1–asis pasaulio vilniukų suvažiavimas, vykstantis rugpjūčio 9-16 dienomis, pristato unikalią galimybę susipažinti su geriausiais lenkų kinematografijos ir animacijos pavyzdžiais, rodomais Skalvijos kino centre, Mokytojų namų kiemelyje ir K. Sirvydo skvere.
1–asis pasaulio vilniukų suvažiavimas yra nacionalinio projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kultūrų atpažinimo programos dalis.
Lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis (detali programa ir filmų aprašymai – toliau):
Kiekvieną vakarą 19 val. Skalvijos kino centre nemokamai bus rodoma po vieną meninį lenkų režisierių filmą, tarp kurių – K. Kieślowskio „Trumpas filmas apie meilę“ ir A.Wajdos „Ponas Tadas“.
Lenkų animacija:
K. Sirvydo skvere rugpjūčio 11 d. (antradienį) 21.30 val. prasideda lenkų animacijos naktis. Tai begalę apdovanojimų Lenkijos ir tarptautiniuose festivaliuose pelnę filmai, tapę lenkų kultūros ir kinematografijos vizitine kortele pasaulyje. Apie lenkų animacijos pasiekimus byloja skaičiai ir laurai: vien tik 1963 m. į užsienį eksportuoti net 162 filmai, gauti dešimtys aukščiausių įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, parsivežtas Oskaras už Zbigniewo Rybczyńskio „Tango”.
Lenkų dokumentika (detali programa ir filmų aprašymai – toliau):
Mokytojų namų kiemelyje rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienį) 21.30 val. žiūrovai kviečiami į lenkų dokumentikos naktį. Tarp kitų – ir garsusis Marcin Koszalka su filmu „Tokį gražų sūnų pagimdžiau“. Režisierius slankioja po namus su kamera filmuodamas viską, ką mato ir rodydamas savo šeimos gyvenimo pragarą. Po pasirodymo filmas sukėlė audrą Lenkijos kino pasaulyje, nes apie realybės šou dar niekas nebuvo girdėjęs. Šiandien jis laikomas lenkų dokumentikos klasika.
Lenkų komedijos (detali programa ir filmų aprašymai – toliau):
Mokytojų namų kiemelyje rugpjūčio 14 d. (penktadienį) 20 val. laukiami lenkų komedijos mėgėjai. Komedijos „Seksmisija“, „Meškiukas“, „Hidromįslė“ ir „Kingsajz“ ves žiūrovus ateities Žemės, kurioje gyvena tik moterys, alchemikų, gaminančių stebuklingą gėrimą, po Londoną klajojančių ir laimės ieškančiųjų keliais.
KINAS
1–asis lenkų vaidybinių filmų vasaros festivalis:
(Skalvijos kino centre, A. Goštauto g. 2/15)
08.09 d. 20.00 val.
„Issos slėnis”,
rež. Tadeusz Konwicki, 1982 m.
Česlovo Milošo apsakymas „Issos slėnis“ buvo laikomas visiškai nekinematografiniu kūriniu. Jame nėra aiškaus siužeto – tai veikiau sentimentali kelionė į vaikystės šalį. Pasakų personažai čia pinasi su realiais, konstrukcijos logika nusileidžia emocingumui. Tačiau režisierius ir scenaristas Tadeusz Konwicki sugebėjo Česlovo Milošo veikalą perkelti į didįjį ekraną.
08.10 d. 20.00 val.
„Kileris“
rež: Juliusz Machulski, 1997 m.
Drovus ir pasimetęs Jurekas Kileris laiko save nevykėliu. Nesiseka jam ir su moterimis. Tačiau vieną dieną jo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Dėl stebinančio panašumo į samdomą žudiką pravarde „Kileris“ Jurekas areštuojamas.
08.11 d. 20.00 val.
„Šunys“,
rež. Władysław Pasikowsk, 1992 m.
Filmas parodo cinišką pasaulį, pilną moralinio purvo. Jo herojai – buvę Saugumo tarnybos pareigūnai. Vieni perėjo dirbti į policiją, kiti susirado įtakingesnius „darbdavius“. Korupcija, išdavystės, interesų grupių kovos – tai ne abstrakti, o tikroviška aštuntojo dešimtmečio pabaigos Lenkijos realybė, juostoje parodyta pašiepiant visas vertybes ir idealus – tiek tautinius, tiek religinius. „Šunys“ Lenkijoje tapo komerciniu šlageriu, o šalies ir tarptautiniuose festivaliuose pelnė keletą prizų.
08.12 d. 20.00 val.
„Trečiadienis ketvirtadienis rytas“,
rež. Grzegorz Pacek, 2007 m.
Trečiadienio rytą Tomekas praras butą. Išsiskirs su mergina. Įskaudins kažką, ką myli. Pateks į avariją. Atsidurs ligoninėje. Neišskris į Niujorką. Trečiadienio priešpiet susipažins su Teresa. Dieną jie parodys vienas kitam savo Varšuvą. Užsidės keletą kaukių. Apsilankys keliose vietose. Trečiadienio vakarą, tik akimirkai, nustos vaidinti. Trečiadienio naktį išsinuomos viešbučio kambarį. Tą naktį įvyks kažkas svarbaus.
08.13 d. 20.00 val.
„Vabank“,
rež. Juliusz Machulski, 1981 m.
Varšuva, praėjusio amžiaus trečiasis dešimtmetis. Henrykas Kvinto, patyręs bankų plėšikas, po šešerių metų išeina iš kalėjimo. Už grotų jis buvo patekęs dėl buvusio bičiulio Kramerio klastos – banko savininkas, norėdamas nuslėpti savo finansines aferas, inicijavo savo banko plėšimą, ir pats informavo policiją, įduodamas Kvinto. Dabar atėjo metas atsilyginti.
08.14 d. 20.00 val.
„Trumpas filmas apie meilę“,
rež. Krzysztof Kieślowski, 1988 m.
Varšuvos miegamasis rajonas. Čia išnuomotame kambarėlyje draugo motinos bute gyvena devyniolikmetis Tomekas, drovus ir jautrus vaikinas. Kiekvieną vakarą jis per teleskopą stebi kaimyniniame name gyvenančią moterį – Magdą. Graži, subrendusi menininkė nė neįtaria, kad kiekvieną jos judesį kažkas seka.
08.15 d. 20.00 val.
„Ponas Tadas“, rež. Andrzej Wajda,1999 m.
Adomo Mickevičiaus poemos ekranizacija, režisuota legendinio lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos. Atsižvelgdamas į šiuolaikinių žiūrovų pomėgius, režisierius filme pabrėžė veiksmą, sensacingą siužetą, meilės romanus ir humoristinius akcentus, neatsisakydamas originalių poemos posmų, kuriais kalba aktoriai. Kūrėjai siekė, kad dialogas išliktų autentiškas, o tuo pat metu būtų greitas. Čia susitiko ryškiausios Lenkijos kino žvaigždės. Vos pasirodęs, filmas sumušė visus žiūrimumo rekordus.
NAKTIES KINAS: Lenkų dokumentika
(Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39)
Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienį, nuo 21:30 val.
„89 mm nuo Europos“, 1993 m., 12 min.
Režisierius: Marcel Łoziński
Operatorius: Jacek Petrycki, Artur Reinhart
89 milimetrai – tai geležinkelio bėgių pločio skirtumas Europoje ir buvusioje Sovietų sąjungoje. Brestas, pasienio stotis. Į peroną atvažiuoja traukinys, pilnas turistų iš visos Europos. Baltarusių darbininkai pradedą savo kasdien daug kartų kartojamą, monotonišką užsiėmimą – keičia vagonų važiuokles.
„O jeigu taip nutiktų“, 2007 m., 38 min.
Režisierius: Marcel Łoziński
Operatorius: Artur Reinhart, Jacek Bławut
Aštuoniolikmetis vaikinas grįžtą į parką, kuriame prieš dvylika metų, važinėjosi paspirtuku, stebėjo povus, sutiktų senukų klausinėjo apie gyvenimą, mirtį, meilę, vienatvę.
„Bara-bara“, 1996 m., 65 min.
Režisieriai: Maria Zmarz-Koczanowicz, Michał Arabudzki
Operatorius: Andrzej Adamczak
Kai Lenkijos muzikos kritikai stebėjo, kaip muzikinę rinką užkariauja italo disco stiliaus kūriniai, jie nė neįtarė, kad jau po poros metų lenkų pramoginėje muzikoje užgims žymiai blogesnis mutantas – disco-polo. Viskas prasidėjo nuo kaimo vestuvių ir šokių, kur vietinės grupės, sukrapščiusios pinigų sintezatoriui, grojo šokantiems svečiams. „Bara-bara” tai pirmas dokumentinis filmas, gvildenantis disco-polo kultūrinį ir visuomeninį fenomeną.
„Tokį gražų sūnų pagimdžiau“, 1999 m., 23 min.
Režisierius: Marcin Koszałka
Operatorius: Marcin Koszałka
Marcin Koszalka rodo šeimyninio gyvenimo pragarą pasitelkdamas savo šeimos pavyzdį. Motina kankina jį nuolatiniais priekaištais, kad jis menkysta be vaizduotės, amžinas studentas, kuris, pagaliau įstojęs į kino fakultetą, slankioja po namus ir filmuoja bet ką. Tuoj po pasirodymo filmas sukėlė audrą Lenkijos kino pasaulyje, nes realybės šou dar nebuvo žinomi. Šiandien jis laikomas lenkų dokumentikos klasika.
„Auštant ir prieš sutemas“, 1999 m., 56 min.
Režisierius: Kazimierz Karabasz
Operatorius Zbigniew Wichłacz
Autorius suteikia žodį dviem kartoms: tiems, kurie laiko abitūros egzaminus ir tiems, kurie eina į pensiją. Filmas, tapęs lenkų dokumentikos klasika, yra mėginimas apibendrinti dešimtmetį nuo 1989 iki 1999 metų.
NAKTIES KINAS:
Lenkų komedijos
(Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39)
Rugpjūčio 14 d., penktadienį, nuo 21:30 val.
„Seksmisija“, 1984 m., 120 min.
Režisierius: Juliusz Machulski
Scenarijus: Paweł Hajný, Jolanta Hartwig-Sosnowska
Operatorius: Jerzy Łukaszewicz
Kompozitorius: Henryk Kuźniak
Filmo veiksmas prasideda 1991 metais. Du drąsuoliai savanoriškai leidžiasi užmigdomi mokslinio eksperimento metu. Jie prabunda tik 2044 metais. Iš juos globojančios dr. Lamijos vyrai sužino, kad jų miego metu Žemėje įvyko branduolinis karas, kurio pasekmė – visiškas vyriškų genų išnykimas. Planetoje gyvena vien moterys, dirbtinio apvaisinimo dėka gimdančios tik mergaites. Maksas ir Albertas išgyvena šoką. Netrukus jie suvokia, kad yra įkalinti dirbtiniame požeminiame pasaulyje, maža to, jie tapo bandomaisiais triušiais moterų rankose. Vyrai nusprendžia ištrukti į laisvę.
„Meškiukas“, 1980 m., 111 min,
Režisierius: Stanisław Bareja
Scenarijus: Stanisław Bareja, Stanisław Tym
Operatorius: Zdzisław Kaczmarek
Scenografija: Halina Dobrowolska
Kompozitorius: Jerzy Derfel
Sportinio klubo „Vaivorykštė” pirmininkas Ryszardas Ochodzkis, vadinamas Meškiuku, ruošiasi išvykti į Londoną. Tačiau jis sulaikomas kontrolės metu, mat pasirodo, kad jo pase trūksta kelių lapų. Ochodzkis įtaria, kad juos išplėšė žmona Irena, kuri siekė sutrukdyti jam išvykti į Londoną, ar bent jau bandė ten patekti ankščiau už jį. Mat prieš daugelį metu sutuoktiniai atidarė bendrą sąskaitą viename Londono bankų. Kai Irena paliko vyrą, jie buvo priversti pasidalinti užgyventus turtus. Tačiau užsienyje laikomais pinigais nė vienas nenori dalintis su antrąja puse. Visa suma atiteks tam, kuris pirmas atsidurs mieste prie Temzės.
„Hidromįslė“, 1970 m., 70 min.
Režisierius: Andrzej Kondratiuk
Scenarijus: Andrzej Bonarski, Andrzej Kondratiuk
Operatorius: Zygmunt Samosiuk
Scenografija: Jarosław Świtoniak
Kompozitorius: Waldemar Kazanecki
Varšuvoje per didžiausius karščius dingsta vanduo. Mįslę bando išspręsti mokslininkas, prof. Milczarekas (vaid. Wieslaw Michnikowski), padedamas bebaimio detektyvo Aso (vaid. Józef Nowak). Vyrai stoja į kovą su nežinomu priešu, vandens aferos kaltininku. Iš pradžių pėdsakai nuveda pas neaiškų tipelį – Dėmę, o vėliau pas egzotiškąjį Maharadžą.
„Kingsajz“, 1987 m., 104 min.
Režisierius: Juliusz Machulski
Scenarijus: Jolanta Hartwig,
Juliusz Machulski
Operatorius: Jerzy Łukaszewicz
Scenografija: Janusz Sosnowski
Ketvirtos eilės tyrimų institute yra niekam nežinoma šalis – Stalčiųlendas. Jos peizažas yra iš stalčių, segtuvų ir kiti kanceliarinės realybės atributų. Stalčiųlendą valdo Keliavalgis, toks šiuolaikinis nykštukas, kuris valdymo metodais gerokai skiriasi nuo pasakų karalių. Keliavalgis geležiniame kumštyje laiko pavaldinius, kad tik niekas iš jų nesužinotų kingsajzo paslapties. Kingsajz eliksyras nykštukams leidžia pasiekti žmogaus ūgį ir apsigyventi žmonių šalyje, pilnoje laisvės, moterų, pramogų. Atsitiktinumo dėka alchemikui Adasiui pavyksta pagaminti kingsajzą. Išgėręs jį, mokslininkas persikėlia į žmonių pasaulį ir...nelabai nori sugrįžti.
