Žmogaus imuninė sistema – tarsi apsauginis skydas, saugantis mus nuo ligų ir susirgimų. Tačiau nereikėtų to skydo įsivaizduoti kaip visam gyvenimui įteiktos nerūdijančio plieno neperšaunamos apsaugos – ja turime sąmoningai rūpintis, o jei jau taip atsitiko, kad apsauginiame skyde atsirado skylių – jas užlopyti.
Dažnesni susirgimai, ypač šaltuoju metų laiku, rodo, kad organizmo apsauginę funkciją atliekanti sistema neveikia arba veikia netinkamai. „Šeimos vaistinės“ specialistai pastebi, kad organizmo perspėjimo ženklai apie būtinybę stiprinti imunitetą dažnai ignoruojami arba tiesiog priskiriami gyvenimo būdui, netinkamų įpročių pasekmėms ar tiesiog laikiniems „sutrikimams“.
Pagrindiniai susilpnėjusio imuniteto požymiai
Bendras nuovargis ir silpnumas. Nors nuovargis, nerimas ar depresija vis dažniau įvardijami kaip neatsiejami greitesnio gyvenimo ritmo palydovai, vis dėlto, nuolat jaučiamas miego trūkumas, bendras organizmo silpnumas ir energijos stoka gali būti organizmo pagalbos šauksmas dėl susilpnėjusio imuniteto.
„Tokiais atvejais nuovargio nereikėtų ignoruoti. Neteisinga miego trūkumą bandyti kompensuoti kava ar kitais energizuojančiais gėrimais ar preparatais, nes taip tik blokuojami organizmo signalai, o laikinai jaučiamas energijos padidėjimas, nuotaikos pagerėjimas dažnai tėra tik organizmo resursų eikvojimas avansu – ir deja, su nemažomis palūkanomis“, – perspėja vaistininkė.
Išvaizdos pokyčiai. Nusilpus imunitetui žmogaus paakiai dažnai patamsėja, akys įdumba, veido oda atrodo išblyškusi. Tai, kad organizmas nesusidoroja su kasdienėmis, nesudėtingomis užduotimis, rodo ir lūžinėjantys nagai – jie ima sluoksniuotis, paviršius tampa nelygus, kartais ant nagų paviršiaus atsiranda baltų dėmelių. Plaukai taip pat ima signalizuoti apie susilpnėjusį imunitetą – jie praranda sveiką žvilgesį ir atrodo nušiurę, tampa sunkiau šukuojami, plaukai ir nagai pastebimai lėčiau auga.
Padažnėję susirgimai. „Ne kartą teko girdėti apie žmogų, kuris dažnai serga, kalbant, kad šis neturi imuniteto. Tame yra tiesos. Žmogus, kurio organizmo apsauginė funkcija neveikia visu pajėgumu, dažnai serga, lengvai užsikrečia virusiniu ar bakteriniu būdu plintančiomis ligomis, o sveiksta ilgiau. Nusilpus imunitetui sustiprėja lėtinės ligos“, - teigia „Šeimos vaistinės“ vaistininkė.
Jei žmogus serga 4 ir daugiau kartų per metus – derėtų rimtai susirūpinti savo imuninės sistemos pajėgumu, nes natūraliai, kuomet organizmo apsauginė funkcija veikia nepriekaištingai, žmogus neturėtų sirgti visiškai, o retais atvejais susirgęs – pasveikti greitai ir lengvai.
Imuniteto stiprinimas – sąmoningas ir atkaklus kelias
„Kai kalbame apie imuniteto stiprinimą, labai svarbu suvokti, kad organizmo apsauga reikia susirūpinti ne tada, kai jau susiduriame su sveikatos problemomis. Juk stiprinti organizmą, kai imuninė sistema jau nustekenta, įprastinės funkcijos tampa tikru iššūkiu, yra nepalyginamai sunkiau nei užsiimti kryptinga ir sąmoninga prevencija“, - neapleisti sveikatos ragina vaistininkė Danutė Bubnienė.
Štai 3 pagrindinės taisyklės, kurių reikėtų laikytis, kad imuninė sistema būtų geros būklės.
Venkite įtampos, o jei ją neišvengiamai patiriate – reguliariai atlikite atsipalaidavimo pratimus. Gilus kvėpavimas, trumpas kaklo masažas ar galvos sukimas į šalis – tai visiškai paprasti ir kiekvienam nesudėtingi atlikti žingsniai, padedantys bent trumpam atsipalaiduoti. Sudarykite paprastą dienos planelį, į kurį įtrauksite gilų kvėpavimą ar kitus atsipalaidavimo pratimus, pagalvokite, kurioje dienos atkarpoje galėtumėte juos „pridėti“ be didesnių laiko praradimo nuostolių – pasukinėkite galvą, pečius kol laukiate užverdant arbatinio, atlikite keletą gilių įkvėpimų prieš įeinant į namus vakare ar prieš peržengiant biuro duris ryte.
Judėkite ir įkvėpkite daugiau gryno oro. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus sportas prailgina net onkologinėmis ligomis sergančių gyvenimą. Štai pavyzdžiui Japonų sveikos gyvensenos specialistai rekomenduoja per dieną nueiti 5000 žingsnių, tai padeda stiprinti imunitetą ir sumažėja ligų rizika. Vis dėlto, labai svarbu pasirinkti mėgiamą sporto šaką ir susidaryti realią darbotvarkę, nes besaikis prakaitavimas sporto salėje ir bandymas „atsigriebti už praleistas dienas“ gali duoti daugiau žalos nei naudos. Prisiminkite, kad ir pasivaikščiojimas parke ar paprasčiausias sniego kasimas gryname ore taip pat priskiriami judėjimui. Pasižadėkite sau bent 5 minutes per dieną, tegul jūsų neklaidina mintis, kad 5 minutės yra per mažai – papildomos 5 minutės kasdien sudarys gerą valandą per mėnesį.
Išsimiegokite ir sveikiau maitinkitės. Miegas yra kritinės svarbos veiksnys imuninei sistemai. Imunitetas pažeidžiamas, jei bent kelias naktis iš eilės miegama 4 ar dar mažiau valandų. Jei suskaičiuojate, kad miego valandų per mažai – pirmiausia skirkite sau išsimiegojimo receptą. O išsimiegojus pagalvokite apie turtingesnę, sveikesnę mitybą. Svarbu, kad jūsų kasdieniame racione rastųsi šviežių žalumynų, riebiųjų žuvų (turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių). Pasidomėkite imunitetą stiprinančiais produktais ar vaistažolėmis bei rekomenduojamais jų kiekiais. Nusilpus imunitetui reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo ar nepilnaverčio, vadinamojo „greito“ maisto.
Imunitetą stiprinantys preparatai – tik priedas, papildoma pagalba organizmui
„Imunitetą stiprinantys preparatai visada populiaresni rudenį, žiemą, nes tokiu metu daugiau susiduriama su sveikatos problemomis. Norėdami išvengti dažnų susirgimų, išlikti darbingi ar paprasčiausiai nepatirti neplanuotų išlaidų vaistams, o susirgus – greičiau pasveikti žmonės renkasi vartoti daugiau maisto papildų, mineralų, specialių imunitetui stiprinti skirtų preparatų“, - įpročius apibendrina vaistininkė.
Atėjus į vaistinę rinktis preparatų, skirtų stiprinti imunitetą, vertėtų pasitarti su vaistininku, kuris iš jų būtų tinkamiausias.
Preparato parinkimas dažnai priklauso nuo paciento savijautos, jo sveikatos istorijos. Taip pat svarbu pasirinkti ir reikalingą vitaminų ar kitų preparatų kiekį, kad būtų pasiektas norimas tikslas.
