Kiti renkasi bevaikystę. Kai kurie ekonomistai mano, kad vaikams skiriamos valstybės išmokos, kurios turėtų skatinti šeimas gausėti, neefektyvios, ir jas vertėtų palikti tik skurdžiau gyvenantiems. O opozicijos politikai kritikuoja valdančiuosius ir sako, kad jų partnerystės ir lengvesnių abortų siekiai problemą tik aštrina.
Prieš penkerius metus 35-erių vilnietė Inga kartu su savo vyru priėmė svarbų sprendimą. Jie nutarė neturėti vaikų. Moteris dirba su klimato kaita susijusiais projektais – sako, kad aplinkos būklė prastėja ir gresia klimato problemos. Tad dėl neaiškios ateities negali vaikui garantuoti saugumo, todėl priėmė tokį sprendimą.
„Ir nors aš tam darau viską, ką mokslininkai rekomenduoja, aš viena negaliu padaryti didelio poveikio tam. Taip pat įsivertinau finansines, psichologines galimybes“, – sako vilnietė Inga Labutytė-Atkočaitienė.
Moteris sako, kad dėl savo pasirinkimo susilaukia kandžių artimųjų ir draugų replikų. Tad ji ir kitos moterys, kurios pasirinko bevaikystę, palaikymą viena kitai reiškia socialiniuose tinkluose, ten kuriasi ir specialios grupės.
„Pirmas – šokas, kaip čia taip, tu sujauki visą sistemą, o kitas – kaip bus senatvėj, kas tavim pasirūpins, tai aš manau, kad yra gan savanaudiška susilaukt vaikų, kad jie vėliau rūpintųsi“, – kalba Inga.
Statistikos departamento duomenimis, šalyje pastaraisiais metais gimstamumo rodikliai pasiekė naujas žemumas. Vidutiniškai reproduktyvaus amžiaus moteriai tenka 1,34 vaiko. O tam, kad populiacija būtų stabili, reikia kad moteris pagimdytų 2 vaikus.
Kūdikių Lietuvoje 1990-aisiais gimė 57 tūkstančiai, prieš dvejus metus šis skaičius siekė 25 tūkstančius. O štai pernai Lietuvoje gimė dar mažiau vaikų – 23 tūkstančiai.
„Tas gimusių vaikų skaičius niekada nebuvo toks mažas, bet kalbant apie suminį rodiklį, mes turėjome mažesnį apie 2003 metus. Tai buvo 1,23 vaiko, tai reiškia – tiek vaikų tenka vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai“, – komentuoja sociologas-demografas Daumantas Stumbrys.
Tačiau Stumbrys atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasmet vis mažiau kūdikių beldžiasi į pasaulį ir dėl to, kad mažėja gimdančių moterų. 2004-aisiais jų buvo apie 900 tūkst., 2021-aisiais – 580 tūkst. Demografas sako, kad yra ir kitų priežasčių, kodėl jaunos poros nesiryžta turėti vaikų.
„Kas susiję su Rusijos karu prieš Ukrainą, taipogi turi poveikį gimstamumui, nes žmonės atideda sprendimą susilaukti vaikų, kai yra neapibrėžtumas, dažnai būna ekonominių recesijų laikotarpių, gamtinių kataklizmų laikotarpiu dažnai būna atidėjimas to sprendimo susilaukt vaikų“, – tvirtina D. Stumbrys.
Kita priežastis, anot demografo, visuomenės modernizacija ir tai, kad žmonės Lietuvoje, kaip ir daugely Europos šalių, prioritetą skiria profesinei sričiai, asmeniniam tobulėjimui, kelionėms. Gyventojai pritaria:
„Žmonės mėgsta dabar į karjerą daugiau investuoti laiko ir tada vėliau nori turėt vaikų, o kai vėliau nori turėt vaikų – mažiau jų ir turi. Aš tai noriu vaikų visai greitai.“
„Dabar vyrų daug atkrenta, nenori tuoktis… Orientaciją perša kitą.“
„Žmonės nori daugiau laiko skirti sau, tobulėjimui, karjerai.“
„Gal kai kurie nemato pasirinkimo, kam tai daryt jaunam amžiuj.“
„Aš visada norėjau vaikų, bet neturiu. Mano vertybės klasikinės, bet susiduriu su palaidu gyvenimo būdu. Pasiūlymai – be įsipareigojimų, be garantijų.“
„Matyt, patogumai, gyvenimą sudaro tokias sąlygas. Kuo patogiau gyvenam, tuo mažiau atsakomybės dėl vaikų noris.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė vardija finansines paskatas, skirtas tiems, kas susilaukia vaikų.
„Dabar, kaip ir žinot, nuo vasaros didėjo vaiko piniginė išmoka – 80,5 eurų. Taip pat didėjo išmoka gimus vaikui, jos suma – 506 eurai. Taip pat padidinta parama mokinio reikmėms – ji siekia 92 eurus. Yra ne visiems vaikams, toms šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra 220 eurų“, – aiškina ministerijos atstovė Almeda Kučinskienė.
O ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad vaikų pinigus, skirtus visiems, reikėtų naikinti, nes jie gimstamumui jokio poveikio nedaro. Ekonomistė siūlo juos palikti tik skurdžiau gyvenančioms šeimoms.
„Vaiko pajamas gauna ne tik nepasiturintys visuomenės nariai, bet ir pasiturinčios šeimos. Tokios politinės priemonės – labiau prabanga nei būtinybė, ir reikėtų galvoti kaip taikliau tas išlaidas nukreipti“, – tikina I. Genytė-Pikčienė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tokius ekonomistės pasiūlymus kritikuoja. O dėl mažėjančio gimstamumo kaltina ir valdančiuosius su jų partnerystės ir lengvesnių abortų siekiais.
„Dabar ekonomistai kalba, kad ir vaiko pinigų gal nereikia. O dabartiniai valdantieji kalba apie tokius dalykus, kaip paprastesnis nėštumo nutraukimas, kad būtų galima padaryti paprasčiau. Vaikų ne daugiau, o mažiau nuo to bus. Klausimas, ar mes turim tokį tikslą turėt daugiau vaikų ir kad šeimos būtų gausesnės“, – kalba A. Veryga.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valstybė turi tikslą, kad 2030-aisiais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siektų vidutiniškai 1,75 vaiko vienai reproduktyviai moteriai. Sako, kad tam ketina šalyje steigti daugiau vaikų dienos centrų ir šeimos darželių, kuriuos vaikai galės lankyti po pamokų, kol tėvai dar dirba.
