• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Buvęs „Sporting“ ir „Deportivo“ vartininkas Manu Fernandezas, 2016-aisiais nusprendęs tęsti karjerą Irane, atvirai papasakojo apie ten patirtą kultūrinį šoką, griežtą režimo kontrolę ir dramatišką pabėgimą iš šalies, kai jam buvo uždrausta išvykti net mirus tėvui.

Buvęs „Sporting“ ir „Deportivo“ vartininkas Manu Fernandezas, 2016-aisiais nusprendęs tęsti karjerą Irane, atvirai papasakojo apie ten patirtą kultūrinį šoką, griežtą režimo kontrolę ir dramatišką pabėgimą iš šalies, kai jam buvo uždrausta išvykti net mirus tėvui.

REKLAMA

Mareo futbolo mokykloje užaugęs M. Fernandezas 2016 metais priėmė netikėtą sprendimą. Iššūkių ieškojęs dabar jau buvęs vartininkas pasirašė sutartį su į Irano aukščiausiąją lygą po 20 metų pertraukos sugrįžusiu Tabrizo „Machine Sazi“ klubu. Nors Tabrizo oro uoste ispaną sirgaliai pasitiko kaip didvyrį, o pats futbolininkas tikėjosi egzotiško nuotykio, realybė pasirodė esanti visiškai kitokia.

Šešis mėnesius Islamo Respublikoje praleidęs sportininkas šį laikotarpį vadina „sudėtingu“ ir niekam nerekomenduoja kartoti jo klaidų.

REKLAMA
REKLAMA

39-erių metų vartininkas, per savo karjerą taip pat gynęs La Korunjos „Deportivo“, „Alaves“ ir „Recreativo“ vartus, teigia buvęs šokiruotas kasdienių suvaržymų.

REKLAMA

„Gyvenau viešbučiuose, o kai norėdavau nueiti į sporto salę, kartais manęs neįleisdavo, nes tai būdavo moterų laikas. Buvo nustatytos atskiros valandos vyrams ir atskiros joms“, – „sport.es“ pasakojo M. Fernandezas.

Segregacija, pasak futbolininko, buvo matoma visur. Autobusuose vyrai sėdėdavo priekyje, o moterys – gale. Dar labiau ispaną stebino tai, kaip režimas vertino paprastą žmonių bendravimą. Viešose vietose nesusituokusioms poroms rodytis kartu buvo nepriimtina, todėl jaunimas ieškojo kūrybingų būdų susipažinti.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės bendrauja tarp automobilių: prasilenkdami mašinose jie apsikeičia numeriais ir tada susitinka privačiai“, – apie vietinius ypatumus kalbėjo vartininkas.

Ypač slogų įspūdį M. Fernandezui paliko moterų padėtis privačiuose susibūrimuose.

„Nueidavai pietauti į šeimos namus ir matydavai tik vyrus. Moterys, paruošusios maistą, tiesiog pasišalindavo. Tai beprotybė. Jei eini kur nors su grupe, moterys negali eiti kartu. Klausiau savęs, kaip tokie dalykai, kuriuos mačiau, gali vykti XXI amžiuje“, – stebėjosi futbolininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Fernandezas prisiminė nuolatinę įtampą dėl vadinamosios „socialinės policijos“, kuri, pasak jo, „yra visur“. Bet koks nukrypimas nuo griežtų normų grėsė rimtais nemalonumais.

„Jei moteris pradėdavo nusiimti šydą, policija tai pamatydavo. Pakelti balsą reiškė gauti papeikimą, kurio niekas nenorėjo“, – teigė ispanas.

REKLAMA

Vienas kurioziškiausių, bet kartu ir gąsdinančių incidentų nutiko jo komandos draugui. Rungtynių metu pasimatė futbolininko tatuiruotės, kurios Irane vertinamos neigiamai. Dėl šio „nusižengimo“ žaidėjas buvo iškviestas į Teheraną pasiaiškinti valdžios atstovams.

Nukentėjo ir pats M. Fernandezas. Kartą duodamas interviu jis mūvėjo plėšytus džinsus – jam buvo griežtai pasakyta, kad tokia apranga neleistina. Kitą kartą viešbučio fojė jis tiesiog kalbėjosi su vokiečių šeimos dukra apie kultūrinius skirtumus.

REKLAMA

„Atėjo komandos kineziterapeutas ir išvarė mane į kambarį. Tiesiog už tai, kad fojė kalbėjausi su moterimi“, – prisiminė vartininkas.

Nors M. Fernandezas pastebėjo, kad jaunoji karta atrodė atsidavusi režimui, jis matė ir laisvės troškimo ženklų. Skrendant iš Irano į Turkiją, vos lėktuvui pakilus, moterys nedelsdamos nusiimdavo hidžabus.

Tačiau paties vartininko išvykimas iš šalies priminė veiksmo filmo scenarijų. Mirus tėvui, klubas atsisakė išleisti žaidėją į Ispaniją, nes jo pasas buvo sulaikytas. Nuo tos akimirkos M. Fernandezas galvojo tik apie pabėgimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pasinaudojau galimybe, kuri atsirado dėl klubo nemokumo, kad galėčiau pasprukti pasislėpęs, tiesiogine to žodžio prasme. Susirinkau daiktus paryčiais, nes skrydžiai į Stambulą vyko naktį, ir niekam iš komandos nepranešiau. Laimei, oro uosto patikros postuose manęs nesulaikė“, – dramatiškas akimirkas atpasakojo ispanas.

Šiuo metu stebėdamas neramumus regione ir pranešimus apie Izraelio bei JAV veiksmus, M. Fernandezas sako, kad tai „kitas pasaulis“. Jis pastebi, kad interneto ribojimai, apie kuriuos dabar garsiai kalbama, Irane buvo kasdienybė ir anksčiau – norėdamas paskaityti Ispanijos sporto spaudą, kuri neturi jokių politinių sąsajų, jis privalėdavo naudotis VPN paslaugomis.

„Nežinau, ar būdai, kuriais tai provokuojama – su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis veikiant brutaliai – yra geriausi, bet linkiu jiems geriausio. Kad jie būtų laisvesni, nei yra dabar, kad turėtų demokratinį režimą ir galėtų patys priimti sprendimus“, – Irano žmonėms linkėjo vartininkas.

Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų