Vienas vienintelis degtinės butelis pražudė dvi gyvybes, trečią žmogų šešeriems metams įgrūdo į koloniją, atnešė šimtus tūkstančių litų nuostolių ir dar sukiršino kaimą.
2008-ųjų rugsėjo 6-osios pavakarį pas Pakapėje (Šiaulių r.) gyvenantį automobilių meistrą Petrą Mikšį (59 m.) užsuko jo pažįstamas 40 metų ūkininkas Arvydas Tamutis su dešimt metų jaunesne žmona Rita. Buvo proga – rodos, Petro žmonos gimtadienis, – todėl pakapiškiai atsikimšo pirmąjį buteliuką.
Po vidurnakčio kompanija buvo „pagavusi kablį“. Kažin ar Lietuvoje reikia kam nors aiškinti, jog tai tokia būsena, kai svaigalai jau pasibaigę, o visus užvaldęs baisus noras pratęsti linksmybes. Tačiau Pakapėje nėra net parduotuvės, o artimiausia – už 10 kilometrų, Šiaulių pakraštyje, Rėkyvos mikrorajone. Susižvalgę vyrai nusprendė važiuoti, girtomis smegenimis nepamąstę apie pavojus vairuojant girtiems, ar bent policijos reidus...
Tik P. Mikšio žmona liko namie, o jos Petras su A. Tamučiu bei R. Tamutiene sukrito į Arvydo „Opel Omegą“ ir linksmai nusiteikę išburzgė.
A. Tamutis šią mašiną buvo nusipirkęs neseniai ir labai saugojo. Jis nesijautė ir puikiu vairuotoju, todėl važinėdavo lėtai, vengė atvažiuoti net į didmiesčius. Tikra jo priešingybė – P. Mikšys. Tas jautėsi tikru lenktynininku – vietiniai ne kartą liūdnai lingavo galvomis matydami jį kaimo keliu prašvilpiant milžinišku greičiu.
Trijulė sėkmingai pasiekė parduotuvę ir, nusipirkusi butelį, apsisuko namo. Labai knietėjo kuo greičiau vėl sėsti prie stalo, tad mašina į pusiaukelėje esantį Einoraičių kaimą įlėkė beprotišku greičiu. Čia tiesiame kelyje smarkiai apgirtusiomis rankomis vairuojamos „Opel Omegos“ dešinės pusės ratai užkabino šalikelės žvyrą, ji susimėtė ir nevaldoma rėžėsi į kairėje kelio pusėje augantį storą pakelės beržą... Mašina perlūžo pusiau ir dalimis išskraidė toli po apylinkes. Stabdymo žymių ant asfalto vėliau neaptikta.
P. Mikšiui pasisekė – nors ir gerokai prisitrenkęs, jis liko gyvas ir net pats sugebėjo išsiropšti iš lūženų. „Omegos“ savininko A. Tamučio kūnas rastas nutrūkusioje užpakalinėje mašinos dalyje, o jo žmonos – sutraiškytas ant priekinės keleivio sėdynės. Vairuotojo vieta aptikta tuščia.
Policijos tyrėjai surado liudytoją, mačiusį, kad už vairo sėda P. Mikšys. Taigi pastarasis buvo apkaltintas dviejų žmonių pražudymu dėl vairavimo apgirtus ir viršijus saugų greitį. Tačiau P. Mikšys kategoriškai išsigynė – esą prie vairo sėdėjęs pats automobilio savininkas! Tada paskutinį žodį tarė ekspertai – jie pareiškė, jog ant vairuotojo sėdynės rasta daugiausia P. Mikšio drabužių mikrodalelių. Bet tas ne pėsčias. Į tai jis atšovė, jog nelemtąją „Opel Omegą“ iš tikro vairavęs... prieš porą dienų, kai tada dar gyvas savininkas prašęs ją paremontuoti.
Tegul skaitytojų teismas sprendžia, ar P. Mikšys apkaltintas pagrįstai, o Šiaulių rajono apylinkės teismas P. Mikšį jau nuteisė 6 metus pagyventi atvirojoje kolonijoje, kurioje laisvės atėmimo bausmes atlieka netyčinius sunkius nusikaltimus padarę nusikaltėliai. Be to, kaltininku pripažintas P. Mikšys žuvusiųjų artimiesiems įpareigotas atlyginti net apie 230 000 litų moralinę žalą.
Kol nuosprendis neįsigaliojo ir nuteistasis apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo jį išteisinti, „Akistatai“ nekyla abejonių, jog kalčiausias šioje istorijoje – butelis degtinės. Dėl jo du Pakapės gyventojai – kape, trečiam sulaužytas likimas, pridirbta šimtai tūkstančių nuostolių, o anksčiau draugiškai bendravę Pakapės kaimynai nuo šiol nebesusišneka ir nebesišneka...
S. STASAITIS
