Pentagonui vis dar nebaigus ilgai lauktos Pasaulinės pozicijos peržiūros (angl. „Global Posture Review“), Europoje stiprėja nerimas – ar JAV neketina mažinti savo karinio buvimo žemyne?
Kaip rašo „Defense One“, bet koks Vašingtono žingsnis atgal galėtų skaudžiausiai smogti Baltijos šalims. O ypač – Lietuvai.
Nors jau lapkritis, ženklų apie peržiūros rezultatus nėra. Tai – viena svarbiausių naujosios administracijos strateginių iniciatyvų, kuri turėtų parodyti, kaip JAV planuoja toliau dislokuoti savo pajėgas visame pasaulyje.
Tuo metu dalis aukštų pareigūnų, kaip teigia šaltiniai, pasisako už mažesnį JAV karinį buvimą Europoje.
Baltijos šalys – pažeidžiamos ir strategiškai svarbios
Šiuo metu JAV palaiko kuklų, bet svarbų rotacinių pajėgų buvimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kartu čia veikia ir NATO kovinės grupės: britų vadovaujama Estijoje, kanadiečių – Latvijoje, vokiečių – Lietuvoje.
Be to, Vokietija iki 2027-ųjų Lietuvoje ketina dislokuoti nuolatinę 5 tūkst. karių brigadą.
„Defense One“ akcentuoja, kad Baltijos šalys NATO viduje yra vienos pažeidžiamiausių. Jas sunku sustiprinti krizės metu – vienintelis sausumos kelias į Lietuvą tęsiasi per siaurą Suvalkų koridorių, o rusų militarizuotas Kaliningradas ir Baltarusija apsunkina oro bei jūrų operacijas.
Todėl JAV karių buvimas vietoje yra ne „papildoma nauda“, o būtinybė. Pasitraukimas, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje, būtų „neteisingas signalas tiek sąjungininkams, tiek priešams“.
„Defense One“ įvardijo 3 priežastis
„Defense One“ teigia, kad Lietuva šiame kontekste yra išskirtinai svarbi – JAV čia rotuoja apie 1 tūkst. karių, 2 batalionai atvyksta 9 mėnesių tarnybai.
Lietuva – strateginis taškas tarp Šiaurės ir Rytų Europos, esantis šalia Suvalkų koridoriaus ir Kaliningrado. Didelio konflikto atveju jos apsauga būtų lemiama viso regiono saugumui.
Be to, Lietuva nuosekliai laikosi griežtos energetikos politikos. Vilnius buvo pirmasis Europoje, kuris Pekiną strateginiuose dokumentuose įvardijo grėsme, palaikė Taivano atstovybės atidarymą ir nuosekliai kalbėjo apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje.
Energetikoje Lietuva taip pat demonstravo lyderystę: 2015 m. pradėjo veikti Klaipėdos SGD terminalas, kuris ženkliai sumažino priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Lietuva yra viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų pagal nacionalines pajamas, gynybai skiria 3 proc. BVP ir nuo 2026 m. planuoja viršyti 5 proc. Tai gerokai viršija NATO standartus.
Kaip skelbiama, šalis taip pat dešimtmečius rodė lojalumą JAV: apie 5 tūkst. Lietuvos karių tarnavo Afganistane, o nuo 2003 m. net 930 karių dalyvavo misijoje Irake.
Pavojingas signalas sąjungininkėms
„Defense One“ pabrėžia, kad JAV karių išvedimas iš Lietuvos reikštų ne tik silpnėjantį Aljanso rytinį flangą, bet ir pavojingą signalą sąjungininkėms: net ir lojalios, investuojančios į gynybą šalys negali būti tikros dėl JAV įsipareigojimų.
Pentagonui artėjant prie peržiūros pabaigos, ekspertai ragina Vašingtoną neabejoti – JAV karinis buvimas Baltijos šalyse turi likti vienu iš pagrindinių transatlantinio saugumo ramsčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
