Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.
Apie antisemitizmą Lietuvoje pastaruoju metu buvo kalbama dažniausiai tada, kai skirdavosi kurios nors istorinės interpretacijos, kalbant apie XX a. istoriją. Dabar Europoje matome visai kitokio pobūdžio antisemitizmą, kai atvirai arba beveik atvirai yra raginama naikinti Izraelio valstybę ir žydų tautą. Kaip manote, ar ši nauja priešprieša gali turėti kažkokių rimtesnių padarinių Lietuvos visuomenei?
Dabartinis antisemitizmas yra tiesiogiai susijęs su migracija į Europą. Jeigu pasižiūrėsime, kas yra pagrindiniai šaltiniai, kurie skatina tokius reikalavimus sunaikinti Izraelį ir palaikyti Palestiną, tai pagrindinė varomoji jėga yra būtent migrantų grupės, centrai, kurie po to bando susisieti su visais kitais.
Kitaip tariant, jei anksčiau mes matydavome ultranacionalistus, kurie remiasi vienokia ar kitokia rasistine teorija, todėl bando pašalinti žydus, arba remiasi kažkokia istorine mitologija ir tada bando pašalinti žydus iš savo politinio lauko.
Čia susiduriame su nauju reiškiniu, kad šito antisemitizmo šaltinis jau turi ne europietišką, o islamo kraštų arba arabų kraštų kilmę. Todėl ankstesni receptai, kaip kovoti su antisemitizmu nebeveikia. Jie neveikia, nes palestiniečiai sako, kad jūsų Holokausto istorijos mūsų nejaudina.
Ar Europoje nėra dvigubų standartų? Tada, kai kritiškai pasisakoma apie šiuos migrantus, žmogus gali prarasti darbą, prieš jį pradedami tam tikri veiksmai, bet kai pasisakoma apie tai, kad reikėtų naikinti žydus Palestinoje, kažkodėl taip kalbantiems nėra visiškai jokių padarinių.
Šita dvigubo standarto tvarka yra ir ji jau, matyt, yra pradedama diskutuoti. Visų pirma, aš labai stipriai akcentavau migrantus, bet reikalas tas, kad migrantai pažadina ultranacionalistus. Nėra taip, kad migrantai vieni veiktų, o vokiečiai, švedai, danai ar norvegai tylėtų.
Ne, jie irgi pamažu klausosi, įsiklauso ir būtent šitie migrantai pažadina ne liberalus, ne pilietiškai ar tolerantiškai nusiteikusius žmones, o orumą ir garbingumą, kaip jį įsivaizduoja ultranacionalistai. Tada šitos dvi grupės veikia paraleliai.
O įstatymai yra pirmiausia nukreipti prieš ultranacionalistus, ne prieš migrantus. Visuomenę toks požiūris pradeda dar labiau skaidyti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
