Pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiūte ir „INVL Asset Management“ vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Apie mokesčių reformą daug kas diskutuoja iš įvairiausių kampų. Yra ir skurstančių žmonių, ir nelabai kokybiškas perskirstymas. Kaip jums atrodo, ar tai, ką pasiūlė Finansų ministerija, sutvarkytų šią problemą?
A. Adomavičienė: Tai pradėtų spręsti problemas. Darytų ją truputį socialiai teisingesnę, kad tie žmonės, kurie gauna tikrai dideles pajamas, pradėtų mokėti panašiau kaip dirbantys žmonės. Mažintume nelygybę. Visiškai mes jos nesumažinsime – nereikia turėti utopijų, kad visa mūsų visuomenė turi būti lygi. Čia kalba ne apie tai, bet kad neturėtume tokių didelių nelygumų.
Taip pat neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas. Mūsų nuomone, NPD ilgainiui turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA), nes šiemet yra pirmi metai, kai MMA peržengs skurdo rizikos ribą. Vadinasi, žmonės, kurie iki šiol dirbo už minimumą, automatiškai krisdavo į skurdo riziką.
Aišku, Lietuvoje nėra labai daug tokių, kurie dirba vien tik už MMA, bet tokių žmonių vis tiek yra. Jeigu dar atsižvelgiame į tai, kad jie turi išlaikytinių, yra šeimos su vaikais, būna ir vienišų mamų, kurios taip dirba, tada tokia situacija tikrai nėra gera.
Tai NPD didinimas iki MMA irgi turėtų eiti kartu, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kad reikia didinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamas.
Ponia Pikčiene, ar pristatyta mokesčių reforma padarys Lietuvą socialiai teisingesne ir sumažins atskirtį?
I. Genytė-Pikčienė: Nors klausimas prasideda „ar“ ir reikėtų atsakyti vienu žodžiu, bet taip neišeina. Tam, matyt, reikia papildomos valandos diskusijų, nes šitie mokesčių reformos pasiūlymai susilaukė tikrai nemažai kritikos. Nors tikslas tikrai yra neblogas – Lietuvoje yra labai sudėtinga ir klampi mokesčių sistema, bet dabar ji tam tikrais atvejais darosi dar labiau komplikuota ir yra tam tikrų momentų, kur efekto galime ir nesulaukti.
Prisiminkime 2008 metus, kuomet skubiai buvo atlikti mokestiniai pakeitimai, nes tikrai neturėjome daug erdvės nieko nedaryti ir reikėjo ruoštis didžiajai krizei. Bet žvelgiant į tų mokestinių pakeitimų pasekmes per mokesčių surinkimo į BVP lygį, mes matome, kad Lietuva visgi pralošė, palyginus su Estija. Estija nieko nedarė, paliko savo lakonišką, paprastą, visiems suprantamą, vieno lapo mokesčių sistemą su vienu 20 procentų tarifu ir sugeba iki šiol mus gerokai aplenkti pagal mokestines pajamas nuo BVP.
Tai iš tikrųjų yra tam tikras mūsų pralaimėjimas, kad mes, kaitaliodami mokesčių sistemą ir tai darydami neelegantiškai ir su tam tikrom klaidom, mažiname gyventojų pasitikėjimą. Kompromituojame tam tikras mokesčių mokėtojų grupes ir atitinkamai, ta motyvacija prisidėti prie visų mūsų švento reikalo – Lietuvos šalies sėkmės – krenta. Tokiu atveju reikėtų ieškoti niuansų komunikacijoje ir sutarimą, kokios Lietuvos mes norime. Galiausiai, tas sutarimas turėtų padėti pamatą grandiozinei mokesčių sistemos reformai, kurios pasekmes išgyventume jau ne vieną kadenciją, o tai būtų nejudinama ilgą laiką ir leistų mokesčių mokėtojams ja patikėti.
Dabar tie nuolatiniai kaitaliojimai, natūralu, kad erzina. Gali būti, kad dabar daromi pokyčiai, kurie palies smulkiuosius, individualią veiklą, verslo liudijimus, gali nustumti tam tikrus rinkos dalyvius į šešėlį.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
