtikrinti didžiųjų katilinių poreikio. Asociacijos vienijamos įmonės šiuo atveju turi išskirtinį konkurencinį pranašumą, nes prekių realizacija rūpinsis bendrai. A. Blaževičiaus teigimu, užsakovai pradeda kalbėtis su gamintoju tik tuo atveju, jei jis gali užtikrinti bent 10 tūkstančių tonų produkcijos per metus.
Didžiausi biomasės vartotojai yra Vokietija, Skandinavijos ir Beniliukso šalys. Įdomu tai, kad iš šiaudų, ypač kviečių, gaminamas biomasės granules vokiečiai naudoja kraikui. Kurui naudojamas biomasės produktas jiems asocijuojasi ne su šiaudais, bet su mediena.
Lietuvos ūkininkams – papildomos pajamos
Gamyklas statančios įmonės jau yra sudariusios sutartis su stambiaisiais šalies ūkininkais dėl naujojo derliaus. Šimto kilometrų spinduliu nuo gamyklų bus superkami visi šiaudai, atlikę nuo grūdinių kultūrų kūlimo.
„Sovietmečius šiaudus tiesiog degindavo. Šiandien jie dažniausiai smulkinami ir apariami. Apčiuopiamos naudos iš to mažiau nei bėdų – išauga ligų grėsme, didėja dirvos rūgštingumas. Ūkininkams ne tik padėsime atsikratyti šiaudais, bet dar už juos ir sumokėsime“, - pasakoja A. Blaževičius.
Be to, statomose gamyklose planuojama įdarbinti apie penkiasdešimt vietos gyventojų, kurie bus apmokomi dirbti su įranga. Asociacijos vadovas pažymi, jog šiaudų kokybė įvairiose Lietuvos vietose labai skirtinga: nevienodai tręšiami laukai, skiriasi šiaudų drėgnumas. Nors statomose gamyklose kol kas nenumatytos šiaudų džiovyklos, ateityje gali tekti ir apie jas pagalvoti, kad dėl prastos kokybės šiaudų nenukentėtų našumas ir galutinio produkto kokybė.
Mobilios gamyklos
Asociacijos vienijamos įmonės turi ir daugiau konkurencinių pranašumų. Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos nariai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse biomasės gamybai naudoja naujos kartos, mobilią, modulinę biomasės granulių gamybos įrangą. Šią įrangą galima atvežti ir pastatyti žaliavos tiekėjo teritorijoje ir vietoje gaminti biomasės granules. Ūkininkams nebereikia rūpintis žaliavos išvežimu iš laukų.
„Perdirbus šiaudus vieno ūkininko laukuose, įrangą kranas pakrauna ir tiesiog perveža į naują vietą. Įrenginių nereikia iš naujo montuoti. Jeigu kitiems įrangos sukomplektavimas užima kelis mėnesius, mes naujoje vietoje galime pradėti dirbti per kelias dienas“, - pasakoja A. Blaževičius.
Vadovo teigimu, asociacijos įmonės pinigų įrangai negailėję ir pirkę ją Vokietijoje skirtingai nuo kitų gamintojų, kurie tenkinasi pigesnėmis kopijomis iš Kinijos, Rusijos ir Ukrainos. Investicijos į vieną gamyklą siekia apie 3 milijonus litų, 60 procentų šios sumos kompensuoja Europos Sąjunga.
Biomasės granulės – namų ūkiams
Kalbėdamas apie ateities planus, Andrius Blaževičius išreiškė viltį gaminamą produkciją pardavinėti Lietuvoje. Tačiau tam dar reikia atnaujinti senąsias katilines.
„Esu girdėjęs, jog planuojama finansuoti katilinių atnaujinimo darbus. Tai džiugina, nes kol kas šiek tiek prasilenkiam su laiku – remiam biomasės gamybą iš atsinaujinančių gamtos išteklių, tačiau nėra kam šių produktų vartoti. Tokie gaminiai turi likti Lietuvoje“, - sakė Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.
A.Blaževičiaus teigimu, kaip jau tapo įprasta, pirmieji Lietuvoje biomasės granules pradėjo naudoti privatūs asmenys. Šalyje galima įsigyti lietuviškų, biomasės granulėmis kūrenamų katilų buitiniam naudojimui.
„Tai labai patogus kūrenimo būdas. Kūrenant malkomis, reikia jas atsivežti, sukapoti, džiovinti, o paskui kelis kartus per dieną pakrauti į katilą. Jau nekalbu apie dūmų kvapą namuose, jeigu ilgiau nevalėte kamino. Naudojant granules – visas degimo procesas yra automatizuotas. Katilas pakrauna, stebi degimo procesą, degimo kamera automatiškai pasipildo granulėmis. Pelenus reikia valyti vos kartą per savaitę“, - pasakojo A. Blaževičius.
Asociacijos vadovo teigimu, medžio granulės namų ūkiuose naudojamos dažniau, tačiau galima naudoti ir pagamintas iš šiaudų. Deginant šį ekologišką kurą – oro tarša lygi nuliui. Yra galimybė naudoti granules ir turint tradicinį, malkinį, katilą – tereikia nusipirkti papildomą įrangą.
