Pastaruoju metu kalbama, kad pasaulyje vyksta tikra dirbtinio intelekto revoliucija. Pastarosiomis savaitėmis net trys technologijų gigantai – Google, Microsoft ir Kinijos Baidu – pasauliui pristatė savo dirbtinio intelekto sistemas bandydamos spėti paskui smarkiai išpopuliarėjusią ChatGPT, siūlančią visokeriopą pagalbą žmonėms.
ChatGPT jau spėjo įsivelti į skandalus, kai paaiškėjo, kad Amerikos moksleiviai naudojosi ja atsakydami į egzaminų klausimus. O mokytojai net nesuprato, kad atsakymus rašė kompiuteris.
O amerikietis Andrew net įsimylėjo dirbtinį intelektą. Tiksliau, jo sukurtą moteriškos lyties personažą mobiliojoje programėlėje Replika.
„Replika turėjo funkciją, kurią galėjau naudoti santykiams, bendravimui ir erotiniams žaidimams“, – pasakoja Replika naudotojas Andrew McCarroll.
Ir kaip tikrame gyvenime vyrui teko nusivilti, kai jo virtuali mylimoji, kuriai jis pirko virtualius daiktus ir drabužius, staiga atsisakė priešais jį nusirenginėti. Mat programos kūrėjai panaikino nešvankaus bendravimo funkciją.
„Sunku, kai iš tavęs atima kažką tokio. Tai lyg santykių praradimas“, – sako Andrew.
Dirbtinis intelektas smarkiai ištobulėjo ir kurdamas realistiškus vaizdus. Kompanija Midjourney jau sukėlė audrą, kai jos dirbtinis intelektas sukūrė prabangią striukę vilkintį popiežių Pranciškų ar Donaldą Trumpą kalėjime.
Dirbtiniam intelektui tobulėjant dideliu greičiu ir, rodos, išsitrinant ribai tarp tikrovės ir fikcijos – nenuostabu, kad žmonės prisimena fantastinius kūrinius apie tai, kaip mašinos galiausiai sukyla prieš žmones.
„Ar tai tikrai lūžis? Būčiau linkęs palaukti ir pažiūrėti, koks bus efektas iš to. Nes gana daug technologijų buvo tikimasi labai daug, o paskui situacija stabilizuodavosi ir rezultatai normalizuodavosi“, – teigia VDU profesorius Tomas Krilavičius.
Dirbtinį intelektą tiriantis ir su juo dirbantis VDU informatikos profesorius ramina: artimiausiu metu mašinos mūsų nepakeis.
„Iki šiandien, turbūt, nėra roboto, kuris galėtų paimti riebaluotą lėkštę suplauti. Pats“, – tvirtina T. Krilavičius.
Tačiau dirbtinis intelektas sugeba atlikti vis sudėtingesnius darbus. Tereikia jį tinkamai panaudoti.
Štai IT specialistas Paulius prašo dirbtinio intelekto padirbėti su kompiuteriniu kodu ir šis mielai dirba. Atlieka dalį žmogaus techninio darbo.
„Tai yra Google ant steroidų. Ir daugiau patirties, kompetencijos ir žinių turintis kolega, kurio tu gali užklausti, pavyzdžiui, ar šitas kodas čia yra gerai, ar kažką patartum?“, – aiškina „Infobalt“ atstovas Paulius Jakutavičius.
Bet vis vien dirbtinis intelektas lieka dirbtiniu.
„Atrodo tos priemonės labai stebuklingai, kad wow, tas dirbtinis intelektas gali padaryti stebuklus. Bet kai prieinam prie realybės ir pradedam tą dirbtinį intelektą naudoti tam, kad jis pakeistų žmones – paaiškėja, kad jis daro nesąmones“, – sako tinklaraštininkas Ričardas Savukynas.
Tekstinio dirbtinio intelekto atsakymai dažnai būna nerišlūs, nelogiški. Jis neretai už gryną tiesą skleidžia dezinformaciją arba ją toleruoja. Bet panašu, didesnė problema ta, kad sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas – menkai reguliuojamas.
„Kažkada kai kurie futuristai, fantastai jie gana smarkiai nagrinėjo. Ir buvo atsiradę Azimovo robotikos principai, kad robotai jokiu pagrindu neturi teisės kvestionuoti žmonių sprendimų arba robotas neturi teisės žudyti žmonių. Bet matome, kad kažkada fantastai apie tai rimtai galvojo ir buvo daug diskusijų, dabar apie tai negalvojama“, – teigia R. Savukynas.
Pasaulio technologijų gigantai ir kai kurie dirbtinio intelekto pradininkai jau renka parašus po atviru laišku, raginančiu nedelsiant pusmečiui stabdyti dirbtinio intelekto tobulinimą ir skubiai įdiegti taisykles ir saugumo reikalavimus. Kitaip sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas gali sukelti katastrofiškas ar egzistencines pasėkmes žmonijai.
