Kovoje už Lietuvos laisvę sveikatą paaukoję piliečiai šaliai nebereikalingi. Mat, atėjus sunkmečiui, pašalpos iš jų atimamos lengva ranka. Be motyvų. Užtat tautos išrinktieji tvirtina, kad tokios problemos nelabai juos domina.
Bendrabučio 10-ies kvadratinių metrų kambarėlį su giminaite besidalijantis vilnietis Ričardas Dubickas sveikatą prarado gindamas Lietuvos laisvę sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto. KGB darbuotojai tuomet vos 20-ies sulaukusį jaunuolį kariniame Šiaurės miestelyje tardė kelias paras. Suluošino negrįžtamai - sutrupino kaulus, sužalojo stuburą, vidaus organus, akį. Tuomet valstybė jį pripažino nukentėjusiuoju, nustatė, jog žmogaus darbingumo lygis - 20 procentų.
Pašalpa nepriklauso
Po dvidešimties metų “gijimo" jis praktiškai negali judinti kairės pusės kūno, vos vaikšto net su ramentais, neapsieina be specialios tvarsliavos. Neseniai plyšo kelio meniskas - operacijai bei medikamentams reikia dar 1800 litų, nes išlaidų niekas nesiruošia kompensuoti. O Ričardo kišenėje - tik krūvos beverčių receptų. Nes tenka rinktis - maistas arba vaistai. Mat iki šiol mokėta 360 litų priežiūros pašalpa iš jo buvo atimta vasarį. Tad jis turi pragyventi iš kol kas dar mokamos 350 litų invalidumo pašalpos.
“Nors mano gydytojai viską, kas priklauso, paskyrė, komisija, kuri suteikia invalidumą, pateikė vienintelį paaiškinimą: pagal mano ligą pašalpa nepriklauso, nes “toks ministro įsakymas". Nors pats savimi pasirūpinti negaliu. Turiu juk šiek tiek duoti ir giminaitei, kuri mane prižiūri, bent už elektrą. Nes ji pati bedarbė. O pats negaliu net valgyti pasidaryti ar nueiti iki tualeto", - guodėsi vyras.
Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisija buvo negailestinga - ji dukart atmetė prašymą skirti slaugai. Pagalbos Ričardas nesulaukė net Seime.
“Buvau Seime, pas Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą, prašiau pagalbos, palikau dokumentus. Man paskambino jo sekretorė ir pranešė: niekuo negalime padėti", - pasakojo jis.
Judi - paramos nebus
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas neslėpė - žmonės per krizę stebuklingai sveiksta, mat neįgaliųjų nustatoma vis mažiau. O viską nustato indeksai.
“Yra toks indeksas - bartelis - kuris apibrėžia, kaip žmogus gali pats apsitarnauti: ar gali pats atsikelti, eiti, pavalgyti, naudotis tualetu. Jei tas indeksas yra aukštas, tada nepriklauso nei priežiūra, nei slauga", - aiškino A.Vitkauskas.
Tačiau kaip nutiko, kad “negalintis apsitarnauti", todėl dvidešimt metų pašalpą gavęs žmogus staiga ją praranda, nors sveikata dar ir pablogėjusi?
“Mes vertiname viską pagal dokumentus. Nes būna, kad žmonių darbingumo lygis pasikeičia. Nesakau, kad taip būna dažnai, bet pasitaiko. Bet jei žmogus nesutinka, sprendimą gali apskųsti per 30 dienų. Jei kreipėsi - dar gali kreiptis į ginčų komisiją", - aiškino valdininkas.
Pasak jo, nuo pernai net ir darbingumo vertinimai tapo “objektyvesni", - dabar, net jei žmogus serga penkiomis sunkiomis ligomis, jo darbingumas skaičiuojamas tik pagal vieną. Kad būtų mažiau neįgaliųjų.
Nieko nežino
R.Dubicko pagalbos prašytas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat nežino, nei kas dedasi Lietuvoje, nei kas prašo jo pagalbos. Mat neįgalieji - ne jo reikalas.
“Čia reikia kiekvieną atvejį individualiai žiūrėti. Matyt, sumažintas neįgalumo lygis. Bet būtų geriausia skambinti socialiniams reikalams. Ne, ne - jei sveikata nepasikeitusi, negali pasikeisti neįgalumo lygis. O aš to atvejo neatsimenu, nes esu ne Vilniuje. Aš šeštą kartą sakau - čia ne mano kuravimo sritis", - nukirto
A.Matulas.
Taupymas virto pasityčiojimu
Eglė KVEDARAITĖ - Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės pavaduotoja:
Komisija, kuri nustato nedarbingumą, yra vienintelė - žmogui apskųsti jos sprendimą toliau lyg ir nėra kur. Antra, jei žmogus dar prieš metus buvo neįgalus ir nepajėgė savimi pasirūpinti, per metus jis
tikrai nepasveiko.
Manau, kad labai daug ką padaro taupymas. Nes šiuo metu daug kur yra “nuiminėjamos" įvairios išmokos, taupoma ir neįgalumo atžvilgiu, atimami pinigėliai žmonėms, kuriems jų iš tiesų labai reikia. Jei žmogui reikalinga kitų pagalba, turėtų būti tokia išmoka, kad žmogus galėtų bent išgyventi. Jei lieka vos keli šimtai, tai beveik neįmanoma.
Manau, kad medikams galbūt yra net pasakyta taip taupyti. Juk pinigai skiriami iš “Sodros" biudžeto. O girdime, kad reikia stengtis kuo daugiau taupyti. Pensininkams nurėžė dalį pensijų, nebeskiriamos sanatorijos, už vaistus mažinamos kompensacijos. Manau, kad ir čia taupymo variantas, tad iš tiesų neįgaliam žmogui yra nustatomas didesnis darbingumo procentas, nei realiai yra.
Neįsivaizduoju, ko pasieksime taip taupydami. Kai žmogui po įvairių traumų reikalinga reabilitacija, pagalba vaistais, papildomomis lėšomis, bet ji nesuteikiama, tai pasako daug. Prarasime žmones, darbingumą ir gydysime didesnes komplikacijas, nei tai būtų skyrus pagalbą laiku.
