Didžiųjų pasaulio valstybių mūšis dėl įtakos pokomunistinėje erdvėje toli gražu nesibaigia. Kaip paprastai būna, vienintelė auka šioje interesų sankirtoje – ta pati iš sovietinės priklausomybės prieš 20 metų išsivadavusi šalis, o JAV ir Rusija jokių nuostolių nepatiria. Panašiai atsitinka ir rungiantis dėl įtakos Gruzijoje bei Ukrainoje, kurių euro- ir transatlantiniai integraciniai siekiai dar nepasiteisina.
Pasiūlymai veržtis į Gruziją
Kol vieningoji Europa trypčioja vietoje, Vašingtonas čiumpa jautį už ragų. Vakarai pavargo Tbilisį traukti už ausų į įvairias tarptautines struktūras, o štai JAV sukurta vadinamoji Vašingtono darbo grupė, kuriai vadovauja du senatoriai. Ji neseniai parengė pranešimą „Gruzija Vakaruose: politinis kelio žemėlapis euroatlantinei jos ateičiai“. Šis dokumentas Amerikos, Europos ir Gruzijos politikams be užuolankų rekomenduoja aktyviau kištis į įvykius Kaukaze.
Pasiūlymuose yra keletas punktų, kurie, aišku, kelia Maskvos susierzinimą. Pavyzdžiui, tarptautinei bendrijai siūloma toleruoti tarptautinių pajėgų dalyvavimą okupuotose Gruzijos teritorijose, tai yra Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Kai čia nebeliks Rusijos kontingento (jos kareivių skaičius iškart po Rusijos agresijos prieš Gruziją 2008-ųjų rugpjūtį buvo išaugęs iki 9 tūkst.), regiono saugumą garantuos neutralios tarptautinės pajėgos, dirbsiančios kartu su vietos valdžia.
Kitas punktas numato stiprinti Gruzijos siekius įstoti į NATO. Amerikiečiai turi pasinaudoti galimybe per NATO vadovų susitikimą kitų metų gegužę Čikagoje iškelti klausimą dėl konkrečių žingsnių Gruzijai integruotis į Aljansą, priimant pasiūlymų paketą glaudžiau bendradarbiauti, o NATO–Gruzijos komisijai ir Gruzijos metinei bendradarbiavimo su NATO programai teks įsiliejimo į Aljansą mechanizmo vaidmuo.
Kita vertus, tiesiai šviesiai siūloma padidinti JAV karinį dalyvavimą Gruzijoje. Tam reikia grėsmių sulaikymo strategijos, pabrėžiama dokumente. Tik amerikiečių buvimas šioje šalyje užtikrins tokią strategiją, o svarbiausia – psichologiškai motyvuos jos gyventojus dideliems darbams. Tam būtina žengti dar tris žingsnius: sukurti Gruzijos kariuomenės dalyvavimo koalicijos veiksmuose programą, remti NATO programos „Partnerystė taikos labui“ treniruočių centrą ir užtikrinti logistikos centro įrengimą kariuomenės ir technikos permetimui į Vidurio Aziją ir Afganistaną.
Pranešime taip pat teigiama, kad būtina normalizuoti JAV, NATO ir Gruzijos santykius karinėje srityje. Ypač susirūpinta ginkluotės tiekimu šiai šaliai ir specialiosios paskirties pajėgų kūrimu. Tai padės stiprinti Gruzijos gynybinį pajėgumą ir partnerystę su Aljansu.
Paskutinė rekomendacija – NATO turi įsitraukti į ES stebėtojų misijos veiklą Gruzijoje (EUMM). Ši misija jau pelnė visų proceso dalyvių, taip pat ir Rusijos, pasitikėjimą, bet dabar gali išplėsti savo įtaką ties okupacijos linija, kaip vyko Kosove, kur sėkmingai dirba ES misija teisinės valstybės klausimams (EULEX).
Maskva nerimauja...
Rusijos strategai ypač jautriai vertina amerikiečių kontingento dislokavimo Gruzijoje planą. Todėl šį dokumentą jie vadina taip: „Kaip JAV nori prieš save nuteikti Rusiją“. Buvęs Rusijos gynybos ministerijos Tarptautinių sutarčių rengimo valdybos viršininkas Jevgenijus Bužinskis mano, kad parduoti ginkluotę Gruzijai ir siųsti ten savo kariuomenę – netoliaregiškas žingsnis. „Tuomet galite užmiršti Maskvos pritarimą NATO ir JAV krovinių bei amunicijos tranzitui į Afganistaną“, – pataria karinis specialistas.
Kitaip sakant, grįžtume į šaltojo karo laikus... O juk tvirtinant naujo JAV pasiuntinio Maskvoje Michaelio McFaulo kandidatūrą Senate buvo pabrėžtas svarbiausias šalių santykių „įkrovimo iš naujo“ dėmuo – Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimas Afganistano kryptimi. Nuo 2009 m. įsigaliojusio susitarimo bendradarbiauti buvo atlikta daugiau kaip 1500 skrydžių ir tranzitu per Rusiją buvo permesta apie 235 tūkst. kareivių. Juolab kad NATO ir JAV pajėgoms kitas galimas maršrutas – per Pakistaną – jau yra pavojingas...
Kol Briuselis apsiriboja raginimu...
Nieko naujo, kad Europai delsiant JAV ryžtasi vaidinti lemiamą vaidmenį Gruzijos integracijos į NATO procese. Dar pernai spalį politologas Aivaras Bagdonas savo straipsnyje „Geopolitikoje“ (http://geopolitika.lt/?artc=4287) komentavo NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno vizitą Tbilisyje, įvykusį tų metų rugsėjo 30–spalio 1 d. Tąkart Aljanso vadovas per susitikimą su Gruzijos parlamento nariais pareiškė, kad sprendimas, priimtas 2008 m. NATO vadovų susitikime Bukarešte, tebegalioja, ir Aljanso durys, pasak jo, Gruzijai tebėra atviros. Ši valstybė bus priimta į Aljansą, jei pati to panorės ir jei įvykdys visus narystei šioje organizacijoje keliamus reikalavimus.
Ir vis dėlto, nepaisant skambių žodžių, šį aukšto Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos pareigūno pareiškimą vargu ar derėtų laikyti greitų ir reikšmingų Gruzijos integracijos į Aljansą pokyčių prologu, pažymėjo politologas. Gruzijos rengimasis narystei NATO, paremtas skambiais politiniais pareiškimais, primena užsitęsusį gumos tampymą. Tad nieko nuostabaus, kad 2010 m. rugsėjį A. F. Rasmusseno viešai ištarta frazė apie Gruzijai plačiai atvertas Aljanso duris nėra jokia naujiena. Šis teiginys iš NATO pareigūnų lūpų yra skambėjęs ir anksčiau. Pavyzdžiui, šie žodžiai Aljanso kuluaruose ne kartą tarti 2008 m. balandį, Bukarešto susitikimo išvakarėse, taip pat – ir per patį susitikimą. Ir vis dėlto Aljanso valstybių atstovai tąkart nesiryžo imtis aktyvių Gruzijos integracijos į šią organizaciją priemonių. Rusijai reikalaujant, sprendimas Gruzijai ir Ukrainai suteikti pasirengimo narystei NATO veiksmų planus (NVP) tuomet atidėtas neribotam laikui. Toks planas Gruzijai nėra suteiktas iki šiol.
Gruzija: tuščios vietos nebūna...
Štai kodėl Vašingtonas, matyt, suderinęs su Briuseliu, ima jautį už ragų. Ir čia vėl dera priminti amerikiečių įdirbį Gruzijoje. Pernai vasario 21–22 d. Gruzijoje lankėsi JAV specialusis pasiuntinys Afganistanui ir Pakistanui Richardas Holbrooke'as, ir jo viešnagė paskatino kalbas apie JAV „grįžimą“ į Gruziją.
Gruzijai tuomet pavyko pritraukti išskirtinį JAV dėmesį. Rodydamas ryžtą išlikti patikimu JAV partneriu užtikrinant taiką ir saugumą pasaulyje, Tbilisis 2010 m. pavasarį keleriopai – nuo 175 iki 975 karių – nutarė padidinti savo kontingentą Afganistane. Po šio pajėgų sustiprinimo Gruzija tapo šalimi, į Afganistaną išsiuntusia daugiausia karių skaičiuojant pagal jų skaičių vienam gyventojui.
Per vizitą R. Holbrooke'as kartu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu lankėsi netoli Tbilisio esančiame Krcanisio karių rengimo centre. Ten treniravosi 2010 m. pavasarį sąjungininkų pajėgas Afganistane papildęs batalionas. JAV diplomatas gerai įvertino Gruzijos karių parengimo lygį ir gyrė Gruzijos pastangas prisidėti prie saugumo Afganistane stiprinimo. Pasak R. Holbrooke'o, Gruzijos kariai, „kitaip nei kitų Europos šalių“, aktyviai dalyvauja ir karinėse operacijose Afganistane. Tai JAV esą ypač vertina.
Nors JAV diplomato vizito tikslas buvo įvertinti Gruzijos karių pasirengimą tarnauti NATO pajėgose Afganistane, per susitikimą su M. Saakašviliu buvo užsiminta ir apie kitą Gruzijos iniciatyvą. Pernai sausio 29-ąją M. Saakašvilis pasiūlė JAV karinę įrangą į Afganistaną gabenti per Gruzijos teritoriją. Nekarinės paskirties kroviniai į Afganistaną per Gruzijos teritoriją gabenami nuo 2005-ųjų. Gruzija yra antra šalis po Pakistano pagal jai tenkantį nekarinių krovinių tranzito į Afganistaną mastą. 2010 m. sausio pabaigoje NATO pasirašė susitarimą su Kazachstanu dėl nekarinės paskirties krovinių į Afganistaną tranzito šalies geležinkeliais, iš ten kroviniai per Uzbekistano teritoriją pasieks Afganistaną. Dalis nekarinių krovinių Afganistaną pasiekia tiesiai ir per Rusijos oro erdvę.
Didžiulis postūmis JAV ir Gruzijos bendradarbiavimui buvo pernai liepą įvykęs JAV valstybės sekretorės H. Clinton vizitas į Tbilisį. Amerikos politikė vėl ragino Rusiją išvesti karinį kontingentą iš Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų, kurias pavadino okupuotomis. „Mes raginame Rusiją padaryti galą Gruzijos teritorijos okupacijai“, – pasakė H. Clinton.
O Vašingtone spalio mėnesį įvyko Gruzijos ir Amerikos komisijos posėdis dėl strateginės partnerystės, jame dalyvavo Gruzijos premjeras Nikolas Gilauri ir JAV valstybės sekretorė. Posėdžio pradžioje H. Clinton pareiškė, kad JAV palaiko Gruzijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir siekį prisijungti prie NATO. Strateginės partnerystės chartija tarp JAV ir Gruzijos buvo pasirašyta 2009 m. sausio 9 dieną. Ji numato abiejų šalių partnerystę gynybos, saugumo, ekonomikos ir kultūros klausimais.
***
Nėra abejonių, kad JAV veržimasis į Kaukazą reiškia norą užimti geras geostrategines pozicijas. Bet kartu šie planai rodo, kad Vašingtonas rizikuoja išjungti santykių su Rusija „įkrovimo iš naujo“ mygtuką. Jeigu jos prezidentu kitų metų kovą vėl taps griežtasis V. Putinas, įžiebęs 2008 m. rugpjūčio karą Gruzijoje, nors jau buvo baigęs savo kadenciją, naujos įtampos bangos regione išvengti bus sunku.
