„Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas. Jos suteiks visai mokslo bendruomenei galimybę tirti planetą, kurioje nebuvome ilgiau kaip 30 metų“, – sakė NASA administratorius Bill Nelson.
Misijoms jau numatyti daugiau nei 400 milijonų eurų. DAVINČI+ tirs Veneros atmosferą ir jos sudėtį, aiškinsis, ar planetoje kadaise buvo vandenynų ir siųs į Žemę nuotraukas iš Veneros. VERITAS rinks duomenis apie planetos geologinę istoriją, bandys nustatyti, ar planetoje tebevyksta ugnikalnių išsiveržimai ir drebėjimai.
„Tikimės, kad šios misijos padės suprasti, kaip vystėsi Žemė ir kodėl joje klesti gyvybė, kai kitose Saulės sistemose – ne“, – teigė B. Nelson.
Savo ruožtu jau šiandien Tarptautinę kosminę stotį pasieks nauji gyventojai – 128 štai tokie, vos milimetro dydžio lėtūnai, dar vadinami „vandens meškučiais“ ir 5000-iai mažųjų kalmarų.
Eksperimento su jais metu mokslininkai aiškinsis, kaip naudingi mikrobai sąveikauja su gyvūnų audiniais kosmose. Na, o lėtūnai, kurie sugeba išgyventi ekstremalią radiaciją, milžinišką slėgį ir visišką kosmoso vakuumą, turėtų padėti suprasti, kokį poveikį sveikatai daro ilgalaikės kelionės kosmose.
