Kurtas Volkeris, JAV specialusis atstovas Ukrainos klausimais, praėjusią savaitę pagrasino Rusijai naujas sankcijas skelbti „kas du mėnesius“. Tai nauja sankcijų taikymo politika, mat iki šiol sankcijos buvo tik pratęsiamos arba skelbiamos dėl naujų Rusijos išpuolių.
„Galimai, Rusiją tai stebina, tačiau Europos lyderiai nori išsaugoti sankcijas Rusijai“, – teigiama JAV diplomato pranešime.
Sankcijų projektai nukreipti į Rusijos finansų sektorių
Jau artimiausiomis savaitėmis JAV Kongresas pradės svarstyti įstatymų projektus, kuriuose numatomos naujos sankcijos Rusijai. Pagrindiniai projektai numato finansinių operacijų ribojimą didžiausiems Rusijos valstybiniams bankams, tokiems kaip „Sberbank“ ir VTB.
Pirminis tokios sankcijų politikos signalas buvo paskelbtas jau šių metų balandį, kuomet JAV finansų ministerija įvedė apribojimus vieno iš turtingiausių Rusijos oligarchų Olego Deripaskos verslams. Šis sprendimas ne tik smogė jo verslo imperijai, tačiau ir nusmukdė rublio kursą. Tuomet pasirodę gandai, kad gali būti pritaikytos sankcijos finansų ir bankų sektoriams pasėjo neapibrėžtumo ir abejonių dėl ateities nuotaikas finansų rinkose.
Šiuo metu Rusiją gelbėja išaugusios naftos kainos, kurios bent iš dalies kompensuoja taikomų sankcijų žalą. Biudžetas, kuris buvo numatytas esant naftos kainoms 40 dolerių už barelį, šiuo metu yra santykinai saugus. Tačiau JAV paskelbus planuojamus apribojimus finansų rinkoms su rimtomis problemomis susidurtų Rusijos bankai.
Vyraujant naujų sankcijų laukimo nuotaikoms atitinkamai elgiasi ir investuotojai. Šiais metais kapitalo pasitraukimo iš Rusijos tempai vėl staigiai išaugo. Oficialios Maskvos prognozės metų pradžioje buvo 18 mlrd. dolerių, dabar jau siekia 41 mlrd. – ir net šis skaičius gali keistis, nes kapitalo pasitraukimas itin sparčiai auga būtent pastaruosius mėnesius.
K. Volkeris: Rusija yra nusiteikusi tęsti karą Donbase
JAV specialiojo pasiuntinio K. Volkerio teigimu, teigiamų poslinkių derybose su Rusija dėl Ukrainos artimiausiu metu tikėtis neverta. Pasak amerikiečių derybininko, Kremlius tikriausiai laukia artėjančių rinkimų Ukrainoje rezultatų.
„Aš manau, kad Rusija gali specialiai laukti Ukrainos rinkimų rezultatų, pažiūrėti, kuo tai baigsis. Galbūt bus sulaukta palankesnių jėgų atėjimo. Aš manau, kad jie nusiteikę taip elgtis“, – cituojamas diplomatas „Atlantic Council“.
K. Volkerio pozicija dėl Rusijos paaiškina ir griežtėjantį Amerikos toną Kremliaus atžvilgiu – vyriausiojo derybininko pasisakymuose išnyko diplomatiniai viltingi pasisakymai, o vietoje jų pasigirdo nusivylimo gaidos. JAV pasiuntinys tikina, kad Rusija pastaruoju yra aršiau nusiteikusi palaikyti smogikus Ukrainos rytuose labiau negu kada nors anksčiau. Visa tai – nepaisant JAV ir Vakarų Europos spaudimo Rusijai dėl agresijos Ukrainoje.
„Mes nepaveikėme prezidento Putino ir kitų Rusijos (veikėjų) sprendimo dėl karo tęstinumo priėmimo. Jie yra pasiryžę veikti toliau. Ir mano manymu galimybės, kad jų pozicija keisis yra mažesnės negu prieš metus“, – aiškina jis, primindamas, kad Ukrainoje šiuo metu yra „šokiruojančiai didelė“ humanitarinė katastrofa.
Geriausia, anot diplomato, Vakarų strategija būtų išlaikyti Maskvos spaudimą ekonominių sankcijų, kurių pirmosios buvo paskelbtos dar 2014-aisiais, pagalba.
