Valstybės rezervas, kuris dieną X turėtų aprūpinti žmones maistu, vandeniu, medicininėmis priemonėmis, neapibrėžtas – nepaskaičiuota net, kiek ir kokių atsargų iš viso reikia.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Panašu, kad galimai karo grėsmei lietuviams reikėtų ruoštis kiek rimčiau ir atsargų turėti tikrai ne kelioms ir net ne keliolikai dienų.
„Pozicijos rodo, kad mes neaprūpintume savo žmonių. Bet pagal scenarijus ta pozicija gali būti net prastesnė, nei atrodo šiandien“, – komentavo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
I. Segalovičienė kalbėjo apie valstybės rezervo pozicijas, kurios turėtų būti pakankamos tam, kad aprūpintų lietuvius ištikus dienai X – ekstremaliai situacijai ar karo padėčiai – maistu, vandeniu, medicininėmis ir kitomis būtinosiomis priemonėmis.
Tik skirtumas tarp poreikio ir realybės – dramatiškas, parodė Valstybės kontrolės auditas. Pagal Vyriausybės nustatytą sukaupimo lygį, naujausiais 2024 m. duomenimis, maisto Lietuvos žmonėms pagal planą neužtikrinama nė penktadalio. Medicinos priemonių taip pat būtų suteikta tik pusė poreikio.
Ruginienė problemai spręsti deleguoja Maisto tarybą
Nesukauptos atsargos – tik ledkalnio viršūnė. Ilgus metus valdžia nesusitarė dėl elementarių dalykų – nepaskaičiavo tikslių poreikių ir skaičių, pagrindžiančių, kokių atsargų ir kokiose šalies vietovėse turi būti sukaupta bei kaip jos turi būti sandėliuojamos ir, esant poreikiui, pasiekti žmones.
„Mes kaupiame tiesiog, nes manome, kad galbūt prireiks. O iš tikrųjų rezervas turėtų būti sukauptas labai konkrečiai žinant, kiek ko mums reikia labai konkrečiu atveju. Tai tą būtina patvirtinti ir būtina pakeisti tvarkas“, – komentavo I. Segalovičienė.
Premjerė Inga Ruginienė valstybės rezervo planavimo ir pertvarkymo reformas sako patikėsianti Maisto tarybai.
„Labai norėčiau, kad Maisto taryba padirbėtų iš peties ir per pavasarį išdirbtų pasiūlymus, kaip mes galime dar labiau matyti Valstybės rezervo formavimą ir kokių priemonių galėtume imtis, kad mūsų biudžeto kiekvienas euras būtų išleistas atsakingai“, – teigė I. Ruginienė.
Kuria strategiją
I. Ruginienė nori, kad keičiant tvarką būtų sudaromos trumposios grandinės su maisto tiekėjais. Taip pat kad valstybė ne tik rezervuotų maisto produktus, bet ir juos įsigytų.
Mat dabar valstybė yra pasirašiusi su verslais rezervacijos sutartis, kuriomis jie įsipareigoja, iškilus būtinybei, suteikti gyventojams maisto.
„Gali pasirodyti, kad yra kitų būdų, kur yra pigesni. Bendrai galiu pasakyti, kad nuo 2022 iki 2025 m. rezervui esame išleidę 13 mln. eurų“, – sakė I. Segalovičienė.
O jau turint maistą sandėliuose, baigiantis jo galiojimo laikui, pasak premjerės, jis atitektų nepasiturintiems gyventojams.
„Tuomet kiekvienas valstybės biudžeto euras turės keletą paskirčių – tiek prisidedant prie pasiruošimo X dienai ir valstybės rezervo, tiek skatinant vietinį verslą ir ūkininkus, tiek teikiant pagalbą nepasiturintiems“, – teigė premjerė.
Negaili kritikos
Tik štai ekonomistas ir Maisto tarybos narys Marius Dubnikovas sako, kad premjerė pradeda ne nuo to galo. Esą, neturint elementarių skaičiavimų ir suformuluotų užduočių, Maisto taryba nei planuoti, nei numatyti naujos tvarkos negali.
„Tam, kad dirbtų pagal kažkokį tai planą, reikia iškelti konkrečius uždavinius: sumažinti kaštus, padidinti saugumą, sutrumpinti grandines. Tai kai bus uždaviniai iškelti, bus galima kalbėti, kaip Maisto taryba dirbs“, – sakė M. Dubnikovas.
Svarbu suprasti, kad pagal komunikuojamą tvarką, atėjus dienai X, pirmas 72 valandas žmogus turi išsilaikyti pats – su šeima, artimaisiais, naudoti savo maistą, vandenį, vaistus. 4–6 parą į pagalbą jungtis turėtų savivaldybės. O nuo 7 dienos suveiktų nacionalinis lygmuo – valstybės rezervas.
„Ką kritikavom nuo pat pradžių – 72 valandas piliečiui pačiam išsilaikyti krizės atveju. Mes vėl visuomenę nuo pat pirmų žingsnių atribojom nuo pasirengimo pasirūpinti savo šeima, artimaisiais, savimi – pirmiausia. O po to tik ištiesti ranką ir laukti, kada savivaldybė įsijungs, o tada valstybė“, – tvarką komentavo atsargos majoras Albertas Daugirdas.
Ar valdžia dirba pakankamai?
Tačiau šis planas ima byrėti suprantant, kad net iki įsijungiant nacionaliniam lygmeniui savivaldybės savo žmonėmis pasirūpinti nesugebėtų, nes tam paprasčiausiai neskirta pinigų.
„Informaciją apie tai, kad lėšų trūksta, LSA kiekvienais metais, bendraudama su Finansų ministerija, pažymi, jog tokiems dalykams tokių lėšų nėra numatyta“, – teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Esą elementarus 3 parų aprūpinimas jo vadovaujamai Plungės savivaldybei, kurioje gyvena 33 tūkst. žmonių, kainuotų apie milijoną.
„Drįstu pasakyti – nė viena esama ar buvusi partija nieko konkrečiai nepadarė dėl mūsų valstybės ir visuomenės saugumo. Vieni miegojo besikeičiant koalicijoms ir valdančiosioms partijoms, o karui įsibėgėjus net po 2014 m. mes nieko realiai nedarėm. Po 2022 metų tik konstatuojam, kad finansų mobilizacijos sistemai neskiriam“, – sakė A. Daugirdas.
Anot atsargos majoro, Vyriausybė turėtų perskirstyti prioritetus ir, užuot skirdama po keliolika milijonų per metus šalies politinei reprezentacijai bei susifokusuodama į statybų projektus, pirmiausia pasirūpinti saugumu ir gynyba.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
