Vietoj to programose „Vesti nedeli“, „Voskresnoje vremia“ ir „Itogi nedeli“ buvo aptarinėjama „atvėstanti“ JAV ir Irano priešprieša, šaudynės Vašingtone, Kinijos reakcija į ES sankcijas bei Kremliaus pateikiama versija apie tai, kas vyksta kare Ukrainoje.
Tokių laidų metu kaip „Voskresnyj večer s Vladimirom Solovjovym“ akcentas buvo skiriamas bepiločių orlaivių atakoms, kurios pirmą kartą nuo karo pradžios pasiekė Jekaterinburgą, ir JAV prezidento Donaldo Trumpo evakuacijai dėl pasikėsinimo vakarienės su žurnalistais metu, o katastrofa Tuapsėje į eterį nepateko. Olgos Skabejevos ir Jevgenijaus Popovo programa „60 minut“ buvo skirta kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, įskaitant padėtį Ormuzo sąsiauryje. Taip pat aptarta Vakarų sankcijų politika ir ES finansinė parama Ukrainai.
NTV pokalbių laidoje „Mesto vstreči“ ekologinė nelaimė Tuapsėje taip pat buvo ignoruojama. Vietoj to svečiai susikoncentravo į Vokietijos karinę strategiją, NATO problemas ir vidinius ekonominius sunkumus, įskaitant Rusijos gyventojų skolų naštos augimą bei jaunimo bankrotus.
Informaciją apie situaciją Tuapsėje Rusijos gyventojai gali gauti tik oficialiai uždraustame soc. tinkle „Telegram“, kur plinta nepriklausomų „Sota“ žurnalistų kalbintų vietos žmonių vaizdo įrašai.Situacija panaši į prieš 40 metų Sovietų Sąjungoje nutylėtą Černobylio katastrofą, kuomet apie tragediją atominėje elektrinėje valdžia ir jai pavaldžios informavimo priemonės.
Putino tyla ir bandymas sumenkinti situaciją
Ekstremalios situacijos Tuapsėje iki pat antradienio niekaip nekomentavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo pasisakymuose taip pat nė karto apie tai neužsiminė.
Vėliau Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pakomentavo Ukrainos bepiločių orlaivių atakas prieš Tuapsės miestą, kurios pastarąjį mėnesį tapo sistemingos. Šalies vadovas pripažino smūgių faktą, tačiau bandė sumenkinti jų padarinius, remdamasis vietos valdžios ataskaitomis.
„Vis dažniau bepiločiais orlaiviais suduodami smūgiai civilinei infrastruktūrai. Štai paskutinis pavyzdys – smūgiai energetikos objektams Tuapsėje, kurie potencialiai gali sukelti ir rimtų ekologinių pasekmių. Tiesa, gubernatorius ką tik raportavo: rimtų grėsmių esą nėra, žmonės vietoje susitvarko su tais iššūkiais, su kuriais susiduria“, – sakė V. Putinas.
Naktį į balandžio 28-ąją Ukrainos dronai jau trečią kartą per šį mėnesį atakavo naftos infrastruktūrą Tuapsėje. Pirmieji du reidai įvyko balandžio 16 ir 20 dienomis. Šių atakų pasekmės buvo itin skaudžios: kilo dideli gaisrai, žuvo trys žmonės, tarp jų – du vaikai.
Ekologinė krizė regione
Balandį Ukrainos bepiločiai orlaiviai du kartus – 16 ir 20 dienomis – atakavo naftos terminalą Tuapsėje. Dėl to objekto teritorijoje kilo didžiuliai gaisrai. Visiškai terminalą užgesinti pavyko tik balandžio 24-osios vakarą. Tuo metu gaisro smogas spėjo apgaubti praktiškai visą Rusijos Juodosios jūros pakrantę, įskaitant Sočį ir Anapą, taip pat pasiekė Stavropolį bei Armavirą.
Eilėje rajonų prapliupo „naftos lietus“, o benzolo, ksilolo ir suodžių koncentracija ore normą viršijo du kartus, pranešė „Rospotrebnadzor“. Vietos gyventojai skundėsi kvėpavimo sutrikimais. Apie masinio Rusijos gyventojų apsinuodijimo grėsmę ir onkologinių susirgimų riziką dėl toksiškų dūmų įspėjo vienas iš „Novičiok“ kūrėjų, chemikas Vilas Mirzajanovas.
Be to, naftos produktai pateko į upes ir Juodąją jūrą, kur susidarė 10 tūkst. kv. m ploto dėmė. Sočio paplūdimyje rasti nugaišę delfinai, taip pat užfiksuota žuvų žūtis. Ekologas Jevgenijus Vitiško įvykius Krasnodaro krašte pavadino „didžiausia regiono ekologine nelaime“ per pastarąjį laiką, kuri neigiamą poveikį vietos aplinkai darys kelerius metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dėl Černobylio slėpimo vėliau mirė, susirgo daug žmonių. Tuapsės poveikis atsiras taip pat vėliau. Daugelis, įskaitant vaikus, juk leido laiką lauke.
