Maža to, leidinio „Projekt“ analitikai ištyrė oficialią rusų migracijos statistiką. Ataskaitos autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad tikrieji emigracijos mastai šalyje yra sumažinti net kelis kartus, tačiau net ir oficialūs duomenys – gąsdinantys, rašoma „Newsru“.
Duomenys nuo oficialių skiriasi ir dešimt kartų
2017 metais, remiantis „Rosstat“ duomenimis, Rusiją paliko 377 tūkst. žmonių. Tai rekordinis rodiklis per paskutinius penkerius metus. Viso per trečiąją V. Putino kadenciją šalį paliko 1 mln. 700 tūkst. žmonių.
„Projektas sulygino šiuos skaičius su emigravusių rusų skaičiumi, kurį užfiksavo priimančios šalys. Lyginami buvo 2016-ieji metai, kuomet oficialūs migracijos skaičiai buvo mažesni, nes tų metų statistika yra išsamiai pateikta visose nagrinėtose šalyse. Nesutapimai pasirodė esantys „už paklaidos ribos“: „Rosstat“ skaičiavimais, iš Rusijos į Vokietiją persikėlė 4694 žmonės, patys vokiečiai užfiksavo 24983 atvykėlius rusus.
Didžiausias neatitikimas užfiksuotas JAV, Čekijoje ir Vengrijoje: ten migravusių rusų skaičius skiriasi 9, 12 ir 14 kartų atitinkamai. Į 24 Ekonominio bendradarbiavimo valstybes iš Rusijos atvyko 6 kartus daugiau žmonių, negu pateikiama oficialiuose statistiniuose duomenyse.
Rusija atsidūrė ir trečiojoje vietoje pasaulyje pagal emigrantų bendrą skaičių: 2017-aisiais pasaulyje gyveno 10,6 rusų migrantų, o tai yra 7 proc. visų šalies gyventojų ir 4 proc. visų pasaulio migrantų. Daugiau migrantų turi tik Indija ir Meksika.
Aplenkė rusai net Kiniją su 9,9 mln. emigrantų, Bangladešą – 7,5 mln., karo nusiaubtą Siriją ar Ukrainą ir Pakistaną.
Daugelis 2017-aisiais išvykusių iš Rusijos – jauno amžiaus (iki 34) migrantai. Ženkliai išaugo išvykstančiųjų su aukštuoju išsilavinimu skaičius: palyginus su 2012-aisiais – daugiau nei 4 kartus. Turinčių mokslininko laipsnį – dukart daugiau.
Daugiau nei 40 proc. išvykstančiųjų nurodo, kad pagrindinė priežastis – geresnės pragyvenimo sąlygos užsienyje ir prasta ekonominė padėtis Rusijoje. Kas septintas savo išvykimo priežastimi įvardijo Rusijos teisinę padėtį ir valdininkų savivalę.
„Projekt“ tyrimo metu buvo nustatyta, kad internetinėje paieškoje informacijos apie emigraciją daugiausiai rusai ieškojo 2014-ųjų pradžioje, kuomet buvo pats karo Ukrainoje įkarštis ir 2018-ųjų kovą, kuomet V. Putinas buvo perrinktas eilinei kadencijai.
Rusai apimti nostalgijos ir revanšizmo nuotaikų
Naujausio socialinės apklausos tyrimo rezultatai parodė, kad rusai „gėdijasi amžino nepritekliaus ir skurdžios buities“, kurioje gyvena „didi tauta“, o taip pat jiems gėda dėl SSRS žlugimo. Po Krymo aneksijos rusų išdidumą malonina galvojimas apie kariuomenę.
„Levada centr“ sociologai, apklausę šalies gyventojus praėjusių metų pabaigoje, išsiaiškino, kad stipriausios asociacijos su valstybe rusams kyla dėl „bendros istorijos ir praeities“ (taip mano 53 proc. apklaustųjų).
35 proc. apklaustųjų su valstybe sieja Rusijos teritoriją, 33 proc. – gimtąją vietą, 25 proc. – gamtą ir šalį. Variantą „mūsų praeitis, mūsų istorija“ pasirinko didžiausia žmonių dalis nuo pat 1994-ųjų (kuomet tai įvardijo 37 proc.). Valstybės suvokimas kaip teritorijos didžiausias Rusijoje buvo 2015-aisiais (po Krymo aneksijos).
Karinę galią įvardijo 17 proc. apklaustųjų, ir tai taip pat yra didžiausias rodiklis per visą posovietinių apklausų istoriją.
How many Russians are leaving Russia? from r/russia
Pasididžiavimą savo šalimi rusai dažniausiai jaučia dėl Didžiojo Tėvynės karo pergalės (87 proc.), kosmoso įsisavinimo (50 proc.), Krymo aneksijos (45 proc.), literatūros (40 proc.), mokslo pasiekimų (37 proc.).
„Levada centr“ sociologė Karina Pipija televizijai RBC pasakojo, kad Rusijoje nacionalinis išdidumas labai siejasi su sovietų laikais ir tų laikų pasiekimais. Tikėtina, todėl SSRS griūtis žengia antroje vietoje dėl reiškinių, kurie rusams kelia gėdą (45 proc.). Per metus šis rodiklis išaugo net 12 proc.
Tačiau labiausiai rusams gėda dėl „amžino nepritekliaus ir buities skurdo“ šalyje – tokių šalyje yra net 61 proc. Pirmajame trejetuke atsidūrė ir „netinkama moralė, chamiškumas, žmonių nepagarba vieni kitiems“ (37 proc.); 24 proc. apklaustųjų yra gėda dėl chroniško atsilikimo nuo Vakarų ir už tai, „į ką galų gale pavirto perestroika“.
Skirtingai nuo į praeities įvykius orientuoto pasididžiavimo, gėdą rusai jaučia dėl dabarties, teigia K. Pipija. Pastaraisiais metais rusai pradėjo reikšti nepasitenkinimą pensijų reforma, gresiančiu nedarbu, pajamų mažėjimu.
Nepaisant gėdos jausmo ir konkrečių nepasitenkinimo priežasčių, net 75 proc. rusų laiko Rusiją galios valstybe, o tai yra 3 proc. daugiau, negu prieš metus. Net 62 proc. apklaustųjų rusus laiko didžia tauta su ypatinga vieta istorijoje, o 88 proc. sutinka su tuo, kad Rusija turėtų išsaugoti galios valstybės statusą. 1992-aisiais „rusai – didi tauta“ manė vos 13 proc., 2016-aisiais – 57 proc.
2018-ųjų kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje pareiškė, kad sugriuvus Sovietų Sąjungai, „Rusija neteko 23,8 proc. teritorijos, 41 proc. BVP, 39,4 proc. pramonės ir 44,6 proc. karinio potencialo“. Pasak revanšistinę politiką vystančio Rusijos prezidento, tai yra pagrindinis istorinis įvykis, kurį jam norėtųsi pakeisti.
